- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-06-19
- Bylos Nr.
- 1-145-806/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-2-00016-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
- Kaltinamasis
- A. B.
- Nukentėjusysis
- M. B.
- Advokatai
- Edgaras Karalius, Žilvinas Mišeikis
- Kategorijos
sekretoriaujant Rugilei Dičkalnytei, Aušrai Čepulytei, Vaidai Mikalonienei
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką:
A. B. pagal 2010-11-22 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimą, vengė pareigos išlaikyti savo vaiką - B. B., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenantį su motina M. B. (duomenys neskelbtini), mokėti alimentus nuo 2010-04-08 po 600 litų vaikui išlaikyti mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės laikotarpiais: nuo 2010 m. gruodžio mėn. iki 2011 m. lapkričio mėn., nuo 2011 m. gruodžio mėn. iki 2012 m. sausio mėn., nuo 2012 m. kovo mėn. iki 2011 m. gegužės mėn., nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2012 m. rugsėjo mėn. Išlaikymo įsiskolinimas 2012-08-01 yra 14 379 Lt.
Apklaustas teisme kaltinamasis A. B. parodė, kad išsiskyrė su M. B. 2008 m., jo išėjimo priežastis buvo ta, kad nebeapsikentė priešiškumo prieš jo visą giminę, buvo draudžiama bendrauti su vaikui bet kam iš jo giminės, išskyrus tėvą, kuris padėjo finansiškai. Jis, A. B. išėjo, paliko juos gyventi dvejuose sujungtuose butuose, vienas butas yra jo asmeninė nuosavybė, kitas butas yra jungtinė nuosavybė, kreditą mokėjo už vieną butą. Jis, A. B. komunalinius mokesčius mokėjo ir teikė išlaikymą vaikui, tik mokėjo grynais pinigais. Nuo 2010 m. iki dabar paramą vaikui jis, A. B. teikdavo, kiek galėjo bendravo, viskas priklausydavo nuo nukentėjusiosios nuotaikų ir noro, ar nenoro leisti bendrauti su vaiku. Pasak A. B., buvo laikotarpis, kai matydavosi su vaiku tris, keturis kartus per savaitę, pasiimdavo vaiką iš darželio ir veždavo į treniruotę, savaitgaliais pasiimdavo namo, tačiau viskas nutrūko. Tik išsiskyrę, kai jis, A. B. ateidavo pas vaiką pabendrauti, vaikas buvo nuteikinėjamas prieš jį, būdavo žeminamas, trukdydavo normaliai bendrauti, kreipėsi į Vaikų teisių skyrių, kontrolierės galėtų paliudyti, nukentėjusiosios priešišką nusiteikimą tuo klausimu. Paskutinis incidentas buvo vasario mėnesį, kai jis, A. B. su mama apsilankė darželyje ir pasveikino B., po to rado visus sulaužytus ir išmestus žaislus prie laiptinės durų, po to bendravimas nutrūko visiškai. Jis, A. B. paramą teikė per banką, kiek matosi, tiek ir teikė. Pasak A. B., nuo 2009 metų vidurio tapo sunki jo finansinė padėtis, iki to laiko jis teikė paramą, vaikui suteikė gyvenamą vietą. Jis, A. B. neturėjo finansinių galimybių teikti kas mėnesį po 600 Lt. 2010 m. gruodį jis, A. B. dirbo įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, uždirbo minimalią algą, 700-800 Lt, nepamena kiek tuo metu pinigų skyrė vaikui, didelė dalis pinigų eidavo skolų padengimui. Anot A. B., skolų turėjo draugams, iš kurių skolinosi pinigus, ne visos skolos įformintos. 2011 m. buvo ta pati situacija. Jis, A. B. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, alimentus iš algos išskaičiuoja antstoliai, jis išlaiko savo mažametį vaiką, šiam vaikui paėmė paskolą, kurios tikrai negalės grąžinti. Jis, A. B. įkeitė sau priklausantį butą, kad sumokėti savo vaikui įsiskolinimą, nemano, kad išsipirks tą butą, vaiką rėmė kiek galėjo, neperiodiškai. Kai jis, A. B. savaitgaliais pasiimdavo vaiką, tai pastarąjį išlaikydavo. A. B. paaiškino, kad praeitais metais, t.y. 2011 m. buvo grafikas, gal apie pusę metų matydavosi su vaiku du ar tris kartus per savaitę, vaiką veždavo į treniruotes, už treniruotes nėra mokėjęs. Anot A. B., kas antrą savaitgalį, nuo penktadienio iki pirmadienio ryto, pasiimdavo vaiką, savo vaiką auklėjo. Tuo momentu jis, A. B. ieškojo pinigų vaikui, bet nerado, jo tėvai skirdavo pinigų, gali būti, kad kai kuriais laikotarpiais neturėjo iš ko pasiskolinti pinigų, buvo jau per daug prisiskolinęs. Kažkada jis, A. B. siūlė parduoti butą ir nupirkti kitą butą ir iš tų pinigų skirti alimentams ir visam išlaikymui, tačiau nukentėjusioji atsisakė, pareikalavo buto už 900 000 Lt, tai nerealu buvo nupirkti. Jis, A. B. turėjo mokėti paskolą ir komunalines paslaugas, per tą dalyką jis „įlindo“ į skolas, tai mano, kad prisidėjo prie vaiko išlaikymo. Nuo 2007 m. iki 2009 m. vidurio, gal 2010 m. už bendrą butą, kuris buvo įgytas santuokos metu, mokėjo visą laiką. Kai žmonės ateina ir grasina negerais dalykais, tada tenka atiduoti skolas. A. B. paaiškino, kad jo tėvas nupirko vieną butą ir prisidėjo prie kito buto įmokos, o jungtinės nuosavybės būstui paskolą jam pavyko gauti iš jų abiejų pajamų, jo ir nukentėjusiosios, sutartis buvo sudaryta iki santuokos ir atsiskaitymas buvo iki santuokos. Pasak A. B., „Swedbanke“ buvo suteikta paskola, tai gali būti kreditinės kortelės įsiskolinimas, greičiausiai, kažkada dar labai seniai, kartu M. B. buvo imtos dvi „Swedbanko“ kortelės, buvo suteiktas kreditas iki 1000 Lt, gali būti dėl to. Gal 2007 m. ar 2008 m. ta kortelė imta. Įmokų sumokėta gal apie 50 000 Lt, kredito suma iki 400 000 Lt, šiuo momentu ten dar yra palūkanų priskaičiuota. Šiuo metu yra išieškoma banko. Išieškojimas vyksta nuo praeitų metų. Siunčia antstolis laiškus apie varžytines. Išsaugoti turtą galimybių nėra. Anot A. B., jei išieškotų tą butą, vaikas galėtų gyventi bute, kuris yra jo asmeninė nuosavybė. A. B. paaiškino, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas dėl svetimo turto pasisavinimo, todėl, kad pasitikėjo vienu žmogum, tai I. R., tačiau tyrimas nutrauktas. Tyrimas buvo dėl to, kad I. R. norėjo pasisavinti automobilį Lexus, 2006 m. Anot A. B., du automobilius Lexus, jam su M. B. nupirko jo tėvas, pastaroji turi tokį patį automobilį. Jis, A. B. šiuo metu neturi to automobilio, iš jo jį atėmė, sukčiavimo būdu atėmė I. R.. Civiline tvarka jis, A. B. bylinėjosi, teismas priėmė sprendimą tą automobilį grąžinti jam, teismas pripažino sandorį apsimestiniu, neva jis kreditoriui nenorėjo atiduoti automobilio už skolas. Jis, A. B. nenorėjo bylinėtis, civilinėje byloje buvo priimtas sprendimas kovą ar tai balandį. A. B. paaiškino, kad be B. B. jis turi dar vieną vaiką. Tuo metu, tais laikotarpiais, kuriais kaltinamas nemokėjęs, jis, A. B. dirbo visada, nuo 2010 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėse, gaudavo minimalų atlyginimą, buvo direktorius. Pasak A. B., bandė ieškoti kitų darbų, į darbo biržą nesikreipė. M. B. neprašydavo pabūti su vaiku, kai važiuodavo į užsienį, gal ir buvo taip, kad kažkokiu laikotarpiu Vaikų teisių skyrius prašė, kad pabūtų su vaiku. Anot A. B., tuo laikotarpiu gali būti, kad dėl kažkokios priežasties atsisakė pabūti su vaiku, jis neatsimena dėl kokios priežasties jo prašė, kad pabūtų su vaiku, atsimena tik vieną atvejį Jis, A. B. pasiėmimą įformindavo, rašydavo raštą (prašymą) paimant vaiką iš darželio. Pasak A. B., per 4 mėnesius - vasarį, kovą, balandį ir gegužę, tų metų, kurių išsireikalautas matymosi grafikas per Vaikų teisių skyrių, kiek kartų ėmė vaiką iš darželio, reikia dabar skaičiuoti. Mama jam, A. B. nėra sakiusi, kad jis vaiko neima iš darželio, būdavo kartų, kad jis nerašydavo prašymų. A. B. paaiškino, kad iš „Sos kreditas“ gavo pinigų tik tiek, kad padengtų antstoliams įsipareigojimą, pinigų neliko, bute buvo įsiskolinimų, jis juos padenginėjo. Anot A. B., pastato administratoriui yra įsiskolinimas, nepadengtas šiai dienai, buvo gal tris kartus pasiūlymas nutraukti taikiai santuoką, vaiko išlaikymui siūlė 600 Lt. Pasak A. B., butai yra du, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) aukštų pastatas, butai sujunti, yra pertvara juos skirianti. Jis, A. B. negalėjo, buto esančio jo asmenine nuosavybe išnuomoti tretiems asmenims, nes ten gyveno jo vaikas, pajamomis, gautomis už buto nuomą, būtų užtekę vaikui išlaikyti. Tai dar būtų buvę jungtine nuosavybe įgytas turtas, buvo siūlyta vaikui nupirkti butą asmenine nuosavybe. Anot A. B., pas antstolį tikrai lankėsi, bet neatsimena kokiais klausimais, niekas jam neaiškino apie baudžiamąją atsakomybę, tai nukentėjusiosios noras su juo susidoroti per teismą.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. B. parodė, kad savo sutuoktinę pažįsta apie septynerius metus, jie susituokė 2005 m. rugsėjį, iki 2008 m. liepos mėnesio gyveno kartu, jo pirktame bute. 2007 m. vasario 12 d. santuokoje jiems gimė sūnus. Sūnumi rūpinosi abu. Vieną butą jam, A. B. iki santuokos nupirko tėvai, o kitą, esantį šalia pirko po santuokos už paskolą. Paskolą ėmė vienas ir mokėjo paskolą taip pat vienas. Butai buvo sujungti ir padarytas vienas didelis butas. Gyvenant santuokoje jis, A. B. pamatė tikrąjį M. B. charakterį, nes pastaroji norėjo piktybiškai atriboti jį nuo artimųjų, tai yra motinos, sesers ir kitų artimųjų ir tai buvo priežastis dėl ko buvo daug ginčų, jis kentėjo, tačiau vieną dieną nusprendė išeiti. Jis, A. B. išėjo iš namų, M. B. paliko gyventi bute. Ryšius su vaiku palaikė, lankė vaiką tiek, kiek M. B. leido, tačiau tai buvo piktybiškas neleidimas jam, A. B. ir jo motinai bendrauti su vaiku. Kai M. B. piktybiškai jį, A. B. bandė atriboti nuo vaiko ir kai jam visa tai jau nusibodo, jis kreipėsi kelis kartus į vaikų teises dėl matymosi su vaiku tvarkos nustatymo ir buvo nustatyta matymosi tvarka, jis nusileido, nors buvo nustatyta tokia lankymo tvarka - kiekvieną pirmadienį, vakare nuo 18.00 val. ar nuo 19.00 val., tiksliai nepamena, matytis su vaiku jų bute, kuriame M. B. gyveno su vaiku. Jis, A. B. tos tvarkos bandė laikytis, tačiau buvo atvejų, kad jo tiesiog neįsileisdavo į namus be paaiškinimo, arba M. B. su vaiku tiesiog nebūdavo namuose, kai jis atvažiuodavo. Tais pirmadieniais, kai M. B. nebuvo jis, A. B. įrodymų neturi ir žinoma pastaroji sakys, kad su vaiku buvo namuose, tiesiog jis neatvažiavo, tačiau pamena vieną atvejį, datos tiksliai neatsimena, tačiau prieš apytiksliai trejus metus jis nuvažiavo pas M. B. su savo motina ir močiute aplankyti sūnaus, tačiau ten įvyko konfliktas, M. B. užsipuolė jo motiną ir močiutę, jas išvarė iš buto, užtrenkė duris ir į namus neįsileido. Jis, A. B. kelis kartus siūlė M. B. taikiai išsiskirti, siuntė pastarajai kelis pasiūlymų variantus, kuriuose visos sąlygos ir dėl vaiko išlaikymo, ir dėl turto dalybų, ir matymosi su vaiku tvarkos buvo numatytos. M. B. vis rasdavo priežasčių, kad pastarajai kažkas netinka. Vienintelė M. B. sąlyga buvo ta, kad jis, A. B. paliktų pastarajai butą, o viena iš paskutinių sąlygų, kad pastaroji rado butą centre ir jeigu jis jai jį nupirks, buto vertė apie 9 šimtus tūkstančių, tada ji sutiks skirtis, o jis jai atsakė, kad tai yra nereali suma ir tokių pinigų mokėti negali, nes neturi. Su vaiku bendrauja noriai, pasiima pas save, veža į treniruotes, leidžia laisvalaikį kartu, važiuoja pavalgyti, perka drabužius, batus, žaislus, pramogauja su vaiku ir visa tai daro noriai ir be prašymų. Leidžia laisvalaikį kartu tiek kiek išeina. Anksčiau vaiko išlaikymui pinigų nemokėjo, nes neturėjo finansinių galimybių, kadangi jis, A. B. išėjęs iš buto paskolą dar mokėjo, kažkur gyventi taip pat reikėjo, nuomojosi. Pradžioje vaikui skyrė pinigus, kai sušlubavo finansai, automatiškai mokėti galimybių neturėjo. Tuo metu jam, A. B. padėjo tėvas. Šiuo metu savo finansinę padėtį susitvarkė ir kelis mėnesius moka vaiko išlaikymui priteistus pinigus ir žada mokėti. Artimiausiu metu pradės padenginėti už vaiko išlaikymą susidariusį įsiskolinimą. Jis, A. B. buvo padavęs į teismą dokumentus dėl skyrybų, kuriuose buvo numatytos visos sąlygos, buvo sumokėjęs dalį žyminio mokesčio ir kitą mokėjimo dalį prašė atidėti, tačiau teismas nepatenkino jo prašymo ir viena iš sąlygų, kurią įvykdžius būtų nagrinėjama byla, buvo susimokėti žyminį mokestį iš karto, ko padaryti negalėjo, nes neturėjo pinigų ir dėl to bylą teko nutraukti ir atsiimti dokumentus. M. B. su vaiku paliko gyventi jam, A. B. nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) B. M. B. gyveno ten nemokėdama nuomos mokesčio, už komunalines paslaugas nemokėjo taip pat, už komunalines paslaugas susidariusias skolas padenginėjo ir likusią skolos dalį turės padengti jis, A. B.. Taip pat santuokoje įgytas butas paimant paskolą buvo išmokamas jo, A. B. asmeninėmis lėšomis jau ir tuo metu, kuomet jis ten negyveno, o paskolos įmokas ir toliau mokėjo. Sudėjus įmokas už paskolą ir komunalinius mokesčius suma yra ženkliai didesnė už tą sumą, kurią yra skolingas vaiko išlaikymui. (t. 2, b. 1.136 )
Apklausta teisme nukentėjusioji M. B. parodė, kad su A. B. faktiškai kartu negyvena, bendro ūkio neveda, bet dar oficialiai neišsiskyrę, su kaltinamuoju A. B. susituokė 2005-08-27, po 1,5 metų gimė sūnus B. Ji, M. B. su A. B. sugyveno gražiai, netikėtai 2008-05-20 paskambino sūnaus auklė ir pranešė, kad drabužinė tuščia, nėra A. B. daiktų, priežasčių nežino. Po kelių mėnesių su ja, M. B. susisiekė I. J. sugyventinis ir papasakojo, kad A. B. išsinuomojo Kaune butą, adresu (duomenys neskelbtini), nuomotoja R. L. ir jame laiką leidžia su I. Ji, M. B. banko sąskaitose pamatė, kad nuo jos „TEO“ nuskaičiuoja dideles sumas, pradėjo aiškintis ir sužinojo, kad būtent, tuo minėtu adresu A. B. pasijungė televizijos ir interneto paslaugas. Nuo dingimo dienos per sekančius kelerius metus A. B. sūnaus išlaikymui skyrė vos kelias išmokas. 2010-04-08 Vilniaus miesto apylinkės teismui ji, M. B. pateikė ieškinį dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam sūnui priteisimo. Išnagrinėjęs ieškinį teismas priėmė 2010-11-22 sprendimą, kuriuo nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies, priteisti iš A. B. išlaikymą nepilnamečiam sūnui po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Kadangi A. B. teismo sprendimo nevykdė, 2012-01-02 ji, M. B. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą dėl vengimo rūpintis vaiku, išlaikyti jį ir slepiamų pajamų. Tyrėjai ji, M. B. pateikė B. banko sąskaitos išrašus, išreikalautus teismo, kuriuose įrodymai, kad A. B. gaudavo pajamas ir iš patalpų nuomos, adresu (duomenys neskelbtini). Pasak M. B., yra 7 butai, tai ir 7 nuomininkai, tiek pajamų ir gaudavo. 2012-04-16 Vilniaus apygardos teismas nutarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2010-11-22 sprendimą palikti nepakeistą. Dėl sprendimo nevykdymo antstolis kelis kartus kreipėsi į teismą. 2011-09-27 Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė skirti A. B. 400 Lt baudą, po 6 mėnesių 2012-04-02 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį tenkinti pareiškimą ir skirti A. B., nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos 500 Lt baudą už kiekvieno antstolio patvarkymo rašto 2012-03-15 nevykdymo dieną. A. B. geranoriškai išlaikymo neteikė ir tik gavus šitą griežtą nutartį buvo vykdomi priverstiniai išskaičiavimai iš darbo užmokesčio. Šiandien jau vėl susidarė sūnaus išlaikymo skolos, praėjusį mėnesį turėjo sumokėti 863,50 Lt, šį mėnesį išlaikymo neteikė, suma jau virš 1500 Lt. Ji, M. B. apgailestauja, kad suaugę žmonės manipuliuoja mažamečiu vaiku ir vykdo tiek daug teisminių procesų. Pasak M. B., kaltinamasis visoms įstaigoms bei teismams tvirtina, kad ji neleidžia matytis su vaiku, tačiau dar nė vienai įstaigai nepateikė tokius teiginius patvirtinančių įrodymų, nei telefono išklotinių, nei elektroninių laiškų kopijų, nes tokių įrodymų nėra. Ji, M. B. tvirtina, kad nebuvo tokio atvejo, kad neleistų ar trukdytų matytis su sūnumi. Kaltinamojo pridedamos SMS išklotinės įrodo ne tik, kad ji, M. B. netrukdė, bet ir skatino tėvą būti su sūnumi, tai būtų didelė pagalba vienišai mamai dirbančiai keliuose darbuose. Anot M. B., iš pateiktų įrodymų susidarė nuomonę, kad A. B. gyvena pasiturinčiai, tą patį pasakoja ir sūnus praleidęs su juo kelis kartus. Pasak M. B., A. B. gyvena miesto centre prabangiame bute, anot sūnaus, slidinėja kalnuose užsienyje, turi sodybą užmiestyje. Byloje pridėtos nuomos sutartys, viešbučių registracijos patvirtinimai, banko sąskaitų išklotinės, nuolatiniai straipsniai, bei nuotraukos žiniasklaidoje tą patvirtina. Jų bendri pažįstami A. B. nuolatos mato Lietuvos kurortuose -Nidoje, Palangoje, Druskininkuose, dažnai „Europa Royal Druskininkai“ viešbutyje. Banko išklotinėse matosi A. B. atsiskaitymai tuose miestuose. Iš ankščiau nurodytų teismo sprendimų bei priverstinio išlaikymo vykdymo per darbotvarkę matyti kaltinamojo piktybiškas nusistatymas, todėl teismo prašo griežčiausios bausmės skyrimo. M. B. paaiškino, kad nebegyvena kartu su kaltinamuoju nuo 2008-05-20, šiuo metu gyvenu bute, yra du butai, kurie yra apjungti, abu butai yra bendra jungtinė nuosavybė, butų plotas 150 m², ten gyvena du asmenys, t.y. ji ir jos sūnus. Ji, M. B. „Sos kreditui“ pareiškė pretenzijas, tą butą parduoda, yra įsipareigojimas parduoti, ji nėra nekilnojamojo turto ekspertė ir negali pasakyti buto vertės. Kad A. B. nuo 2010 m. iki šios dienos turėjo galimybę mokėti pinigines lėšas vaiko išlaikymui ji, M. B. grindžia ir draugų pasakojimais. Tie draugai tai – D. K. I., J. P., I. B., T. I. ir kiti. Pasak M. B., A. B. neoficialių pajamų gauna labai daug. Neoficialios pajamos – tai, ko A. B. nerodo ir nuslepia nuo valstybės. Ji, M. B. negali atsakyti kiek yra gavęs oficialių pajamų. Anot M. B., dabartinė situacija dėl banko kredito yra sudėtinga, todėl kad 2006 m. A. B. ją įkalbėjo pasiimti kreditą ne būstui, o gautus pinigus investuoti į verslą, prisidengiant kreditu būstui įsigyti. M. B. paaiškino, kad buvo pasiimtas kreditas, po A. B. išėjimo kreditas mokamas nebuvo, pinigai panaudoti ne buto įsigijimui, šiandien vykdomas priverstinis išieškojimas - varžytinės. Gautas pranešimas, kad skelbiamos varžytinės ir antro buto. A. B. byloje pateikė dokumentus, kuriais įsipareigojo tą butą parduoti, pasiimdamas kreditą, įsipareigojo mokėti sveiku protu nesuvokiamas palūkanas 36%. Porą mėnesių nepamokėjus gavosi didelė suma, antstolis nukreipė išieškojimą į nekilnojamąjį turtą. Dar nėra parduotas butas iš varžytinių. Vienam butui vyko varžytinės, paskelbtos kaip įvykusios, tačiau neužsiregistravo dalyvių, skelbiamos bus antrosios varžytinės. Kreditas nebuvo vykdomas. Butai buvo pardavinėjami, vieno buto kaina šiek tiek viršijo 300 000 Lt. M. B. paaiškino, kad 2010-11-22, kai buvo priimta nutartis, 11 mėnesių buvo nemokėta, 2011-11-16 sumokėta 600 Lt, 2012-01-16 – 600 Lt, 2012-01-31 – 600 Lt, 2012-05-23 – 686 Lt, 2012-07-16 – 343 Lt, 2012-09-17 – 686 Lt, 2012-12-04 – 22 704 Lt, 2012-12-10 – 652 Lt. Pasak M. B., kai B. sirgo ir prašydavo A. B., kad atvažiuotų, pastarasis nevažiuodavo. A. B. Vaikų teisių skyriuje yra pareiškęs, kad tokios jos, M. B. žinutės, tai bandymas jį susigrąžinti ir su vaiku nieko bendro neturi, tačiau ligos istorijoje yra patvirtinimai, kad vaikas sunkiai sirgo. Anot M. B., kai buvo patvirtintas grafikas Vaikų teisių skyriaus, A. B. kelis kartus atvažiavo ir dingo, pridėjo pastarojo rašytus elektroninius laiškus, kuriuose rašė, kad negali atvažiuoti. Ji, M. B. pasiūlydavo kitą laiką, A. B. ir tuo laiku negalėdavo. M. B. paaiškino, kad A. B. sūnaus nėra matęs virš metų, šį mėnesį netyčia pietavo A. B. restorane, pastarasis vaikščiojo pro juos geras dvi valandas, bet prie vaiko net nepriėjo. Pasak M. B., vaikas dabar labai serga, mano, kad tai su tuo susiję, tuo laikotarpiu bendravimo nebuvo. Jos, M. B. iniciatyva A. B. buvo pasiėmęs kelis kartus vaiką, susisiekė su pastarojo mama ir paprašė pagalbos, tas truko neilgai. Jei paimdavo vaiką, buvo komplikuotai, nes nieko apie tą vaiką ji, M. B. nežinodavo, vaikas nekeldavo ragelio, neleisdavo su jais susisiekti. Pasak M. B., pačio A. B. iniciatyvos nebuvo bendrauti su vaiku, nėra mačiusi vaikui dovanų, padovanojo vaikui striukę, tačiau turi įtarimą, kad ji panešiota. Anot M. B., jos prašymu per Vaikų teisių skyrių A. B. yra vežiojęs kelis kartus vaiką į treniruotes, tačiau tai truko neilgą laiką.
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji M. B. parodė, kad 2005 m. susituokė su vyru A. B.. Po santuokos gyveno gražiai ir darniai. Butas pirktas iki santuokos, pirmą įnašą už butą mokėjo A. B., o kitus įnašus mokėjo bendrai, sumų tiksliai įvardinti negali kiek įnešinėjo pastarasis ir kiek įnešinėjo pinigų ji. A. B. motina ir sesuo buvo nusiteikusios prieš ją, M. B. ir prieš jos su A. B. bendravimą. Realiai net ir po santuokos A. B. mama jos, M. B. nepamėgo. Su A. B. šeima artimai niekada nebendravo. Santuokoje 2007-02-12 jiems gimė sūnus, sūnumi labai džiaugėsi, vaiku noriai rūpinosi abu, tiek A. B., tiek ji, M. B.. Galėdavo drąsiai palikti sūnų su A. B., pastarasis puikiai susitvarkydavo su tėčio pareigomis. Per 2007 metų Kalėdas A. B. tėvas liepė A. B. pasirašyti vartojimo paskolą milijonui litų ir ji, M. B. privalėjo pasirašyti kaip sutuoktinė, ji atsisakė, kai atsisakė visa šeima sukilo ir pasakė, kad jai tik turtai rūpi, tačiau ji bandė paaiškinti, kad labai didelė rizika ir ji nepasirašys, bet jie nesuprato. Jai, M. B. atsisakius, vėliau kiek jai žinoma, A. B. tėvas, tėvo sugyventinė ir oficiali žmona paėmė po milijoną litų paskolų. Nuo tų Kalėdų jų šeimos idilė pradėjo greitai byrėti, A. B. tėvai su ja, M. B. nebendravo, atsiribojo. 2008 m. sausio mėn. A. B. išvažiavo su draugais į Suomiją, žiūrėti automobilių ralio, o ji, M. B. pasiliko su vaiku namuose. Suomijoje A. B. buvo keturias dienas, kai grįžo į Lietuvą, pastarasis gyveno su ja, M. B. ir sūnumi. A. B. motina juos siekė sukiršinti, A. B. dėl to labai pykdavo, bet nieko padaryti negalėjo ir to pasekoje per 2008 m. Velykas A. B. užsakė perkraustymo kompaniją ir juos iškraustė į naują butą, kuriame nebuvo nei baldų, nei buitinės technikos, buvo tik plikos sienos, dėl to, kad būti toliau nuo savo motinos, nes pastaroji kišosi į jų santykius ir visokiais būdais bandė pakenkti. Ji, M. B. su A. B. butą įsirenginėjo patys. 2008 m. gegužės 20 d. A. B. per pietus susirinko daiktus ir dingo. A. B. jai, M. B. nieko neaiškino, tiesiog po kelių dienų parašydavo SMS kokiame viešbutyje pastarasis yra. Kai A. B. išėjo namo sugrįždavo tik kartais pernakvoti ir pasiimti likusių daiktų. Kai A. B. išėjo iš namų su sūnumi pastarasis jokio bendravimo ir ryšio nepalaikė ir vaiku nesidomėjo, ir nesirūpino, prie vaiko išlaikymo neprisidėdavo, per 2009 - 2010 metus A. B. vaiko išlaikymui realiai yra pervedęs apie 3000 Lt. Per tą laiką gal yra nupirkęs vaikui kelias mašinėles. 2009-08-17 A. B. advokatė R. T. atsiuntė sutarties dėl santuokos nutraukimo projektą, kuriuo įsipareigojo teikti sūnui po 1000 Lt dydžio išlaikymą mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį. A. B. tų pinigų jai, M. B. nemokėjo. 2010 m. balandžio 8 d. kreipėsi į teismą dėl pinigų priteisimo vaiko išlaikymui, teismas priteisė A. B. mokėti po 600 Lt pinigų vaiko išlaikymui. Apie teismo sprendimą A. B. žinojo, tačiau jo nevykdė, po teismo sprendimo pastarasis vaiko išlaikymui sumokėjo 2010-02-05 500 Lt, 2010-06-23 400 Lt, 2010-08-31 400 Lt, o per 2011-11-16 600 Lt, daugiau A. B. jai, M. B. nėra sumokėjęs jokių pinigų vaiko išlaikymui. Su vaiku nebendravo, ryšių nepalaikė. 2011-03-30 kreipėsi į antstolį V. Č. dėl skolos išieškojimo, apie atliktus veiksmus informavo raštiškai (pažyma pridedama). Tiksliai neatsimena kada, tačiau buvo sudarytas vaiko lankymo grafikas, lankymo lentelė, kurioje nurodytos susitikimo su vaiku datos, tačiau A. B. grafiko laikėsi menkai. A. B. šeima jai, M. B. visada kartojo neva ji dėl pinigų kovoja, tačiau nežino dėl kokių. Gal nori ją, M. B. palaužti, ji nežino, kodėl visa tai vyksta. Kiek jai, M. B. yra žinoma pajamų A. B. turi, gyvena prabangiai, o prie vaiko išlaikymo neprisideda. (t. 1, b.1.22-23).
Apklausta teisme liudytoja G. M. parodė, kad su A. B. kartu gyvena nuo 2010 m. pabaigos, turi kūdikį, dirba toje pačioje įstaigoje, dabar yra išėjusi jau beveik metai motinystės atostogų, jie veda bendrą ūkį, gyvena nuomojamame bute. Pasak G. M., ji gauna motinystės išmokas, pašalpas, A. B. gauna algą, iki tol iš abiejų algų išgyveno, jų bendros pajamos apie 2200 Lt, nuomojasi butą nuo 2010 m. pabaigos. Anot G. M., jai tėvai daug finansiškai padeda, moka dalį sumos už buto nuomą. G. M. paaiškino, kad vaiko išlaikymą pagrinde sudaro maistas, priežiūros priemonės, dalį A. B. tėvai ir jos seneliai padovanojo, kadangi yra anūkas visi prisideda. Pasak G. M., buvo laikas, kai B. pas juos gyvendavo ir savaitgaliais apsistodavo, jie pastarąjį išlaikydavo, pirko dovanų ir drabužių. Anot G. M., kadangi labai ilgai negalėjo matyti B., tai prasidėjo pastarojo vizitai pas juos nuo 2012 m., tiksliau 2011 m. pabaigoje ir 2012 m. pirmus 4 mėn. G. M. parodė, kad B. lankydavosi pas juos, pastarąjį vežiodavo į būrelius ir atrakcionų parkus, kiek žino, A. B. ne kartą yra bandęs kovoti dėl matymosi su vaiku. Pasak G. M., A. B. buvo draudžiama matytis su vaiku, žino, kad Vaikų teisių skyriuje buvo pasirašytas bendras susitarimas, numatytas grafikas ir pagal grafiką jie pasiimdavo vaiką, tačiau vaikas buvo slepiamas. Kiek galėjo tiek vaiką pasiimdavo, į darželį buvo vežamos dovanėlės, bet po to randamos paliktos prie namų. Anot G. M., už darželį yra mokėta iš A. B. pusės, žino, kad buvo mokėti pinigai vaiko išlaikymui etapais, finansinė padėtis neleido tuo metu mokėti. Ji, G. M. nėra susituokusi su A. B., pajamos yra kiekvieno asmeninis reikalas, ji savo pajamas susiplanuoja, A. B. savo. Ji, G. M. žino, kad buvo paimta paskola ir 2013 m. pradžioje skola visa padengta buvo už susidariusį laikotarpį. Pasak G. M., jos ir A. B. vaikui yra 11 mėnesių, ji dirbo įstaigoje, kuri užsiima viešuoju maitinimu, t.y. restoranų verslas. Šiuo metu šiai įmonei priklauso du barai ir restoranai. G. M. paaiškino, kad iki motinystės atostogų buvo direktoriaus pavaduotoja, komercijos vadove, direktore. Kai ji, G. M. buvo direktore, A. B. buvo direktoriaus pavaduotojas, dabar pastarasis yra laikinai einantis direktoriaus pareigas. Anot G. M., šiuo metu įmonė veikia, negali pasakyti kiek darbuotojų turi, įmonės akcininkai yra J. V. ir A. G., jie yra samdomi darbuotojai. Pasak G. M., už buto nuomą jos tėvai sumoka 2/3 sumos, įvairiai, priklauso nuo komunalinių patarnavimų, apie 500 Lt moka už buto nuomą. Dėl paskolos detaliau ji, G. M. nieko nežino. Kiek ji, G. M. atsimena, atvažiuodavo į darželį, o vaiko nebūdavo, už vaiko pramogas mokėdavo A. B.. Jos, G. M. darbdavys vykdo savo veiklą Vilniuje, pernai porą vasaros mėnesių savo veiklą vykdė Nidoje, buvo atidaryta kavinė. „(duomenys neskelbtini)“ – įmonės pavadinimas, „(duomenys neskelbtini)“ prekinis ženklas, kuris priklauso įmonei.
Apklaustas teisme liudytojas A. B. parodė, kad būsto Žirgo g. vertė nemaža, buvo pirkti brangūs butai, prie išlaikymo kiek prisideda negali atsakyti, kažkiek tai padeda. Pasak A. B., kokį A. B. gauna atlyginimą negali pasakyti, žino, kad kai apsivedė gaudavo minimalius atlyginimus, gali paliudyti, kad paramos vis prašo jo. Anot A. B., būsto vertė, kuriame gyvena buvusi A. B. žmona, apie 1 000 000 Lt, apie 3000 Lt būtų galima gauti už nuomą. A. B. paaiškino, kad yra du butai sujungti, butas yra (duomenys neskelbtini), butas geras, tai buvo vienas iš brangiausių butų name. Pas save jis, A. B. anūko nepaima, todėl, kad teismas priteisė, kad vaiko niekas neimtų iš giminių. Pasak A. B., kaltinamojo motina vis domisi, kad paremtų pagal galimybes anūką. Kiek jis, A. B. žino, A. B. vaiką remia, atveža žaislus, tačiau tai atveža atgal ir prie namų išmeta, neseniai taip buvo, šiais metais. Anot A. B., tarp kaltinamojo ir jo sūnaus bendravimo tokio nėra, A. B. motina ir jis daro kaltinamajam tą spaudimą, kad remtų pinigais vaiką, kiek turi pinigų A. B. tą vaiką remia. A. B. paaiškino, kad turtas nupirktas jo pinigais, išlaidas už paslaugas mokėjo A. B., ieškojo pinigų, kad sumokėtų išlaidas, kur susikaupė už butą, savo pinigais mokėjo ir sumos buvo nemažos, tai buvo pernai metais. Pasak A. B., du butai buvo nupirkti už 1 000 000 Lt, jų vestuvėms buvo išleista 200 000 Lt. Dėl matymosi su vaiku tvarkos, jo, A. B. nedomino tas teismas, noro su tokiu žmogum lankyti vaiką, jis neturi, buvo bylos šalis, į teismo sprendimą nesigilino. Anot A. B., tokie žaidimai, kad matytis su anūku per mėnesį po dvi valandas, nedomina. A. B. paaiškino, kad anksčiau sūnus dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, jis buvo tos įmonės akcininkas, šiuo metu įmonė bankrutavusi, sūnus uždirbdavo nedaug, tokie maži atlyginimai buvo iki pat bankroto, po 1000 Lt, 1500 Lt, bankrotas buvo prieš 3 metus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010-11-22 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-11109-131/2010 priteisė iš A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) po 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos 2010-04-08 iki vaiko pilnametystės išlaikymo dalį indeksuojant įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat priteisė iš A. B. 8050 Lt išlaikymo nepilnamečiui B. B. įsiskolinimą. ( t. 1, b.l. 25-27)
2011-05-17 Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus sprendimas Nr. V2-4750, kuriuo nuspręsta B. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 2011-04-26 kiekvieną mėnesį mokėti 195 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo, kol atsiras Lietuvos Respublikos vaikų išlaikymo fondo įstatyme nustatyti pagrindai sustabdyti arba nutraukti išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimą. Ši išmoka už kiekvieną praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos pervedama į M. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b.l. 29)
Antstolio V. Č. pažymoje Nr. 0116/11/00756 nurodyta, kad vadovaujantis Vilniaus m. 1 apylinkės teismo vykdomuoju dokumentu Nr. N2-11109-131/2010 vykdomas išlaikymo išieškojimas iš skolininko B. A., a.k. (duomenys neskelbtini) išieškotojos B. M. naudai. Išieškojimas iš skolininko pagal Vilniaus m. I apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. N2-11 109-131/20120 pateiktas antstoliui 2011-03-30 dieną, išlaikymas priteistas nuo 2010-04-08 dienos. Minėtu vykdomuoju dokumentu iš skolininko priteista po 600 Lt sūnui B. B., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikyti. Vėliau išieškotoja M. B. pateikė vykdyti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2011-07-12 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. N2-1 1 109-131/2010, kuriuo priteistas 8050 Lt išlaikymo įsiskolinimas. Pastarasis dokumentas pateiktas antstoliui 2012-07-24 dieną. Vadovaujantis LR CK 3.208 str. ir Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. Nr. 684 nutarimu „Dėl periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, vykdomosios bylos duomenimis išlaikymo įsiskolinimas 2012-08-01 dienai yra 14 379 Lt. Per visą laikotarpį nuo išlaikymo priteisimo dienos, t.y. 2010-04-08 skolininkas išieškotojai yra sumokėjęs 3629 Lt. Įsiskolinimas 2012-08-01 pagal vykdomąjį dokumentą Nr. N2-11109-131/2010, pateiktą antstoliui 2011-03-30 dieną, yra 14379 Lt, o pagal vykdomąjį dokumentą Nr. N2-11109-131/2010, pateiktą 2012-07-24 dieną yra 8050 Lt. (t. 1, b.1. 47, 48)
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-08-21 pranešime Nr. (14.1.1) I-5054 nurodyta, kad A. B. dirbo nuo 2008-12-09 iki 2011-09-08 UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, 2010-12-01 – 2010-12-31 įmokos suma 319.84 Lt; 2011-01-01 – 2011-01-31 įmokos suma 319.84 Lt; 2011-02-01 – 2011-02-28 įmokos suma 319.84 Lt; 2011-03-01 – 2011-03-31 įmokos suma 319.84 Lt; 2011-04-01 – 2011-04-30 įmokos suma 319.84 Lt; 2011-05-01 – 2011-05-31 įmokos suma 319.84 Lt; 2011-06-01 – 2011-06-30 įmokos suma 319.84 Lt; 2011-07-01 – 2011-07-31 įmokos suma 319.84 Lt; 2011-08-01 – 2011-08-31 įmokos suma 319.84 Lt; 2011-09-01 – 2011-09-08 įmokos suma 908.35 Lt; nuo 2011-02-07 iki 2011-03-22, nuo 2011-07-01 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2011-02-07 – 2011-02-28 įmokos suma 8.00 Lt; 2011-03-01 – 2011-03-22 įmokos suma 9.22 Lt; 2011-07-01 – 2011-07-31 įmokos suma 40.72 Lt; 2011-08-01 – 2011-08-31 įmokos suma 40.72 Lt; 2011-09-01 – 2011-09-30 įmokos suma 124.10 Lt; 2011-10-01 – 2011-10-31 įmokos suma 77.56 Lt; 2011-11-01 – 2011-11-30 įmokos suma 159.92 Lt; 2011-12-01 – 2011-12-31 įmokos suma 159.92 Lt; 2012-01-01 – 2012-01-31 įmokos suma 159.92 Lt; 2012-03-01 – 2012-03-31 įmokos suma 319.84 Lt; 2012-04-01 – 2012-04-30 įmokos suma 319.84 Lt; 2012-05-01 – 2012-05-31 įmokos suma 319.84 Lt; 2012-07-01 – 2012-07-31 įmokos suma 45.70 Lt. ( t. 1, b.l. 129-130)
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-08-21 pažymoje apie asmens priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas Nr. (14.1.1) I-5054 nurodyta, kad A. B. už laikotarpį nuo 2012-06-26 iki 2012-06-30 ir už laikotarpį 2012-07-01 iki 2012-07-26, 2012-08-02 išmokėta tėvystės pašalpa 547, 47 Lt. ( t. 1, b.l. 131)
Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2012-02-13 pranešime Nr. Sd-450 nurodyta, kad A. B. Lietuvos darbo biržoje registruotas nebuvo. ( t. 1, b.l. 133)
Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, nuo 2007-09-20 A. B. nuosavybės teise priklauso 1880/341997 žemės sklypo Nr. 4400-0738-7220, nuo 2011-06-07 įregistruotas turto areštas, apribota disponavimo teisė; nuo 2007-09-20 A. B. nuosavybės teise priklauso 161/26508 žemės sklypo Nr. 4400-0738-7086, nuo 2007-02-21 A. B. nuosavybės teise priklauso 2/112 patalpos Nr. 4400-0236-3366:5252, nuo 2011-09-07 įregistruotas turto areštas, apribota disponavimo teisė, areštuota 1/112 dalis; nuo 2007-02-21 A. B. nuosavybės teise priklauso 2992/170000 žemės sklypo Nr. 0101-0024-0258, nuo 2007-02-21 įsiskolinimas už įsigytą turtą, sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui; nuo 2006-04-26 A. B. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 4400-0548-0546:3619, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuo 2007-02-27 šeimos turtas, nuo 2011-04-13 įregistruotas turto areštas, apribota disponavimo teisė, areštuota 1/32 dalis, nuo 2011-09-21 įregistruotas turto areštas, apribota disponavimo teisė; nuo 2007-02-21 A. B. nuosavybės teise priklauso butas Nr. 4400-0548-0548:3620, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2007-02-21 įsiskolinimas už įsigytą turtą, sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui, nuo 2007-03-05 hipotekos įregistravimas, nuo 2011-09-07 įregistruotas turto areštas, apribota disponavimo teisė. ( t. 1, b.l. 138-216)
Iš AB SEB lizingas rašto matyti, kad A. B. neturi jokių lizingo sutarčių, todėl minėtam asmeniui jokios turtinės teisės į AB SEB lizingas turtą nepriklauso. ( t. 2, b.l. 12)
Iš UAB Ūkio banko lizingas rašto matyti, kad UAB Ūkio banko lizingas su A. B. 2012-01-24 dienai nėra sudaręs sutarčių. ( t. 2, b.l. 14)
Iš UAB DNB lizingas rašto matyti, kad UAB DNB lizingas su A. B. lizingo sutarčių nėra sudaręs. ( t. 2, b.l. 16)
Iš UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ rašto matyti, kad UAB „Citadele faktoringas ir lizingas“ su A. B. lizingo sutarčių nesudarinėjo. ( t. 2, b.l. 18)
Iš UAB „Medicinos banko lizingas“ rašto matyti, kad A. B. UAB „Medicinos banko lizingas“ finansinių įsipareigojimų neturi. ( t. 2, b.l. 20)
Iš UAB „Šiaulių banko lizingas“ rašto matyti, kad tarp UAB „Šiaulių banko lizingas“ ir A. B. nėra sudaryta jokių lizingo sutarčių. ( t. 2, b.l. 22)
Iš UAB „SNORO lizingas“ rašto matyti, kad UAB „SNORO lizingas“ nėra sudariusi jokių vartojimo sutarčių su A. B.. ( t. 2, b.l. 24)
Iš „Swedbank“ AB rašto matyti, kad A. B. turi dvi sąskaitas „Swedbank“ AB, seifų dėžučių neturi, suteikta paskola. ( t. 2, b.l. 27)
Iš „Swedbank lizingas“, UAB rašto matyti, kad tarp „Swedbank lizingas“, UAB ir A. B. nėra sudaryta lizingo sutarčių. ( t. 2, b.l. 28)
Iš AB bankas „Finasta“ rašto matyti, kad A. B. AB banke „Finasta“ sąskaitų ar kitų sutarčių neturi. ( t. 2, b.l. 31)
Iš AB SEB banko rašto matyti, kad A. B. turi tris sąskaitas AB SEB banke, išnuomotų seifų bei vertybinių popierių, kurių apskaita tvarkoma AB SEB banke, neturi. ( t. 2, b.l. 33)
Iš AB Ūkio banko rašto matyti, kad A. B. AB Ūkio banke sąskaitų neturi. ( t. 2, b.l. 35)
Iš AB „Citadele“ banko rašto matyti, kad A. B. vardu AB „Citadele“ banke atidaryta sąskaita, vertybinių popierių sąskaitų neturi, vertybių saugyklos nesinuomoja. ( t. 2, b.l. 37)
Iš BAB bankas SNORAS rašto matyti, kad A. B. AB banke SNORAS ir jo filialuose sąskaitų, seifų neturi. ( t. 2, b.l. 39)
Iš AB DNB banko rašto matyti, kad A. B. nėra AB DNB banko klientas. ( t. 2, b.l. 43)
Iš UAB „Medicinos bankas“ rašto matyti, kad A. B. nėra UAB „Medicinos bankas“ klientas. ( t. 2, b.l. 46)
Iš AB Šiaulių banko rašto matyti, kad A. B. AB Šiaulių banke banko sąskaitų litais ir užsienio valiuta, indėlių, suteiktų kreditų bei banke apskaitomų vertybinių popierių neturi, o taip pat seifų nuomos paslauga nesinaudoja. ( t. 2, b.l. 48)
Iš banko kvitų kopijų matyti, kad A. B. 2011-11-16 vaiko išlaikymui sumokėjo 600 Lt, 2012-01-16 – 600 Lt, 2012-01-31 – 600 Lt, už 2011 m. spalio mėn. sumokėjo 159,52 Lt darželiui „Birutė“.( t. 2, b.l. 69, 75)
Iš kvitų kopijų matyti, kad A. B. iš UAB „Kotryna“ 2012-02-04 pirko vaikui žaislų, higienos prekę už 48,36 Lt; iš APB „Apranga“ 2012-02-04 pirko vaikui rūbų už 195 Lt; iš UAB „Kotryna“ 2012-02-18 pirko vaikui žaislą 29,99 Lt. ( t. 2, b.l. 75)
Iš bylų duomenų bazės išrašų matyti, kad A. B. UAB „General Financing“ skolingas 6691,64 Lt, UAB „Soscredit“ – 65329,90 Lt, D. M. – 82,55 Lt, valstybei – 150 Lt, valstybei – 250 Lt, valstybei – 3000 Lt, B. Š. – 200600 Lt, valstybei – 500 Lt, UAB „Vilniaus energija“ – 5513,05 Lt, Vilniaus apskr. VPK Vilniaus m. PK – 130 Lt, valstybei – 11,58 Lt, M. B. – 8050 Lt, valstybei – 3000 Lt, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veikos skyriui – 110 Lt, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Saugaus miesto departamento Administracinės veikos skyriui – 110 Lt, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai – 110 Lt, V. Ž. – 37169 Lt, UAB „Corpus A“ – 9398,62 Lt, valstybei – 419,45 Lt.
Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2012-12-03 pažymos apie darbo užmokestį matyti, kad direktoriui A. B. už 2011 m. gruodį išmokėta darbo užmokesčio – 364 Lt, už 2012 m. sausį išmokėta darbo užmokesčio – 364 Lt, už 2012 m. kovą išmokėta darbo užmokesčio – 686 Lt, už 2012 m. balandį išmokėta darbo užmokesčio – 686 Lt, už 2012 m. gegužę išmokėta darbo užmokesčio – 686 Lt, už 2012 m. liepą išmokėta darbo užmokesčio – 104,01 Lt, už 2012 m. rugpjūtį išmokėta darbo užmokesčio – 722,50 Lt, už 2012 m. rugsėjį išmokėta darbo užmokesčio – 722,50 Lt. ( t. 3, b.l. 74)
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnis numato atsakomybę už pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui vengimą. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką kyla tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną materialią paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnyje numatyta nusikalstama veika – vengimas išlaikyti vaiką, nebūtinai reiškia tiesioginį atsisakymą mokėti priteistas lėšas (ar teikti kitą būtiną materialią paramą), nors ir turint tam galimybių. Vengimas konstatuojamas nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialios paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais – kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. BK 164 straipsnyje esanti norma vengimo išlaikyti vaikus tiesiogiai nesieja su pareigos nevykdymo piktybiškumu, tokio neveikimo sistemingumu. Tačiau šio nusikaltimo sudėties veikoje buvimui svarbu nustatyti, kad kaltininkas sąmoningai, būdamas darbingas ar turėdamas kitokias turtines galimybes, be pateisinamų priežasčių vengia išlaikyti vaiką.
Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.).
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad A. B. vengė pareigos pagal teismo sprendimą mokėti lėšas vaikui išlaikyti.
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2010-11-22 sprendimu nustatyta, jog A. B. privalo M. B. naudai mokėti lėšas sūnaus B. B., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 600 Lt kas mėnesį nuo 2010-04-08 iki sūnaus pilnametystės ir 8050 Lt išlaikymo įsiskolinimą. Pats kaltinamasis nepripažino padaręs šią veiką ir nurodė, kad žinojo apie priimtą teismo sprendimą dėl išlaikymo, nuo 2010 m. iki dabar paramą vaikui teikdavo, kai turėjo finansinių galimybių vaiką išlaikydavo, ryšius su vaiku palaikė, lankė vaiką tiek, kiek M. B. leido, su vaiku bendrauja noriai, pasiima pas save, veža į treniruotes, leidžia laisvalaikį, perka drabužius, batus, žaislus, pramogauja su vaiku noriai be prašymų, kai vaiką pasiimdavo pas save tai jį išlaikydavo. A. B. paaiškino, kad tais laikotarpiais, kuriais nemokėjo, jis visada dirbo, nuo 2010 m. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“, gaudavo minimalų atlyginimą, bandė ieškoti kitų darbų, į darbo biržą nesikreipė. Pasak A. B., jis didelę dalį pinigų skirdavo skolų padengimui, nes turėjo skolų draugams, išėjęs iš buto dar mokėjo paskolą, nuomojosi butą, be B. B. turi dar vieną vaiką. Nors kaltinamasis A. B. kaltės dėl inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos 164 str., padarymo nepripažino, teismas jo parodymus vertina kritiškai kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, gynybinę poziciją, nes tokie kaltinamojo parodymai yra paneigti objektyviais byloje esančiais įrodymais. Teisme apklausta nukentėjusioji M. B. parodė, kad A. B., žinodamas apie pareigą mokėti išlaikymą savo vaikui, nesiėmė jokių veiksmų, kad šią pareigą vykdytų. Pasak M. B., nuo dingimo A. B. per sekančius kelerius metus sūnaus išlaikymui skyrė vos kelias išmokas: 2011-11-16 sumokėta 600 Lt, 2012-01-16 – 600 Lt, 2012-01-31 – 600 Lt, 2012-05-23 – 686 Lt, 2012-07-16 – 343 Lt, 2012-09-17 – 686 Lt, 2012-12-04 – 22 704 Lt, 2012-12-10 – 652 Lt. M. B. paaiškino, kad A. B. gaudavo pajamas iš patalpų nuomos, pastarasis gyvena pasiturinčiai, jų bendri pažįstami A. B. nuolatos mato Lietuvos kurortuose, nuo 2010 m. iki šios dienos turėjo galimybę mokėti pinigines lėšas vaiko išlaikymui, tai grindžia draugų pasakojimais, A. B. neoficialių pajamų gauna labai daug. M. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme kategoriškai teigė, kad A. B. su vaiku nebendravo, ryšių nepalaikė, vaiku nesidomėjo, nesirūpino, net ir po to, kai buvo sudarytas vaiko lankymo grafikas, kuriame buvo nurodytos susitikimo su vaiku datos, A. B. grafiko laikėsi menkai, tik jos iniciatyva A. B. buvo pasiėmęs vaiką kelis kartus, pačio A. B. iniciatyvos bendrauti su vaiku nebuvo, kai B. B. sirgo ir prašydavo, kad A. B. atvažiuotų pabūti su vaiku, pastarasis neatvažiuodavo. Apklaustas teisme liudytojas A. B. parodė, kad negali pasakyti kiek jo sūnus A. B. prisideda prie vaiko išlaikymo, tarp kaltinamojo ir jo sūnaus tokio bendravimo kaip ir nėra, A. B. motina ir jis darydavo A. B. spaudimą, kad pinigais remtų vaiką. Vertinant liudytojos G. M. parodymus, kaip vieną iš įrodymų šaltinį, teismas daro išvadą, kad liudytojos parodymai kelia tam tikrų abejonių, kadangi ji gali būti suinteresuota bylos baigtimi, nes nuo 2010 m. pabaigos gyvena kartu su A. B. nuomojamame bute, veda bendrą ūkį, turi su A. B. bendrą vaiką, iki motinystės atostogų dirbo toje pačioje įstaigoje. Iš SoDros pateiktų duomenų matosi, jog kaltinamasis nuo 2010-12-01 iki 2011-09-08 dirbo UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ bei nuo 2011-02-07 iki 2011-03-22 ir nuo 2011-07-02 iki dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gavo pajamų. Iš darbo biržos pranešimo matyti, kad A. B. Lietuvos darbo biržoje registruotas nebuvo. Kaltinamojo nurodytos priežastys dėl ko negalėjo mokėti vaikui išlaikymo jo baudžiamosios atsakomybės nešalina, nes žinodamas apie priimtą teismo sprendimą ir pareigą išlaikyti vaiką, būdamas jauno amžiaus ir darbingas, dirbantis, nesiėmė jokių veiksmų pareigai išlaikyti vaiką vykdyti, gaudamas mažą atlyginimą, nesiėmė jokių aktyvių veiksmų įsidarbinti kitoje darbovietėje, darbo biržoje nesiregistravo, žinodamas apie sunkią savo finansinę padėtį, imdavo kreditus, neįvertindamas rizikos, kad negalės iš savo mažo atlyginimo atsiskaityti su kreditoriais, o tai akivaizdžiai rodo, kad vengė ieškoti būdų savo finansinei padėčiai pagerinti, kad galėtų prisidėti prie vaiko išlaikymo, ilgą laiką nesidomi savo vaiku ir nesistengė finansiškai ir kitais būdais prisidėti prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo, teismas daro išvadą, kad A. B. teismo paskirtos pareigos mokėti periodines įmokas sūnaus B. B. išlaikymui vengė sąmoningai ir tikslingai. Teismų praktikoje suformuluotos nuostatos, kad tėvai (tėvas ir motina) privalo imtis priemonių, kad uždirbtų pajamas tokio dydžio, kad galėtų patenkinti būtiniausius savo vaikų poreikius. Kreiptinas dėmesys, kad A. B. žinodamas apie savo pablogėjusią finansinę padėtį nesikreipė į teismą dėl alimentų sumažinimo. CK 3.201 str. 1 dalyje numatyta galimybė peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo priteisimo ir atitinkamai sumažinti ar padidinti išlaikymo dydį, jeigu teismui priėmus teismo sprendimą iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-185/2006). Tam, kad būtų pakeistas išlaikymo dydis, turi būti nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės: konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų tėvų turtinė padėtis, nes išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Iš to galima daryti išvadą, kad A. B. finansinė padėtis nebuvo tokia jau prasta, kaip teigė pats kaltinamasis. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 16 d. nutartyje konstatuota, kad kolegijai kelia abejonių apelianto gaunamos oficialios pajamos, nes jų faktiškai nepakanka sumokėti 400 Lt vaiko išlaikymui, nors su šia suma apeliantas sutinka, prašydamas sumažinti 600 Lt priteistą. Be to atsakovas nurodo, jog jis kas mėnesį sumoka bankui 2000 Lt kredito grąžinimui ir turi pragyventi pats, tačiau nepateikė įrodymų, kad tam reikalingas lėšas gauna iš tėvų. Kolegija pažymi ir tai, kad atsakovas, siūlydamas ieškovei nutraukti santuoką bendru sutarimu, siūlė vaiko išlaikymui skirti kas mėnesį po 1000 Lt, nors jo oficialios pajamos šios sumos nesiekė. Tai rodo, kad atsakovas gali turėti didesnes pajamas ar papildomą pragyvenimo šaltinį, dėl ko oficialiai gaunamos pajamos neatspindi jo tikrosios turtinės padėties. Be to, atsakovas yra jaunas, sveikas ir gali susirasti geriau apmokamą ar papildomą darbą, ką yra padariusi ieškovė, kuri dirba keliose darbovietėse, nors augina ir prižiūri nepilnametį vaiką. Kaltinamojo teiginys, jog jis nieko nežinojo apie baudžiamąją atsakomybę dėl vengimo išlaikyti vaiką paneigtas byloje esančiu jo paties rašytu antstoliui V. Č. 2011 m. gegužės 31 prašymu, kuriame nurodė, jog yra įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės dėl teismo sprendimo nevykdymo ir vengimo išlaikyti vaiką. ( t. 1, b.l. 85) Kreiptinas dėmesys ir į tai, kad A. B. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartimi buvo paskirta 400 Lt bauda dėl to, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, gavęs iš antstolio patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo, neužtikrino, jog būtų išieškota skola iš skolininko A. B.. ( t. 1, b.l. 59) Taip pat A. B. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartimi buvo paskirta nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos skaičiuotina 500 Lt bauda už kiekvieną antstolio 2012-01-30 patvarkymo ir (arba) 2012 m. kovo 15 d. rašto nevykdymo dieną, dėl to, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, gavęs iš antstolio patvarkymą vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl išlaikymo išieškojimo, neužtikrino, jog būtų išieškota skola iš skolininko A. B.. ( VB. Nr. 0116/11/00756, b.l. 110) Pastebėtina, kad net ir du kartus buvęs baustas, A. B. tinkamų išvadų nepadarė, kadangi nuo 2012 m. kovo mėnesio iki 2012 m. gegužės mėnesio bei nuo 2012 m. liepos mėnesio iki rugsėjo mėnesio vengė pareigos išlaikyti savo vaiką. Tokie A. B. veiksmai (neveikimas) kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltinamasis A. B. atlygino susidariusį išlaikymo įsiskolinimą (LR BK 59 str. 3 d.), sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
Skirdamas bausmę A. B., vadovaudamasis BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, veika padaryta esant tiesioginei tyčiai, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį. Tiriant A. B. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, į narkologinę įskaitą Vilniaus priklausomybės ligų centre neįrašytas, VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre stebimų pacientų grupei nepriklauso, stacionare nesigydė, vidurinio išsilavinimo, vedęs, jauno amžiaus, dirbantis. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus A. B. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą.
Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad yra A. B. atsakomybę lengvinanti ir nėra sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad A. B. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.
A. B. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina nuosprendžiui įsiteisėjus.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taip pat turi būti įvertinta suteiktos teisinės pagalbos kompleksiškumas, teisinei pagalbai teikti skirtas darbo laikas. Nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą E. Karalius pateikė pinigų priėmimo kvitą apie teisinės pagalbos ir atstovavimo išlaidų apmokėjimą, iš kurių matyti, kad advokato padėjėjui E. Karaliui už teisines paslaugas buvo sumokėti 1000 Lt. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo atstovo darbo ir laiko sąnaudas, teismas vertina, kad išlaidos advokato paslaugoms apmokėti yra realios ir pagrįstos, t. y. advokato padėjėjas nukentėjusiąją atstovavo 7 teismo posėdžiuose teisme, susipažino su bylos medžiaga, surašė dokumentą, teikė kitas teisines paslaugas. Darytina išvada, kad už teisinę pagalbą sumokėti pinigai advokato padėjėjui atitinka protingumo, teisingumo kriterijų, todėl prašomų iš A. B. priteisti advokato paslaugoms apmokėti suma priteistina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 – 305, 307 str. teismas, -
nusprendžia:
A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 164 str. ir paskirti jam laisvės apribojimo 4 mėnesiams bausmę, įpareigojant jį per šį laikotarpį išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Bausmės pradžią A. B. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
A. B. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Priteisti iš kaltinamojo A. B. nukentėjusiajai M. B. 1000 Lt advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.