- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-17
- Bylos Nr.
- eI3-144-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00351-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- A. V., A. J. V., L. Z., I. K., O. M., D. P., J. U., R. Č.
- Atsakovas
- Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Klaipėdos miesto savivaldybei, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei,
atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei L. B.,
trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovui L. A.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. Z., I. K., O. M., A. V., A. V., D. P., J. U., R. Č. skundą atsakovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos miesto savivaldybei dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai L. Z., I. K., O. M., A. V., A. J. V., D. P., J. U., R. Č. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento (toliau – ir Departamentas) Pirmojo statybos priežiūros skyriaus 2020 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 2D-4095 „Dėl statinių nugriovimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) bei atsakovę įpareigoti iš naujo išnagrinėti jų 2020 m. sausio 28 d. skundą bei jo 2020 m. vasario 14 d. papildymą.
Skunde nurodo, kad Ginčijamu sprendimu nuspręsta jų skundo dalies, susijusios su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmais, nenagrinėti, kitoje dalyje skundas netenkintas. Pareiškėjų vertinimu, Ginčijamas sprendimas yra neteisėtas. Pareiškėjai teigia, kad jie yra daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) (anksčiau (duomenys neskelbtini)), pastatyto 1935 metais, butų savininkai. Visi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butai buvo privatizuoti. Tame pačiame žemės sklype 1936 metais buvo pastatytas storų sienų kapitalinis pagalbinis pastatas su rūsiu, kurio pirmame aukšte buvo įrengta 10 sandėliukų, tiek pat gyvenamojo namo rūsyje. 1982 matais šiam pagalbiniam ūkiniam pastatui buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 1968 metais buvo pastatytas dar vienas pagalbinis ūkinis pastatas su 6 sandėliukų. Šis pastatas buvo be rūsio. 1982 metais jam buvo suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nuo 1945 metų pagalbiniuose pastatuose, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), gyventojai laikė retai naudojamus daiktus, žvejybos įrankius, statybinių medžiagų atsargas, atsargines padangas ir kt., o rūsio sandėliukuose – konservuotas daržoves ir vaisius. Periodiškai gyventojai darė šių pagalbinių pastatų smulkųjį remontą. Kadangi pagalbiniai ūkiniai pastatai tarnavo tik gyvenamajam namui ir jokios kitos paskirties neturėjo, jie buvo gyvenamojo namo priklausiniais – konkretus sandėliukas konkretaus buto priklausinys. Kai 1992 metais prasidėjo butų privatizacija, jų naudojami sandėliukai, kaip butų priklausiniai, turėjo būti inventorizuoti – kiekvienas su atitinkamu butu ir kartu su butais privatizuoti, tačiau Klaipėdos miesto valdyba to padaryti neleido, todėl butų privatizavimo dokumentuose duomenų apie gyvenamojo namo butams priskirtus sandėliukus nėra. 2019 m. liepos 26 d. sužinojus, kad avarinės būklės sandėliukus planuojama nugriauti, pareiškėjai atliko pagalbinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus ir atskirai visų naudojamų sandėliukų kadastrinius matavimus. Buvo parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla pagalbiniams pastatams ir atskirai šešiolika bylų kiekvienam juose esančiam sandėliukui, buvo užsakyti gyvenamajam namui priskirto žemės sklypo kadastriniai matavimai. 2019 metais Klaipėdos miesto savivaldybės tarnautojai, susiję su planuojamu pagalbinių pastatų griovimu, sutiko parduoti naudojamus pagalbinius pastatus bei nurodė ne vėliau kaip iki 2019 m. rugsėjo 23 d. pateikti rašytinus prašymus. Pateikus prašymus, 2019 m. spalio 2 d. pareiškėjai sužinojo apie ketinimą sandėliukus nugriauti. Atsakyme į pareiškėjų prašymus parduoti naudojamus ūkinius pastatus, gautame 2019 m. spalio 4 d., nebuvo užsimenama apie pagalbinių pastatų pardavimą ar nepardavimą – nurodyta, kad jie yra nusidėvėję ir 2019 m. spalio mėnesį planuojama juos nugriauti. Sandėliukų griovimo darbai baigėsi 2019 m. lapkričio 9 d. Taip buvo sunaikintas nekilnojamasis turtas, kurio vertė – 29620,00 Eur. Būdami įsitikinę, kad dviejų pagalbinių pastatų nugriovimas buvo neteisėtas, pareiškėjai 2020 m. sausio 28 d. jie kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) su skundu, kurį papildė 2020 m. vasario 14 d.. Išnagrinėjus jų skundą, buvo priimtas Ginčijamas sprendimas. Ginčijamame sprendime nurodyta, kad skundo dalis, susijusi su Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmais nebus nagrinėjama, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad statybos valstybinė priežiūra apima, be kitų sričių, ir statybos dalyvių veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams tikrinimą. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 punktą prie statybos dalyvių pirmiausia priskiriamas statytojas (užsakovas). Kadangi pareiškėjų naudojamų pagalbinių ūkinių pastatų griovimo darbų užsakove buvo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Inspekcija turėjo pareigą tikrinti statybos dalyvės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų atitiktį statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams. Pirmiausia turėjo būti patikrinta, ar Klaipėdos miesto savivaldybės administracija turėjo teisę organizuoti pagalbinių ūkinių pastatų griovimą, nes ji nebuvo gyvenamojo namo kieme esančių pagalbinių ūkinių pastatų savininkė, todėl ji negalėjo jų nugriauti savo noru. Pareiškėjai teigia, kad teritorijų planavimo dokumentuose nebuvo numatytas ginčo statinių griovimas – buvo numatyta juos remontuoti. Šie pastatai nebuvo laikini, fiziškai nusidėvėję, žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai pavojaus nekėlė. Nors Ginčijamame sprendime teigiama, kad kaip pastatų techninės priežiūros kontrolės funkciją atliekantis subjektas Klaipėdos miesto savivaldybė privalėjo imtis priemonių dėl pavojų keliančių neregistruotų statinių ir juos nugriauti, tačiau tokią aplinkybę patvirtinančių įrodymų nepateikė. Pareiškėjų teigimu, pagal Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalį viešojo administravimo subjektui, atliekančiam statinių naudojimo priežiūrą, teisės organizuoti pastatų griovimą ar juos griauti nenumatyta. Jų vertinimu, griaudama pareiškėjų naudojamus pagalbinio ūkio pastatus, Klaipėdos miesto savivaldybė viršijo savo įgaliojimus, o Inspekcija, pažeisdama Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nepagrįstai atsisako nagrinėti skundą dėl statybos dalyvės – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams ir Statybos įstatymo reikalavimams. Pareiškėjai teigia, kad nėra pasisakyta dėl skundo argumento, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija organizavo dviejų pagalbinių ūkinių pastatų, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nugriovimą, kai pagal Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 60 „Dėl teritorijos tarp S. Nėries, Butkų Juzės ir Priestočio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto detaliojo plano (toliau – ir Detalusis planas) sprendinius jie turėjo būti suremontuoti ir išlikti. Nurodo, kad Detaliojo plano „Planuojamos teritorijos režimas“ 11 eilutėje yra suformuluoti reikalavimai teritorijai: „menkaverčių ar apleistų, fiziškai susidėvėjusių statinių griovimas“ ir reikalavimai pastatams: „gyvenamojo namo fasadų restauravimas, vidaus remonto ir pritaikymo darbai, pagalbinių statinių remonto darbai“. Griautini, menkaverčiai, apleisti, susidėvėję statiniai, Detaliajam plane pažymėti ženklu x . Tai penki maži sandėliukai, pastatyti prie garažų, esančių gretimame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), sienos, kurių tris pareiškėjai nugriovė 2012 metais ir buvo likę du sandėliukai. Šie penki sandėliukai iš tikrųjų buvo menkaverčiai ir fiziškai nusidėvėję. Pažymima, kad Detaliajame plane kaip griautini pažymėti senosios tvoros pamatai, esantys nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės. Šių statinių neapskaitydavo ir neaprašydavo nei Techninis inventorizavimo biuras, nei valstybės įmonė „Registrų centras“. Dėl jų nugriovimo pareiškėjai pretenzijų nereiškia. Pagalbiniai pastatai, kurių nugriovimas ginčijamas, pradedant nuo 1951 metų periodiškai buvo aprašomi Techniniame inventorizavimo biure, o 1982 metais jiems buvo suteikti unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini). Aprašymuose šie du pastatai visada būdavo įvardijami kaip pagalbiniai pastatai. Pareiškėjų teigimu, Detaliajame plane šie pagalbiniai pastatai, kaip griautini, nėra pažymėti, todėl jie turėjo būti remontuojami. Priešingai, nei teigia Inspekcija, leidimas griauti neypatingą statinį – pagalbinio ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą buvo reikalingas. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus. Kadangi griaunant neypatingą statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punktą leidimas griauti buvo reikalingas, turėjo būti parengtas ir statinio griovimo projektas. Griauti neypatingą statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), leidimas nebuvo gautas, šio statinio griovimo projektas nebuvo parengtas, todėl dviejų pagalbinių pastatų nugriovimas yra savavališka statyba (savavališkas nugriovimas) su visomis iš to kylančiomis pasekmėmis. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pažeidė Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, o Inspekcija jos veiksmų atitikties statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimams nepatikrino. Pareiškėjų teigimu, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija neatliko Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 12 punkte nustatytos pareigos per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ arba raštu Inspekcijai ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki statybos pradžios pateikti informaciją apie numatomą statybos pradžią ir paskirtą rangovą, statinio projekto vykdymo priežiūros vadovą, statinio statybos vadovą ir kitus duomenis. Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, Inspekcija turi teisę dėl neteisėtai priimtų su statyba susijusių administracinių sprendimų panaikinimo šiuos sprendimus priėmusiems subjektams teikti privalomuosius nurodymus; per nustatytą terminą neįvykdžius privalomojo nurodymo, per 2 mėnesius nuo privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą dėl neteisėtai priimto administracinio sprendimo panaikinimo ar dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą.
Teismo posėdžio metu pareiškėjai prašo skundą patenkinti visiškai skunde ir teismo posėdžio metu išdėstytų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą nurodyta, kad ji su skundu nesutinka. Teigiama, kad 2020 m. sausio 28 d. Inspekcijoje buvo užregistruotas pareiškėjų skundas su priedais. Departamento Pirmasis statybos priežiūros skyrius susipažinęs su 2020 m. sausio 28 d. skundu ir prie jo pridėtais dokumentais, 2020 m. sausio 31 d. išsiuntė raštą, kuriame nurodė, kad pareiškėjai iki 2020 m. vasario 14 d. turi pateikti papildomą informaciją, susijusią su galimai neteisėtai nugriautų statinių nuosavybe ar valdymu. 2020 m. vasario 14 d. užregistruotas 2020 m. sausio 28 d. skundo papildymas su priedais, papildymo priedai. 2020 m. kovo 4 d. organizuotame faktinių duomenų patikrinime dalyvavo dalis pareiškėjų ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos darbuotojai. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės užfiksuotos 2020 m. kovo 4 d. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. 419. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir teisės aktų nuostatas, Departamento 2020 m. kovo 26 d. sprendimu pareiškėjų 2020 m. sausio 26 d. skundas dalyje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos veiksmų nenagrinėtas, kaip nepriskirtinas Inspekcijos kompetencijai. Konstatuota, kad statinių griovimas nelaikytinas savavališku, kadangi nei statinio projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas nebuvo privalomas. Teigiama, kad ginčo statiniai priklausė valstybei, kuriuos patikėjimo teise valdė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija. Šią aplinkybę patvirtina ir pareiškėjų 2019 m. spalio 25 d. prašymas dėl ūkinių pastatų pardavimo. Pareiškėjai pripažįsta, kad ginčo statiniai priklausė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai ir sprendimus, susijusius su ginčo statinių naudojimu, valdymu ir pardavimu priima Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, todėl Inspekcijai nesuteikta teisė vertinti statinių valdytojų sprendimų, susijusių su jų eksploatavimu. Teigiama, Departamento Pirmasis statybos priežiūros skyrius pagrįstai nustatė, kad organizuodama ginčo statinių griovimo darbus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija Statybos įstatymo nuostatų nepažeidė, nes šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatyta, kad leidimas nugriauti statinį privalomas ypatingojo ir neypatingojo statinio griovimui, išskyrus atvejus, kai statinys griaunamas, vykdant teismo sprendimą ar Inspekcijos privalomąjį nurodymą arba nedarant fizinės įtakos kitiems savininkams priklausančio turto būklei, išardomos (pašalinamos) statinio dalys, likusios po statinio avarijos ar stichinės nelaimės, pašalinamos sunykusio, sugriuvusio statinio likusios dalys, nugriaunamas atskirai stovintis neypatingasis statinys. Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad statinio projektas turi būti parengtas tais atvejais, kai privaloma gauti šio įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 1-7 punktuose nurodytus statybą leidžiančius dokumentus, išskyrus daugiabučių namų ar viešųjų pastatų kapitalinio remonto projektus, kurie turi būti parengti visais atvejais. Aptariamu atveju nustatyta, kad buvo nugriauti du pagalbinio ūkio paskirties statiniai – sandėliai, kurių vienas – I grupės nesudėtingasis statinys, kitas – neypatingasis statinys, todėl vadovaujantis Statybos įstatymo 27 straipsnio ir 24 straipsnio nuostatomis, nei statinio projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas jų griovimui neprivalomi. Teigiama, kad pareiškėjų teiginys, jog nagrinėjamu atveju Statybos įstatymo 27 straipsnio 1 dalies 7 punkte nuostata netaikoma, kadangi vieno iš nugriautų statinių galinė siena buvo sujungta su buvusia plytų tvora, kuri 1968 metais tapo pagalbinio ūkinio pastato galine siena, yra nepagrįstas, nes vertinant pačių pareiškėjų byloje pateiktą ginčo statinių nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, joje duomenų apie egzistuojančią plytų tvorą nėra. Vertinant statinio pirmo, tiek antro aukšto planus, žymų apie prie jo prijungtą plytų tvorą nėra. Mano, kad įpareigojimas ginčo statinius atstatyti jokios įtakos pareiškėjų teisėms ar pareigoms neturės, t.y. ir atstačius statinius, pareiškėjai netaptų teisėtais statinių valdytojais ar naudotojais.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime į skundą išdėstytų argumentų pagrindu.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka. Teigia, kad ginčo statiniai yra ant valstybei priklausančios žemės, kurios patikėtinė yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos. Pagal 2020 m. birželio 16 d. Nekilnojamojo turto registro išrašų su istorija duomenis, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenamųjų namų ar patalpų išrašuose niekada nebuvo registruoti jokie priklausiniai (ginčo statiniai). Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, pareiškėjų teiginius dėl ginčo statinių priklausinio statuso galima vertinti kaip nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių ginčijimą. Pagal 2020 m. birželio 16 d. Nekilnojamojo turto registro išrašų su istorija duomenis pareiškėjai butus įsigijo iš kitų fizinių asmenų, todėl turėtų būti ginčijami pradiniai sandoriai. Teigiama, kad pareiškėjai nepateikė nuosavybės teise valdomo turto pradinių privatizavimo dokumentų, kuriuose būtų nurodyta apie įgyjamus pagalbinius pastatus, kad privatizavimo procese dalyvaujantys asmenys įsipareigoja sumokėti ne tik už butą (kitas patalpas), bet ir už pagalbinius ūkinius pastatus ar kitus privatizuojamo buto priklausinius. Trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos teigimu, ginčo statiniai nebuvo privatizuoti, pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 2 straipsnio 1 dalį ir 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą Klaipėdos miesto savivaldybė šiuos statinius valdo patikėjimo teise. Iki 1995 m. gegužės 17 d. galiojusio Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 95 straipsniu ir 98 straipsniu buvo įtvirtinta išimtinė valstybės nuosavybė, o miesto butų fondas, taip pat kitas turtas buvo valstybės nuosavybės objektas. Pagal 1992 m. sausio 15 d. Klaipėdos miesto valdybos potvarkį Nr. 21 ir 1992 m. kovo 31 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. 52 32 punktą visi Klaipėdos senamiestyje esantys ūkiniai pastatai yra neprivatizuojami. Pastaroji nuostata liko ir Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punkte – neprivatizuotini namų valdose esantys pagalbinio ūkio paskirties pastatai, jų dalys, patikėjimo teise yra valdomi savivaldybių, kol bus perduoti savivaldybių nuosavybėn. Ginčo statinių valdymo papildomas faktas yra Klaipėdos miesto valdybos 2003 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 60 „Dėl teritorijos tarp S. Nėries, Butkų Juzės ir Priestočio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinti detalieji planai, pagal kurių sprendinius ginčo statiniai griautini: planuojamos teritorijos tvarkymo režimo lentelės 11 eilutės paskutiniame stulpelyje nurodyta, jog teritorijoje numatyta griauti fiziškai nusidėvėjusius statinius. Klaipėdos miesto savivaldybė 2020 m. vasario 28 d. raštu Nr. (4.39E)-R2-584 pateikė duomenis Inspekcijai, jog 2019 m. gegužės 13 d. patikrinimo akte Nr. ATP2-308 užfiksuotas nustatytas ginčo statinių nusidėvėjimas /prasta būklė, ginčo statiniai iškraustyti, likusios tik buitinės atliekos, informacija apie numatomą griovimą buvo viešinama. Ginčo statinių prasta būklė matyti jau 2012 m. liepos mėn. užfiksuotuose Google Street View duomenyse. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, sunkiai suvokiami pareiškėjų teiginiai apie ginčo statinių priklausymą pareiškėjams nuosavybės teise, nes 2019 m. spalio 4 d. pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl ginčo statinių pardavimo (leidimo privatizuoti), bet neskundė Klaipėdos miesto savivaldybės 2019 m. spalio 4 d. rašto Nr. (31.1.)-RS2-510, kuriame buvo įformintas atsisakymas tokį leidimą išduoti. Pažymima, kad 2019 m spalio 9 d. policijos rašte pažymėta, kad gyventojai neginčija, jog ginčo statiniai jiems nepriklauso nuosavybės teise, todėl vertina, kad skunde nurodytos faktiniams duomenims prieštaraujančios aplinkybės, kuriomis grindžiamas sužinojimas apie tariamai pažeistas teises.
Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovas prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamu atveju ginčijamas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. kovo 26 d. sprendimo Nr. 2D-4095 „Dėl statinių nugriovimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“ teisėtumas ir pagrįstumas.
Panaikinus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. kovo 26 d. sprendimą Nr. 2D-4095 „Dėl statinių nugriovimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“, prašoma įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. sausio 28 d. skundą bei jo 2020 m. vasario 14 d. papildymą.
Nustatyta, kad 2020 m. sausio 28 d. pareiškėjai kreipėsi į Inspekciją dėl galimai neteisėto pagalbinių statinių (unikalūs Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nugriovimo bei prašė privalomuoju nurodymu įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybę atstatyti neteisėtai nugriautus pagalbinius statinius.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. sausio 31 d. raštu Nr. (162)20 -1433 „Dėl neteisėto pastatų nugriovimo“ pareiškėjai buvo įpareigoti pateikti papildomą informaciją, susijusią su skundu, t.y. pateikti dokumentus, patvirtinančius pareiškėjų turėtą ar turimą valdymo, naudojimo ar disponavimo teisę į ginčo statinius.
Reaguodami į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. sausio 31 d. raštą Nr. (162)20 -1433 „Dėl neteisėto pastatų nugriovimo“, pareiškėjai 2020 m. vasario 14 d. pateikė papildomą informaciją.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento 2020 m. kovo 26 d. sprendime Nr. 2D-4095 „Dėl statinių nugriovimo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)“ nurodyta, kad vadovaujantis Priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, atlikus faktinių duomenų patikrinimą vietoje (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad skunde nurodyti statiniai yra nugriauti. Pirmasis nugriautas statinys – atskirai stovėjęs sandėlis, kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu 3I1p, kurio bendras plotas – 38,14 m², aukštis 3,15 m., atitinka Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 2 punkte nustatytus I grupės nesudėtingų statinių parametrus, todėl laikytinas nesudėtingu statiniu. Antrasis nugriautas statinys – atskirai stovėjęs sandėlis, kadastrinių matavimų byloje pažymėtas indeksu 4I1b, kurio bendras pirmo aukšto ir rūsio patalpų plotas 200,37 m², aukštis 3,80 m., neatitinka Statybos techninio reglamento STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 2 lentelės 2 punkte nustatytų nesudėtingų statinių parametrų, todėl laikytinas neypatinguoju statiniu. Vadovaujantis Statybos įstatymo 24 ir 27 straipsnių nuostatomis konstatuota, kad nei statinio projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas sandėlių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), gyvenamųjų namų kieme griovimui neprivalomas, todėl sandėlių nugriovimas nelaikytinas savavališka statyba ir jos padarinių šalinimui taikyti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatų taikymui pagrindo nėra. Nurodyta, kad vadovaujantis Priežiūros įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, Inspekcija atlieka statybos valstybinę priežiūrą, nagrinėja asmenų prašymus, skundus, kurie susiję su statybos procesu. Pažymėta, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 patvirtintų Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklių (toliau – Taisyklių) 10 punkte nustatyta, kad Inspekcijoje asmenų prašymai, skundai nagrinėjami tik pagal Inspekcijos kompetenciją. Teigiama, kad aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatose nėra numatyta teisė Inspekcijai nagrinėti skundus dėl savivaldybių administracijų priimtų sprendimo teisėtumo, todėl pareiškėjų skundo dalis dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimo nugriauti pagalbinius statinius (unikalūs Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teisėtumo nebus nagrinėjama. Atkreiptas dėmesys, kad Klaipėdos miesto savivaldybės tinklalapyje patalpinto Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2003 m. vasario 11 d. sprendimu Nr. 60 „Dėl teritorijos tarp S. Nėries, Butkų Juzės ir Priestočio gatvių detaliojo plano patvirtinimo“ patvirtinto teritorijos tarp S. Nėries, Butkų Juzės ir Priestočio gatvių detaliojo plano dokumentų lentelėje „Planuojamos teritorijos tvarkymo režimas“ 11 eilutėje tvarkomoje teritorijoje (duomenys neskelbtini) buvo numatyti tiek pagalbinių statinių remonto darbai, tiek menkaverčių, apleistų, fiziškai susidėvėjusių statinių griovimas.
Nagrinėjamo ginčo kontekste, visų pirma, pažymėtina, kad Inspekcija yra statybos valstybinę priežiūrą atliekanti institucija, šią veiklą vykdanti pagal Priežiūros įstatyme ir jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nustatytą jos kompetenciją ir tvarką (Priežiūros įstatymo 1 str. 1 d., 8 str. 1 d.). Be kita ko, Statybos valstybinė priežiūra apima asmenų prašymų, skundų ar pranešimų, susijusių su statybos procesais, nagrinėjimą (Priežiūros įstatymo 8 str. 2 d. 9 p.).
Skundai ir pranešimai, kiek to nereglamentuoja Priežiūros įstatymas, nagrinėjami Viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka (Priežiūros įstatymo 25 str. 1 d.), o jų (skundų ar pranešimų) dėl pažeidimų statybos srityje nagrinėjimo tvarką, atvejus, kai šie skundai ar pranešimai nenagrinėjami arba jų nagrinėjimas nutraukiamas, nustato Inspekcija (Priežiūros įstatymo 25 str. 10 d.). Skundas dėl Inspekcijos padalinių priimtų administracinių sprendimų teikiamas teismui, o Inspekcijos viršininko nustatytais atvejais skundas gali būti teikiamas Inspekcijos viršininkui ar jo įgaliotam asmeniui (Priežiūros įstatymo 25 str. 11 d.).
Asmenų prašymų, skundų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo Inspekcijoje tvarką nustato Asmenų prašymų, skundų, pranešimų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Valstybinėje teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje prie Aplinkos ministerijos taisyklės, patvirtintos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2014 m. sausio 8 d. įsakymu Nr. 1V-5 (toliau – ir Taisyklės, akto redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugpjūčio 12 d. iki 2020 m. kovo 25 d.).
Dokumento, kuriuo asmuo / asmenys kreipiasi į Inspekciją, rūšį – prašymas ar skundas, o tuo pačiu – ir jo nagrinėjimo tvarką bei asmens turimų teisių apimtį tokioje procedūroje, apsprendžia prašomo spręsti klausimo pobūdis: prašymas – su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į Inspekciją prašant administracinės paslaugos – išduoti leidimą, dokumentą, jo kopiją, nuorašą ir t. t.; skundas – asmens rašytinis kreipimasis į Inspekciją, kuriame nurodoma, kad viešojo administravimo subjekto veiksmais, neveikimu ar administraciniais sprendimais arba kito asmens (ne viešojo administravimo subjekto) veiksmais ar neveikimu yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti; Prašymo, skundo nagrinėjimas – Inspekcijos darbuotojo (-ų) veikla, apimanti asmens prašymo, skundo priėmimą, įregistravimą, esmės nustatymą, faktinių duomenų patikrinimą (jeigu to reikia), faktų ir aplinkybių atitikties teisės aktų reikalavimams įvertinimą, atsakymo parengimą ir išsiuntimą (įteikimą) asmeniui. Atsakymas – atsižvelgiant į prašymo, skundo pateikimo būdą ir turinį, žodžiu ar raštu asmeniui teisės aktų nustatyta tvarka suteikta administracinė paslauga, pateikta informacija, įteikta prašomo administracinio akto kopija, nuorašas ar išrašas, išdėstyta Inspekcijos nuomonė apie asmens kritiką, pasiūlymus, pageidavimus, priimtas administracinis sprendimas (Taisyklių 5 p.).
Inspekcijoje asmenų prašymai, skundai nagrinėjami tik pagal Inspekcijos kompetenciją. Jeigu Inspekcija pagal kompetenciją negali spręsti prašyme išdėstytų klausimų ar priimti sprendimo dėl skunde išdėstyto klausimo, ji jo nenagrinėja ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos persiunčia kompetentingam viešojo administravimo subjektui ir apie tai praneša asmeniui. Jeigu nėra kito viešojo administravimo subjekto, kuriam galėtų perduoti prašymą ar skundą nagrinėti pagal kompetenciją, Inspekcija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo ar skundo gavimo dienos apie tai praneša asmeniui, paaiškindama jo prašymo ar skundo nenagrinėjimo priežastis (Taisyklių 1 priedo 3, 10–14 veiksmai) (Taisyklių 10 p.).
Inspekcija pagal gautą prašymą, skundą, nustačius viešojo intereso pažeidimų, jei pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją Inspekcijai nesuteikta teisė imtis priemonių dėl jo gynimo, arba galimų kitų teisės aktų pažeidimų, kurių ji netiria pagal kompetenciją, persiunčia visą reikalingą medžiagą prokuratūrai, prašydama įstatymų nustatyta tvarka ginti viešąjį interesą, arba kitam viešojo administravimo subjektui, kurio kompetencijai priskirtinas klausimo sprendimas.<...> (Taisyklių 51 p.).
Nagrinėjamu atveju iš esmės nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai nėra pagalbinių statinių (unikalūs Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir S(duomenys neskelbtini), savininkai ar teisėti jų valdytojai, todėl 2020 m. sausio 28 d. skunde ir 2020 m. vasario 14 d. papildomai pateikta informacija apie galimai neteisėtą pagalbinių statinių (unikalūs Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) nugriovimą prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nėra susijusi su pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų pažeidimu, todėl pareiškėjų kreipimasis į Inspekciją laikytinas prašymu.
Priežiūros įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja statybos patikrinimą. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad fizinių asmenų skundai ar pranešimai yra vieni iš pagrindų Inspekcijai atlikti statybos patikrinimą.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininko 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 1V-53 patvirtintas Statybos ir ūkio subjektų veiklos patikrinimo tvarkos aprašas (toliau – ir Tvarkos aprašas) nustato statinio (jo dalies) statybos teisėtumo ir neplaninių patikrinimų atlikimo tvarką, neplaninių patikrinimų atlikimo pagrindus, patikrinimų apimtis, nustatytų pažeidimų reikšmingumo kriterijus bei įstatymų nustatytų poveikio priemonių statybos dalyviams, ūkio subjektams taikymo tvarką. Neplaninis statybos ir ūkio subjekto veiklos patikrinimas atliekamas, turint informacijos (gavus skundą, pranešimą) ar kilus pagrįstų įtarimų dėl statybos dalyvio, ūkio subjekto veiklos (pvz., pasirodžius tam tikrai informacijai žiniasklaidoje), kuri galbūt prieštarauja teisės aktams ar neatitinka teisės aktų reikalavimų (Tvarkos aprašo 27.2 p.).
Inspekcija, nagrinėdama asmenų prašymus, skundus, privalo vadovautis Taisyklėmis. Pagal Taisyklių 54 punktą atsakymai į prašymus, skundus parengiami atsižvelgus į jų turinį. Taisyklių 54.4 papunktyje nustatyta, kad į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta Inspekcijos valia, atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomas atsakoma, pateikiant dėl jo priimtą administracinį sprendimą. Į kitus prašymus atsakoma laisva forma arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (Taisyklių 54. 5 p.).
Ginčijamas administracinis sprendimas (raštas) buvo priimtas, įvertinus 2020 m. kovo 4 d. faktinio patikrinimo vietoje rezultatus bei su ginčo statinių griovimu susijusius dokumentus, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pateiktus, vykdant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vakarų Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamento Pirmojo statybos priežiūros skyriaus 2020 m. vasario 20 d. privalomąjį nurodymą Nr. PN-219. Patikrinimo metu nustatytos aplinkybės užfiksuotos 2020 m. kovo 4 d. faktinių duomenų patikrinimo akte Nr. FAK- 419 (162).
Pareiškėjų prašymo tyrimo metu, atlikus patikrinimą vietoje, konstatuota, kad pagalbinių statinių (unikalūs Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), griovimo darbams atlikti nei statinio projektas, nei statybą leidžiantis dokumentai neprivalomi, todėl sandėlių nugriovimas nelaikytinas savavališka statyba ir jos padarinių šalinimui taikyti Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatas pagrindo nėra.
Jau minėta, kad vadovaujantis Taisyklių 10 punktu, Inspekcijai nėra priskirtinas prašymų, skundų, nesusijusių su statybos procesu, nagrinėjimas. Įvertinus tai, jog pareiškėjų prašyme keliamas sprendimo nugriauti pagalbinius statinius (unikalūs Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), teisėtumo klausimas nėra susijęs su statybos procesu, pagrįstai skundą dalyje dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sprendimo nugriauti ginčo statinius atsisakyta nagrinėti, vadovaujantis Taisyklių 10 p.
Nors 2020 m. sausio 28 d. skunde ir 2020 m. vasario 14 d. papildomai pateiktoje informacijoje teigiama, kad ginčo statinių nugriovimu buvo pažeistas viešasis interesas, iš esmės niekaip nepagrindžiama, kodėl pareiškėjų įvardyti statybos procesą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai, padaryti, kaip teigiama, vykdant ginčo statinių griovimą, tačiau nepažeidžiantys jų teisių ar teisėtų interesų, turėtų būti vertinami kaip pažeidžiantys viešąjį, t. y. visuomenės, interesą.
Pareiškėjai neįvardija jokių neteisėtų Inspekcijos veiksmų atliekant patikrinimą ir nustatant pareiškėjų ginčijamas faktines aplinkybes, o vertinti ir nustatyti aplinkybes, ar buvo atlikti pranešime nurodyti veiksmai, yra pavesta Inspekcijai.
Pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus atsakovė priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatomis. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės motyvuotos, taip pat šiame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (žr., pvz., 2008 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai. Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., 2010 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010).
Ginčijamame sprendime nurodyta, kodėl skundo dalis nenagrinėjama, argumentuota išvada, kodėl atsakovės vertinimu, ginčo statyba nelaikytina savavališka.
Skundo argumentai patvirtina, kad pareiškėjams buvo suprantamas Ginčijamo akto turinys. Tai, kad pareiškėjų netenkina Ginčijamame sprendime nurodytos faktinės aplinkybės, negali būti pagrindu pripažinti, jog Ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nemotyvuotas, priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, jog Ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų ar yra Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatyti pagrindai jam panaikinti.
Konstatavus, jog Ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, išvestiniu laikytinas reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2020 m. sausio 28 d. skundą bei jo 2020 m. vasario 14 d. papildymą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismų kolegija
nusprendžia:
Skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.