- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2009-03-17
- Bylos Nr.
- II-103-386/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Jokubauskaitė
- Pažeidėjas
- I. V.
- Kategorijos
- 45.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Laimutė Jokubauskaitė, sekretoriaujant Ritai Grišiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. V., 2009-03-16 viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. V. skundą dėl Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato 2009-01-20 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato (toliau - Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK) pareigūnas (toliau – Institucija) 2008-08-02 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą (b.l. 18), kuriame nurodė, kad I. V. 2008-08-02 18.28 val. Pagėgių sav., kelio Kaunas – Jurbarkas – Šilutė – Klaipėda 142 km, vairuodama automobilį „Chrysler Voyager“, valstybinio Nr. ženklas (duomenys neskelbtini) ne gyvenvietėje 88 km/h + 2 km/h greičiu viršijo maksimalų ribotą 50 km/h greitį 36 km/h. Šiais veiksmais I. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 172 punkto reikalavimus. Jos veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 4 dalį.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2009-01-20 nutarimu (b.l. 19) I. V. pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį paskirta 400 litų bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. V. skundu (b.l. 5-6) prašo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodo, kad protokole neteisingai nurodyta jos važiavimo kryptis, ji važiavo į Kauno, o ne į Klaipėdos pusę. I. V. teigimu, ji šiuo keliu važiuoja ne pirmą kartą, todėl žino, kad leistinas greitis šiame ruože yra 90 km/h. Leistino greičio neviršijo, o protokole pasirašė sutinkanti dėl susijaudinimo, jokių greitį ribojančių ženklų nematė. Kitą dieną nuvažiavusi į tą pačią vietą pamatė, kad greitį ribojantys ženklai yra smarkiai nutolę nuo važiuojamosios kelio dalies, juos sunku pastebėti.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. V. prašo skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką Institucija informuota tinkamai (b.l. 27). Atsiliepime nurodė, kad I. V. neturėdama jokio teisinio pagrindo, kad nuginčytų padarytą pažeidimą, visiškai nereikšmingais motyvais stengiasi išvengti atsakomybės, klaidina teismą. I. V. važiavo keliu, kuriuo jau buvo važiavusi ne kartą ir tai, kad ji buvo įsitikinusi ir, anot jos, žinojo jog šioje vietoje yra leistinas greitis 90 km/h, rodo tik vairuotojos išsiblaškymą, dėmesio stoką. Jei laikytume, kad ji nepastebėjo greitį ribojančių ženklų, tai dar prieš ženklus, jau nuo sankryžos akivaizdžiai matėsi, kad priekyje vyko kelio darbai (raunami medžiai, greideriuojmi grioviai ir pan.). Kiekvienas vairuotojas, net ir nesant kelio ženklams, sumažintų greitį, nes galima nuspėti, kad vykstant tokiems darbams, gali netikėtai atsirasti kliūtis. Paaiškinimas, kad pareiškėja skubėjo į susitikimą, dėl ko po policijos pareigūno paraginimo, negrįžo pasižiūrėti kur ir koks ženklas stovi, tik patvirtina, kad greičio viršijimas buvo neatsitiktinis. Tai, kad kelio pavadinimas nurodytas ne nuo to miesto, viršytam greičiui nedarė jokios įtakos. Kritiškai vertintinas I. V. teiginys, kad su pareigūnu susidurianti pirmą kartą, todėl smarkiai susijaudinusi ir neprieštaraudama pasirašė protokole. Iki šio pažeidimo I. V. su pareigūnais vien tik dėl įvykdytų KET pažeidimų jau buvo susidūrusi du kartus (2003 m. vairavo automobilį be valstybinės techninės apžiūros, vėliau padarė eismo įvykį), todėl su pareigūnais bendravo ne sykį. Kelias Kaunas-Jurbarkas-Šilutė-Klaipėda (A 141) yra krašto kelias ir tokio tipo keliuose, vykstant remonto darbams, laikini kelio ženklai gali būti statomi kelkraštyje 11 m. atstumu nuo ašinės kelio linijos. Tuo metu kelio ženklai buvo pastatyti arčiau nei 11 metrų, ką bylos nagrinėjime, dalyvaujant ir „Klaipėdos regiono keliai“ meistrui, patvirtino pati I. V. (nurodė, kad ženklai nuo kelkraščio buvo apie 7 m.). Institucijos atsiliepime nurodoma, kad pareiškėja sąmoningai klaidina teismą, bando suklastoti pateikiamus įrodymus. Administracinės bylos nagrinėjimo metu I. V. pateikė laikraštį, kuriame nuotraukoje pavaizduoti kelio ženklai, pastatyti kelkraštyje. Pareiškėja tuo pat metu pateikė ir kitas fotonuotraukas, kurias, jos teigimu, ji padariusi sekančią dieną po to, kai buvo sustabdyta policijos pareigūnų. Šiose pateiktose nuotraukose matosi kelio ženklai, pastatyti atokiau nuo kelkraščio, jos teigimu, jų negalėjo pamatyti, nes jie per toli nuo važiuojamosios kelio dalies. Pirmoji nuotrauka prieštarauja kitoms pateiktoms nuotraukoms, kadangi aiškiai matyti, kad aplinka apie ženklus (griovys, kelkraštis, krūmai) kardinaliai skiriasi. Vienu atveju žolė kelkraštyje apie ženklus nupjauta, griovys išlygintas, kitu atveju kelkraštis apžėlęs žole ir pan. Nei paros, nei dviejų parų bėgyje, jokie žolės pjovimo darbai bei ženklų perstatinėjimai nebuvo atliekami (turime duomenų, kad I. V. nuotraukas gavo iš pažįstamo, kurios buvo padarytos visiškai kitu laiku). Institucijos nuomone, visišką I. V. įstatymų negerbimą, esamų moralinių teisių ignoravimą bei KET nepaisymą, rodo ir tas faktas, kad po šio pažeidimo ji dviejų savaičių laikotarpyje sugebėjo padaryti dar du KET pažeidimus, iš kurių vienas irgi už viršytą greitį, kitas už automobilio pastatymą neleistinoje vietoje.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama Institucijos atstovui nedalyvaujant.
Konstatuojama.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 124 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už nustatyto greičio viršijimą daugiau kaip 30, bet ne daugiau kaip 40 kilometrų per valandą.
Teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. V. neginčija fakto, kad važiavo 88 km/h greičiu. I. V. savo skundą grindžia tuo, kad greitį ribojantys ženklai buvo pastatyti neteisingai, per toli nuo kelio, jų nebuvo galima pastebėti.
ATPK 297 straipsnyje nustatyta, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas siejamas su administracine atsakomybe. ATPK 9 straipsnyje yra pateikta administracinio teisės pažeidimo sąvoka, pagal kurią administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taigi kaltė yra būtinas administracinio teisės pažeidimo sudėties elementas, kuriam nesant administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta pagal ATPK 250 straipsnio 1 punktą. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.
Susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, teismas konstatuoja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje esančioje fotonuotraukoje (yra tik viena fotonuotrauka) (b.l. 21) ir teismo posėdžio metu I. V. pateiktose nuotraukose iš esmės yra užfiksuotas analogiškas vaizdas. Matyti, kad greitį ribojantys ženklai – ribotas greitis 70 km/h ir 50 km/h – yra pastatyti nemažu atstumu nuo asfaltuotos kelio dalies, kuria I. V. ir liudytojos V. S. paaiškinimais važiavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo.
Teismas pabrėžia, kad tarp važiuojamosios kelio dalies, kuria važiavo I. V., ir remontuojamo ruožo, prie kurio pastatyti greitį ribojantys ženklai, yra tarpas – kelkraštis, signalinis stulpelis (žymintis kelio gabaritus) ir žole apaugęs ruožas. Administracinio teisės pažeidimo byloje esančioje fotonuotraukoje ( (b.l. 21) ir teismo posėdžio metu I. V. pateiktose nuotraukose matyti, jog toje kelio atkarpoje asfaltuoto kelio kryptis yra tiesi, o šalia – yra žemėta kelio atkarpa, galimai ruošiamas naujas kelias, kurio matymas nutrūksta ties greitį ribojančiu ženklu – ribotas greitis 50 km/h – dėl šlaito nuolydžio ir priekyje matomų krūmų. Atsižvelgiant į tai, teismo nuomone, I. V. pagrįstai galėjo manyti, jog šie ženklai riboja greitį ne tame kelyje, kuriuo ji važiuoja (b.l. 22).
Institucijos teigimu, krašto keliuose, vykstant remonto darbams, laikini kelio ženklai gali būti statomi kelkraštyje 11 m. atstumu nuo ašinės kelio linijos. Teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-11/3-3 patvirtinto kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 „Automobilių keliai“ 181 punktas numato, kad kelio ženklus reikia gaminti ir išdėstyti pagal standartus LST 1335:1994 [7328], LST 1405:1995 [7.33.], LST EN 12899-1 [7.35.]. Institucija šių standartų nepateikė. Be to, teismas pabrėžia, kad Institucija nesurinko jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie realiai buvusį atstumą iki greitį ribojančių ženklų. Taip pat Institucija nesurinko jokių įrodymų apie tai, kad remontuojamas ruožas yra kelio, kuriuo važiavo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, dalis, o ne savarankiškas, naujai tiesiamas kelias.
Institucija atsiliepime į skundą nurodė, jog I. V. administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta dalyvaujant „Klaipėdos regiono keliai“ meistrui, tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje tokių duomenų nėra. Atsiliepime į skundą taip pat nurodyta, jog I. V. Institucijai pateikė nuotraukas prieštaraujančias kitoms jos pateiktoms nuotraukoms, tačiau iš Institucijos pateiktos jos administracinio teisės pažeidimo bylos kopijos matyti, kad yra tik viena fotonuotrauka (b.l. 21). I. V. administracinio teisės pažeidimo protokolą surašė Tauragės apskrities VPK Pagėgių PK pareigūnas V. B. (jo tarnybinis pranešimas labai lakoniškas), administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo ir nuobaudą paskyrė Pagėgių PK pareigūnas D. Š., o atsiliepimą į skundą, ruoštą to paties policijos komisariato pareigūno V. V., pasirašė Pagėgių PK viršininkas S. M.. Policijos pareigūno V. B. tarnybiniame pranešime (b.l. 20) nenurodyta dėl kokių priežasčių toje kelio vietoje, kur tariamai I. V. viršijo leistiną važiavimo greitį, ribojamas važiavimo greitis. Antrojo kartu dirbusio policijos pareigūno tarnybinio pranešimo nėra. Neaišku, kuo remiantis atsiliepime į skundą nurodyta daugiau aplinkybių nei surinkta įrodymų administracinio teisės pažeidimo byloje.
Pažymėtina, jog kelio ženklai turi būti pastatyti taip, kad transporto priemones vairuojantiems asmenims nekiltų dviprasmiškų supratimų dėl jų. Atsižvelgiant į tai, kad Institucija nesurinko pakankamai duomenų, įrodančių I. V. kaltę, t.y. kad ji žinojo ar privalėjo žinoti jog būtent tame kelyje, kuriuo ji važiavo, yra ribojamas greitis iki 50 km/h, tačiau šį greitį viršijo.
Institucijai, nesurinkus įrodymų patvirtinančių I. V. kaltę, skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Įvertinus bylos medžiagą, teismo posėdyje nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog asmens, patraukto administracinėn atsakomybėn, kaltė grindžiama neišsamiai surinkta ir įvertinta administracinio teisės pažeidimo byloje medžiaga, kurios nepakanka kategoriškai išvadai, jog I. V. veikoje yra kaltė.
Taip pat teismas pažymi, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas praėjus daugiau nei penkiems mėnesiams nuo veikos padarymo ir protokolo surašymo, tačiau per šį laikotarpį nebuvo surinkta jokių papildomų įrodymų dėl minėto pažeidimo. Šias aplinkybes teismas vertina kaip patvirtinančias, jog duomenų I. V. nubausti Institucija neturėjo pakankamai.
Pažymėtina, kad asmens kaltė prielaidomis negrindžiama, todėl visos abejonės vertintinos traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Nutarimas naikintinas ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutarė:
skundą patenkinti. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato 2009-01-20 nutarimą Nr. E 973267, kuriuo I. V. pagal ATPK 124 straipsnio 4 dalį paskirta 400 litų bauda, panaikinti ir jos administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.
Nutarimas per 10 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.