Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

teismo posėdyje išnagrinėjo Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimą dėl nuteistajam H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. H. D. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (1961 metų) 227¹ straipsnio 2 dalį (1997 m. gegužės 20 d. įstatymo Nr. VIII-217 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 22 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), (1961 metų) BK 150 straipsnio 2 dalį (1989 m. balandžio 21 d. įsako Nr. XI-2877 redakcija), BK 181 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) BK 180 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 254 straipsnio 2 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), (1961 metų) BK 131 straipsnio 2 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), (1961 metų) BK 206 straipsnį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), BK 21 straipsnio 1 dalį ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 7, 9 punktus (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 181 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 181 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), BK 300 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, skirtas bausmes subendrinus tarpusavyje ir su bausmėmis paskirtomis Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. nuosprendžiu bei Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime nuo 2009 m. rugsėjo 4 d. iki 2013 m. birželio 14 d. išbūtas laikas bei pagal Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžius atlikta bausmė.

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 30 d. nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendis iš dalies pakeistas, H. D. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 7 punktą, 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) išteisintas. Veikos iš BK 22 straipsnio 1 dalies, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto ir BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 9 punkto perkvalifikuotos į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija). Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria H. D. nuteistas pagal 1961 metų BK 131 straipsnio 2 dalį (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija), 1961 metų BK 206 straipsnio (1994 m. liepos 19 d. įstatymo Nr. 1-551 redakcija) ir, pritaikius 1961 metų BK 49 straipsnio 1 dalies 2 punktą, baudžiamoji byla šioje dalyje nutraukta, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Nuosprendžio dalis, kuria H. D. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, panaikinta. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 3 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 9 punktą ir BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą bei Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal 1961 metų BK 227¹ straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 1961 metų BK 150 straipsnio 2 dalį, BK 181 straipsnio 2 dalį, BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 254 straipsnio 2 dalį, BK 21 straipsnio 1 dalį, BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 181 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 2 dalį bei bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo 1997 m. vasario 13 d. ir 2006 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiais, subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam H. D. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė.

3. Kauno apygardos teisme gautas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl nuteistajam H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

3.1. Teikime nurodoma, kad nuteistasis H. D. į Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Antrąjį sektorių atvyko 2018 m. gegužės 18 d. iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo. Pataisos įstaigoje nuteistasis adaptavosi patenkinamai, sugebėjo prisitaikyti prie naujos socialinės aplinkos ir nustatytų elgesio taisyklių. Nuteistojo bendravimo įgūdžiai geri, savivertės jausmas aukštas, valios savybės išugdytos gerai. Atvykęs į pataisos namus-atvirąją koloniją nuteistasis darbo neatsisakė, nuo 2019 m. lapkričio 18 d. pradėjo dirbti VĮ „(duomenys neskelbtini)“, medienos ir baldų gamybos ceche darbininku.

3.2. Taip pat teikime nurodoma, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu tris kartus pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles, už ką buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Galiojančių nuobaudų neturi nuo 2020 m. sausio 3 d., skatintas 13 kartų. Pataisos įstaiga, nuteistojo vardu yra gavusi vykdomuosius patvarkymus 43 753,39 Eur sumai, 2020 m. gruodžio 1 d. antstolės pažymoje nurodyta, kad L. G. likusi skolos suma – 42 102,90 Eur, o R. G. likusi skolos suma 42 034, 23 Eur. Nuteistajam H. D. 2018 m. gegužės 21 d. buvo sudarytas individualus socialinės reabilitacijos planas, kuriame buvo numatyta: esant nuteistojo pageidavimui ir administracijos galimybėms įdarbinti nuteistąjį, įsidarbinti; dengti priteistą civilinį ieškinį; dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse; laikytis nustatytų vidaus tvarkos ir režimo reikalavimų. Per plano vykdymo laikotarpį nuteistasis vieną kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus (šiuo metu nuobauda jau negalioja), 8 kartus buvo paskatintas, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, nuo 2019 m. lapkričio 18 d. dirba, iš gaunamo darbo užmokesčio dengia priteistą civilinį ieškinį. Atlikus pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė rizika - (80 balai). Po atlikto pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, pagal OASys metodiką išryškėjo kriminogeniniai veiksniai: kriminalinė istorija (ankstesni bei dabartiniai nusikaltimai), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimai įvykdyti bendrininkų grupėje) bei mąstymas ir elgesys.

4. Teismo posėdyje prokuroras prašė teikimą atmesti. Nukentėjusysis A. M., nuteistasis H. D. ir jo gynėjas advokatas Vytautas Sirvydis prašė pataisos įstaigos teikimą tenkinti.

Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus D. S. teikimas netenkinamas.

5. BK 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam atlikus dvidešimt metų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės, klausimą dėl jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme nagrinėja ir išsprendžia teismas pagal bausmę vykdančios institucijos teikimą. Jeigu teismas nusprendžia pakeisti laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terminuoto laisvės atėmimo bausme, terminuoto laisvės atėmimo bausmės terminas negali būti trumpesnis negu penkeri ir ilgesnis negu dešimt metų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos. Spręsdamas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo terminuoto laisvės atėmimo bausme klausimą, teismas atsižvelgia į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bausmės tikslus ir atliktos bausmės poveikį nuteistajam, ar nuteistasis atlygino ar pašalino reikšmingą padarytos žalos dalį ir įsipareigoja ją visiškai atlyginti ar pašalinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš šios įstatymo nuostatos, įstatymų leidėjas laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimą terminuoto laisvės atėmimo bausme įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą teismui, gavus bausmę vykdančios institucijos teikimą, kiekvienam nuteistajam taikyti minėtą institutą, o tik kaip galimybę sušvelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog nuteistajam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jam švelnesnę bausmę. Ar yra pagrindas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeisti į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, sprendžiama pagal nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis.

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis H. D. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės dalį, kuomet jam paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė gali būti pakeista į terminuotą laisvės atėmimo bausmę (daugiau nei 21 metus). Tačiau vien tik ši formali aplinkybė nesudaro pagrindo nuteistajam švelninti paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija pažymi, kad atitinkamo dydžio laisvės atėmimo bausmės atlikimas savaime nepatvirtina to, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju bausmės tikslai buvo pasiekti ir kad nuteistasis padarė tinkamas išvadas dėl savo elgesio, iš esmės pakeitė savo ankstesnes antivisuomenines nuostatas ir nebėra pavojingas visuomenei. EŽTT jurisprudencijoje taip pat nurodyta, kad vien tik faktas, jog asmuo kali ilgą laiką, nesusilpnina valstybės pozityvios pareigos apsaugoti visuomenę. Valstybė turi vykdyti šią pareigą ir riboti laisvę nuteistiesiems iki gyvos galvos tol, kol jie kelia grėsmę visuomenei (EŽTT 2013 m. liepos 9 d. sprendimas byloje Vinter ir kiti prieš J. K., pareiškimo Nr. 66069/09, 130/10 ir 3896/10).

7. Kaip minėta nutarties 5 punkte, sprendžiant dėl nuteistajam H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, reikia be kita ko atsižvelgti ir į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką. Vienas iš įrodymų, kuriame užfiksuoti objektyvūs duomenys apie bausmės atlikimą ir rizikos faktorius yra 2021 m. sausio 5 d. socialinio tyrimo išvada. Iš jos matyti, jog atlikus vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam H. D. nustatoma vidutinė – 80 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri nuo paskutinio vertinimo sumažėjo tik 8 balais. Analizuojant šią išvadą matyti, kad H. D. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (40 balai). Šie balai kintantys, kas reiškia, kad jų skaičių gali sumažinti pats nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu bausmės atlikimo metu. Nors vien tik ši aplinkybė (balų skaičius) nesudaro pagrindo netenkinti bausmę vykdančios institucijos teikimo, tačiau svarstant jį būtina įvertinti ir H. D. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog leistų teismui spręsti, kad nuteistojo atžvilgiu jau yra pasiekti bausmės tikslai.

8. Nuteistojo H. D. asmens bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis socialinius ryšius palaiko su žmona, vaikais, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones – šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų neturi, dalyvauja įvairiose pozityvaus užimtumo priemonėse, nuo 2019 m. lapkričio 18 d. dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“, iš gaunamo darbo užmokesčio dengia priteistus civilinius ieškinius, per visą bausmės atlikimo laiką yra skatintas 13 kartų, nuo 2020 m. rugsėjo 3 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Taip pat iš teikimo nagrinėjimo medžiagos matyti, kad nuteistasis H. D. bausmės atlikimo metu yra gavęs ne vieną padėką už dalyvavimą įvairiuose renginiuose, konkursuose bei atliktus darbus. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu toks elgesys turėtų būti asmens, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę ir laikosi nustatytų vidaus tvarkos įstaigoje reikalavimų, standartas, jei jis pageidauja, jog būtų pakeista laisvės atėmimo bausmė iki gyvos galvos į švelnesnę. Tuo pačiu tai leistų tiek pataisos įstaigos administracijai, tiek teikimą nagrinėjančiam teismui manyti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme.

9. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriami trys H. D. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeniniai rizikos veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus (dabartinio bei ankstesnių nusikaltimų istorija), gyvenimo stilius ir draugai (nusikaltimas padarytas veikiant bendrai su kitais asmenimis), mąstymas ir elgesys. Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek H. D. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam klausimą dėl tokio asmeniui paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiami nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus H. D. asmens bylos medžiagą, teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo siekiamam paskirtos bausmės sušvelninimui nagrinėjamu atveju teisinio pagrindo šiuo metu dar nėra.

10. Kaip matyti iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos, nuteistasis H. D. anksčiau teistas ne kartą, šiuo metu bausmę atlieka už daugybės nusikalstamų veikų, tarp kurių ir už labai sunkių nusikaltimų – kvalifikuotų nužudymų, padarymą. Bylos nagrinėjimo metu H. D. savo kaltės iš esmės nepripažino. Taip pat socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis ir vertinimo metu kaltės nepripažino, nusikaltimus sąlygojusias aplinkybes analizuoja paviršutiniškai iš subjektyvių pozicijų, nurodo, jog yra nekaltas, nuteistas neteisėtai ir per griežtai. H. D. padarytų nusikalstamų veikų pobūdis, jos ankstesni teistumai neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei. Be to, tai rodo, jog pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio nuteistajam vis tik nepavykdavo išlaikyti ilgesnį laikotarpį, bei neabejotinai atskleidžia netinkamą H. D. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės ir elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti nuteistajam švelninti paskirtą laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia H. D. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.

11. Teismo posėdyje liudytojais buvo apklausti (duomenys neskelbtini) asociacijos direktorius K. K. bei (duomenys neskelbtini) asociacijos kapelionas T. B.. Liudytojas K. K. nurodė, kad su nuteistuoju H. D. bendrauja nuo 2019 m. spalio mėnesio, susitikdami kartą per mėnesį. Jo teigimu H. D. požiūris į visuomenę keičiasi teigiama linkme. Liudytojas T. B. nurodė, kad su H. D. bendrauja pusantrų metų, kartą į savaitę vyksta užsiėmimai. H. D. dalyvavo biblijos studijose. Šiuo metu susitikimai dėl paskelbto karantino nevyksta. Liudytojo nuomone H. D. elgesyje matomas moralinis ir dvasinis pasikeitimas, noras būti sąžiningu ir teisingu. Užsiėmimų metu nebuvo analizuojami H. D. padaryti nusikaltimai, tačiau jis užsiėmimuose dalyvauja aktyviai. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Nors teismo posėdžio metu apklausti liudytojai K. K. ir T. B. nurodė, jog nuteistojo H. D. mąstymas yra pasikeitęs teigiama linkme, tačiau teisėjų kolegijos nuomone liudytojai su nuteistuoju H. D. bendrauja tik pakankamai trumpą laiką, kad būtų galima daryti kategorišką išvadą, jog nuteistasis savo elgesį koreguoja vien tik teigiama linkme. Šią išvadą sustiprina ir socialinio tyrimo išvados duomenys, kad nuteistasis kriminalinio pasaulio subkultūros neformaliąsias tradicijas palaiko pakankamai adekvačiai, atsižvelgiant į bendrą kolektyvizmo sampratą, siekdamas išlaikyti nuteistųjų bendrijoje atitinkantį jo lūkesčius statusą. Be to, socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistasis H. D. linkęs greitai veikti, ne visuomet pasirenka tinkamas elgesio strategijas bei apgalvoja ne visas savo veiksmų pasekmes. Nors nuteistasis teigia, kad socialinius veiksnius, kurie galėtų ateityje skatinti nusikalstamą elgesį atpažįsta, tačiau užsiima veiklomis, kurios jam yra malonios ir naudingos. Taip pat socialinio tyrimo išvados duomenimis, nors nuteistasis geba analizuoti situacijas, kurios jį privedę prie teisės pažeidimų, tačiau yra linkęs ieškoti save pateisinančių aplinkybių (augo tokioje aplinkoje, buvo tokie laikai ir pan.). Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėti duomenys apie nuteistojo gyvenimo stilių, mąstymą ir elgesį, nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ir yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais.

12. Kaip jau minėta anksčiau, įstatymas įpareigoja teismą, svarstant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, leidžiančių nuteistajam švelninti bausmę. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Šiuo atveju nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimas į terminuotą laisvės atėmimo bausmę yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad trumpesnis (šiuo atveju terminuotas) bausmės atlikimo laikas leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesai. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai realiai užtikrinami tik atliekant bausmę, todėl ir jos atlikimo procese, sprendžiant dėl nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų taip pat yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė ir pažeistas teisingumo principas. Nagrinėjamu atveju, atliktos bausmės dalis šiuo metu dar neleidžia daryti neabejotinos išvados, jog nuteistajam H. D. sutrumpinus paskirtos laisvės atėmimo laiką, būtų įgyvendinta bausmės paskirtis, realizuoti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai.

13. Teisėjų kolegija iš nuteistojo H. D. asmens bylos taip pat nustatė, kad jo elgesio modelis pataisos namuose taip pat pažymėtas drausminiais nusižengimais. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad H. D. bausmės atlikimo metu tris kartus pažeidė įkalinimo įstaigoje nustatytas vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Nors nuobaudos šiuo metu nebegalioja, tačiau šios aplinkybės yra pakankamos, jog teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju galėtų suabejoti itin teigiama H. D. motyvacija siekiant švelnesnės bausmės. Be to, pažymima, kad paskutinioji drausminė nuobauda nuteistajam buvo paskirta 2019 m. rugsėjo 12 d., kas leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo teigiama elgesio korekcija stebima pakankamai neseniai, tai yra tik nuo 2020 m. sausio 3 d., kai nuteistajam gavus paskatinimą už pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, anksčiau laiko buvo panaikinta drausminė nuobauda.

14. Teismo posėdžio metu nuteistojo H. D. gynėjas teismui pateikė 2020 m. lapkričio 11 d. antstolės pažymą apie visišką atsiskaitymą, kuri patvirtina, kad žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra atlyginta, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. spalio 27 d. pažymą, kad įmonė įgijo du šžemės sklypus už 67 000 Eur. Tačiau pateikti duomenys neleidžia daryti išvados, jog nuteistasis H. D. atlygino visus iš jo priteistus civilinius ieškinius. Nuteistojo asmens bylos duomenimis, pataisos įstaigoje yra gauti vykdomieji patvarkymai 43 753,39 Eur sumai, o 2020 m. gruodžio 1 d. antstolės pažymoje nurodyta, kad L. G. likusi skolos suma – 42 102,90 Eur, o R. G. likusi skolos suma 42 034, 23 Eur. Šias aplinkybes patvirtina ir antstolės S. V. 2020 m. gruodžio 1 d. pažyma dėl išieškojimų iš skolininko H. D.. Taigi, nors iš byloje esančių duomenų matyti, jog nuteistasis siekia atlyginti priteistus civilinius ieškinius, tačiau tai nesuteikia pagrindo išvadai, kad nuteistasis jau padarė išvadas dėl savo neteisėto elgesio pasekmių, ar yra pasirengęs laikytis visuomenėje nustatytų normų, savo tikslų siekti tik teisėtais būdais.

15. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad nors ir stebima nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu, tačiau šiuo metu ji nesudaro pagrindo spręsti, jog nuteistajam H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę pakeitus į terminuotą laisvės atėmimo bausmę bus pasiekti bausmės tikslai. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, šiuo metu nėra pagrindo tenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 51 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360¹ straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

netenkinti Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos teikimo dėl nuteistajam H. D. paskirtos laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmės pakeitimo į terminuotą laisvės atėmimo bausmę.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis per 7 dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.