Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Institucija) viršininko apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutarimo G. P. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijamas G. P. kaltės įrodytumo klausimas ar jo padaryto pažeidimo kvalifikacija, tačiau nesutinkama su paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimu, t. y. Institucijos teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nekonfiskavo automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su kuriuo buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Taigi aukštesnės instancijos teismas patikrina skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą apeliacinio skundo apibrėžtose ribose (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

ATPK 130² straipsnyje numatyto pažeidimo padarymas užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims, kuriems administracinis areštas negali būti skiriamas, – baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų su transporto priemonės konfiskavimu.

Apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, daro išvadą, kad apylinkės teismas neišsiaiškino visų administracinės nuobaudos tinkamam individualizavimui reikšmingų aplinkybių ir tokiu būdu pažeidė administracinių nuobaudų skyrimo taisykles. Nors pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į pažeidėjo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, padaryto pažeidimo aplinkybes, tačiau nebuvo visapusiškai išsiaiškinta, ar automobilis Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), G. P. buvo paimtas prieš transporto priemonės savininko valią.

Pagal ATPK 130² straipsnio sankciją automobilio konfiskavimas yra ne alternatyvi, bet privaloma nuobauda. Vis dėlto, pagal formuojamą aukštesnės instancijos teismų praktiką ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas ir asmeniui atsakant pagal ATPK 130² straipsnį (žr., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2012-09-25 nutarimas). Tokia galimybė egzistuoja tais atvejais, kai byloje nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, t. y. nustačius, kad automobilis buvo paimtas prieš savininko valią, juo buvo disponuojama neteisėtai ir kt. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų netaikė, todėl neaišku kokiu pagrindu buvo netaikyta imperatyviai įstatymų leidėjo numatyta sankcija.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuosavybės teisė, nors ir yra prigimtinė žmogaus teisė, ginama įstatymo, tačiau ji nėra absoliuti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. gegužės 26 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008, nurodė, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti. Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.

Analizuojamu atveju sprendžiant klausimą dėl transporto priemonės savininko tikrosios valios išreiškimo, pažymėtina, kad bylos medžiagoje yra likę nepašalintų prieštaravimų, kuriuos apylinkės teismas ignoravo priimdamas skundžiamą nutarimą. Bylos medžiaga liudija, kad automobilis Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančiai (duomenys neskelbtini). G. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad minėtas automobilis jam buvo priskirtas ir jis juo važinėdavo darbo reikalais. Įmonės savininkas nežinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau įmonės direktorė apie tai žinojo. Jokios pareiginės instrukcijos nebuvo, tik žodinis susitarimas kaip naudotis, dėl automobilio naudojimosi yra priimtas įsakymas, tačiau jis su juo nebuvo supažindintas. Šiuo metu įmonės direktorės pareigas einanti, kaip liudytoja apklausta, L. D. paaiškino, kad kai ji įsidarbino įmonėje, G. P. jau dirbo, automobilis jam buvo priskirtas anksčiau, ji nežinojo, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. Byloje esantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus įsakymas, kuriuo įsakoma, kad automobilį Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), gali vairuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas G. P., pasirašytas direktoriaus A. T.. Šis asmuo teisme neapklaustas, t. y. nesiaiškinta, ar jam buvo žinoma, jog G. P. neturi teisės vairuoti transporto priemones.

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, ar G. P. darbdavys buvo pakankamai rūpestingas ir atsakingas, t. y. nenustatyta, ar su G. P. buvo sudaryta kokia nors atsakomybės dėl naudojamo įmonės turto sutartis (pvz., visiškos materialinės atsakomybės sutartis), ar yra pareiginė instrukcija, apibrėžianti G. P. kaip darbuotojo funkcijas. Skiriama administracinė nuobauda turi nubausti konkretų teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tuo tarpu taikant ar netaikant automobilio konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl kito asmens (ne teisės pažeidėjo) civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe. Nagrinėjamu atveju nuobaudos – automobilio konfiskavimo – paskyrimas tiesiogiai daro įtaką transporto priemonės, kurią nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, šis asmuo turi aiškiai identifikuojamą suinteresuotumą apginti savo interesus. Tačiau įmonės „(duomenys neskelbtini)“ sąžiningumas nėra visapusiškai ištirtas, kadangi šiuo metu direktoriaus pareigas einantis asmuo jokių duomenų apie įmonei priklausančio automobilio naudojimą neturėjo. Atkreiptinas dėmesys, jog atitinkamų drausminių priemonių ėmimasis (šiuo atveju G. P. atleidimas iš darbo) po pažeidimo padarymo neturi įtakos sprendžiant dėl automobilio konfiskavimo. Pirmosios instancijos teismas privalo vertinti įmonės veiksmus iki pažeidimo padarymo, t. y. kokių priemonių buvo imtasi, kad būtų užkirstas kelias teisės pažeidimui. Nustatyta griežta valstybės politika nagrinėjamu atveju siekiama mažinti kelių eismo įvykiuose žūstančių ir sužeidžiamų žmonių skaičių bei efektyviau pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Todėl būtina pašalinti byloje esančius prieštaravimus dėl automobilio Audi A8, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi aplinkybių.

Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pilnai neišsiaiškino UAB „(duomenys neskelbtini)“ tikrosios valios suteikiant galimybę G. P. naudotis įmonei priklausančia transporto priemone, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas ir bylos nagrinėjimas dėl G. P. skirtos administracinės nuobaudos individualizavimo perduodamas iš naujo spręsti Kėdainių rajono apylinkės teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato viršininko apeliacinį skundą tenkinti.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutarimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.