Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto pareiškėjo V. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Č. skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, suinteresuotieji asmenys išieškotojas Nordea Bank AB, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, antstolis Irmantas Gaidelis,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas V. Č. pateikė antstoliui skundą dėl antstolio Irmanto Gaidelio veiksmų, kuriuo prašė: 1) atšaukti nuo 2016-01-18 iki 2016-02-17 vykstančias pareiškėjo V. Č. turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/8 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) – pirmąsias varžytines; 2) pateikti pareiškėjui antstolio Irmanto Gaidelio raginimą įvykdyti vykdomąjį dokumentą ir tokiam vykdomojo dokumento įvykdymui nustatyti pareiškėjui protingą terminą; 3) pareiškėjo turto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir 1/8 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) – varžytines skelbti tik po to, kai bus tinkamai sudarytos sąlygos pareiškėjui susipažinti su turto įvertinimo informacija, pateikti motyvuotus prieštaravimus į pareiškėjo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktus, bei sudarant pareiškėjui galimybę per 20 dienų terminą pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti.

Nurodė, kad pareiškėjas tik iš elektroninių varžytinių sistemos www.evarzytines.lt sužinojo, kad antstolis Irmantas Gaidelis yra užvedęs vykdomąją bylą, kurioje vykdo išieškojimą iš pareiškėjo turto išieškotojo Nordea Bank AB Lietuvos skyriaus naudai, t.y. kad nuo 2016-01-18 iki 2016-02-17 antstolis yra paskelbęs pareiškėjo turto – buto ir 1/8 žemės sklypo pirmąsias varžytines. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie tai, jog kreditorius pateikė vykdyti vykdomąjį dokumentą ir vykdomasis dokumentas buvo priimtas vykdyti, antstolis nepateikė pareiškėjui raginimo įvykdyti vykdomąjį dokumentą. Pareiškėjas apskritai nėra gavęs iš antstolio jokių vykdymo dokumentų nei paštu, nei asmeniškai iš antstolio. Antstolis paskelbė turto varžytines nesilaikęs sprendimų vykdymo instrukcijos 96 p. numatyto 20 dienų termino nuo informacijos apie areštuoto turto įvertinimą išsiuntimo skolininkui dienos. Antstolis pareiškėjui nepateikė patvarkymo apie nustatytą turto rinkos vertę, turto rinkos vertės nustatymo ekspertizės, nesudarė sąlygų pateikti motyvuotų prieštaravimų į atliktą turto rinkos vertės nustatymą, nepateikė jokio patvarkymo dėl varžytinių paskelbimo, nesudarė sąlygų pareiškėjui pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti.

2016-02-10 patvarkymu antstolis pareiškėjo skundo netenkino, išaiškino skolininkui, kad jam iki 2016-02-15 į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėjus sumą, reikalingą ekspertizei atlikti ir pateikus įrodymus, kad turto vertė vykdymo proceso metu nustatyta netinkamai, bus sprendžiamas ekspertizės skyrimo klausimas. Taip pat nurodė, kad skolininkas raginimą gavo pasirašytinai 2014 m. rugsėjo 18 d. Vykdymo procese išieškotojas pateikė UAB „Krivita“ 2014-10-15 vertinimo ataskaitos kopiją, įkainojant įkeistą turtą, buvo atsižvelgta į visumą veiksnių, turinčių įtakos nekilnojamojo turto rinkos vertei. Skolininkas nesidomėjo vykdymo eiga iki skundo pateikimo buvo pasyvus, nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad įkeisto turto vertė yra kitokia nei nustatyta vykdymo procese, nesiūlė savo pirkėjo, kuris pasiūlytų didesnę kainą. 2014-11-11 patvarkyme skolininkui pranešta apie turto įkainavimą bei išaiškinta, kad pirmąsias varžytines antstolis skelbia ne anksčiau kaip po dvidešimties dienų nuo patvarkymo apie areštuoto turto vertei nustatyti išvadų išsiuntimo skolininkui dienos (Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 p.). Patvarkymas išsiųstas 2014-11-11, skolininkui pakartotinai persiųstas 2014-12-05, varžytinės paskelbtos 2015-01-12, t.y. praėjus daugiau kaip 20 dienų nuo 2014-11-11 patvarkymo persiuntimo dienos. Varžytinės buvo sustabdytos 2015-01-29 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties c.b. Nr. 2-9252-779/2015 pagrindu. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių buvo sustabdyti vykdymo veiksmai, 2016-01-18 patvarkymu atnaujintas skolininkui priklausančio turto realizavimas bei laikantis įstatymo reikalavimų paskelbtos įkeisto turto varžytinės, tad skolininko argumentas, kad antstolis neinformavo apie ketinimą skelbti varžytines yra nepagrįstas. Pateiktame skunde nėra nurodytas nė vienas iš CPK 703 str. numatytų varžytinių atšaukimo pagrindų, skolininkas nėra pateikęs nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Suinteresuotasis asmuo išieškotojas Nordea Bank AB, veikiantis per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė V. Č. skundą atmesti ir antstolio I. Gaidelio patvarkymus palikti galioti nepakeistus; panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-10714-808/2016 pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones; priteisti iš V. Č. išieškotojo Nordea Bank AB, Lietuvoje veikiančio per Nordea Bank AB Lietuvos skyrių, naudai bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skolininkas klaidina teismą apie tai, jog tariamai nežinojo, kad antstolis Irmantas Gaidelis yra užvedęs vykdomąją bylą ir turtas pardavinėjamas iš varžytinių. Skolininko prašymu civilinėje byloje Nr. 2-9252-779/2015 2015-01-29 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas antstolio vykdomas išieškojimas ir dėl to atšauktos nuo 2015 m. sausio 12 d. paskelbtos varžytinės. Vilniaus apygardos teismui 2016 m. sausio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-505-661/2016 atmetus skolininko apeliacinį skundą, minėtos laikinosios apsaugos priemonės nustojo galioti ir skolininkui buvo gerai žinoma, kad antstolis tęs vykdymo veiksmus. Pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemones galiojo (antstolis buvo sustabdęs išieškojimą iš įkeisto turto nuo 2015-01-29 iki 2016-01-06, t.y. beveik vienerius metus, per kuriuos skolininkas tiesiog naudojosi įkeistu turtu, skolos nemažino ir nesiūlė mažinti, nesiūlė savo pirkėjo, nepateikė jokių duomenų apie turto įkainojimą ir t.t. Skolininkas buvo pasyvus, su banku ir antstoliu nebendradarbiavo, skolininko pareigas ignoravo. Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-12 nutartimi Nr. 2YT-10714-808/2016 buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytos paskelbto turto varžytinės. Be to, kadangi dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių 2016-01-18 – 2016-02-17 varžytinės jau yra atšauktos, todėl skolininko skundo reikalavimas atšaukti varžytines de fakto jau išspręstas. Nurodė, kad raginimas skolininkui įteiktas 2014-09-18, skolininkas savo iniciatyva sustabdė vykdymo veiksmus. Pasibaigus teismo taikytiems apribojimas dėl išieškojimo sustabdymo antstolis pagrįstai procesą tęsė ne nuo pat pradžių. Skolininko pageidavimas įteikti raginimą antrą kartą yra nepagrįstas. Skolininkas, kvestionuodamas turto įkainojimą, iki 2016-02-15 nesumokėjo už pakartotinės ekspertizės skyrimą ir nepateikė jokių įrodymų, kad nustatyta rinkos vertė neva nustatyta netinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 14 d. nutartimi pareiškėjo V. Č. skundą atmetė. Teismas nustatė, kad antstolis I. Gaidelis vykdo išieškotojo Nordea Bank AB 2014-09-11 pateiktą Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2014-09-04 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-12605 dėl 49 545 Eur ir 402,24 Lt, 16 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos (kredito) sumos bei nesumokėtų palūkanų, skaičiuojant nuo 2014-09-04 iki visiško skolos išieškojimo dienos iš skolininko V. Č. išieškotojo Nordea Bank AB naudai. Taip pat antstolis I. Gaidelis vykdo išieškotojo Nordea Bank AB 2014-09-19 pateiktą Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2014-09-08 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-12684 dėl 57 712,03 Eur ir 458,64 Lt, 16 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos (kredito) sumos bei nesumokėtų palūkanų, skaičiuojant nuo 2014-09-08 iki visiško skolos išieškojimo dienos iš skolininko V. Č. išieškotojo Nordea Bank AB.

Teismas pripažino, jog skolininkui dokumentai, kurių skolininkas teigiąs vykdymo procese negavęs, yra įteikti tinkamai. Nors vykdomojoje byloje nėra duomenų apie tai, kad skolininkui buvo įteiktas 2014-11-11 antstolio patvarkymas, kuris siųstas skolininkui du kartus jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau iš kitų vykdomojoje byloje esančių duomenų darytina išvada, kad skolininkas apie patvarkymą žinojo. Pareiškėjo argumentai, kad antstolis nesudarė sąlygų pateikti motyvuotų prieštaravimų į atliktą turto rinkos vertės nustatymą, nesudarė sąlygų pareiškėjui pasiūlyti savo pirkėją turtui įsigyti, atmesti kaip nepagrįsti, kadangi antstolis, įkainojęs skolininko butą ir 1/8 dalį žemės sklypo, išaiškino šalims apie galimybę teikti prieštaravimus; išaiškino, jog skolininkas ir išieškotojas, prieštaraujantys dėl antstolio nustatytos vertės, turi prieš skiriant ekspertizę sumokėti į antstolio depozitinę sąskaitą sumas, būtinas už ekspertizės atlikimą; išaiškino, kad pagal CPK 704 str. skolininkas gali iki varžytinių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje pasiūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją už turto įvertinimo sumą arba didesnę nei įvertinimas sumą. Be to, 2016-02-10 patvarkymu, kuriuo antstolis pareiškėjo skundo netenkino, skolininkui išaiškinta, kad jam iki 2016-02-15 į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėjus sumą, reikalingą ekspertizei atlikti ir pateikus įrodymus, kad turto vertė vykdymo proceso metu nustatyta netinkamai, bus sprendžiamas ekspertizės skyrimo klausimas.

Teismas nepagrįstu laikė ir skolininko argumentą, kad antstolis paskelbė turto varžytines nesilaikęs imperatyviose teisės aktų normose įtvirtinto 20 dienų termino, kuris numatytas Sprendimų vykdymo instrukcijos 96 p., kadangi byloje esantys duomenys rodo, jog varžytinės paskelbtos 2015-01-12 patvarkymu Nr. 50 8 2015-01-12 1667/14-1, t.y. praėjus daugiau kaip 20 dienų nuo patvarkymo persiuntimo skolininkui dienos (2014-12-05).

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą (b.l. 38), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodė, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog visi antstolio Irmanto Gaidelio patvarkymai jam buvo įteikti tinkamai. Pareiškėjas, kaip jau buvo nurodęs ir skunde, vykdymo proceso dokumentų nėra gavęs nei paštu, nei asmeniškai iš antstolio. Kadangi antstolio 2014-11-11 patvarkymas dėl pareiškėjo turto vertinimo pareiškėjui nebuvo įteiktas, ką patvirtino teismas skundžiamoje nutartyje, tai ir visi tolimesni antstolio I. Gaidelio veiksmai vykdomojoje byloje buvo atlikti neteisėtai.

Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog antstolis nenurodė, kokiu pagrindu yra nustatyta konkreti turto vertė. Antstolio veiksmai pareiškėjo turtą pardavinėjant žymiai mažesne nei jo rinkos kaina, nustatyta vadovaujantis antstolio subjektyvia nuomone, pažeidžia patį varžytynių tikslą – Turtą parduoti kuo įmanoma didesne kaina, kad būtų maksimaliai patenkinti kreditorių reikalavimai.

Teismas nepakankami išsamiai įsigilino į byloje esančias aplinkybes, skundžiamą nutartį iš esmės priėmė tik atkartodamas antstolio Irmanto Gaidelio patvarkyme išdėstytas aplinkybes, dėl ko skundžiama nutartis yra naikintina.

Antstolis I. Gaidelis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apelianto V. Č. atskirojo skundo netenkinti. Nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais. Skolininkas, žinodamas, jog jo atžvilgiu yra inicijuotas vykdymo procesas ir pradėti priverstinio vykdymo veiksmai, turėjo procesinę pareigą aktyviai domėtis vykdymo eiga. Vykdymo procese išieškotojas Nordea Bank AB pateikė UAB „Krivita“ (teismo ekspertės I. K.) 2014-10-15 vertinimo ataskaitos kopiją. Įkainojant įkeistą turtą, buvo atsižvelgta į visumą veiksnių, turinčių įtakos įkeisto nekilnojamojo turto rinkos vertei – į specialias žinias turinčio vertintojo išvadas, į vertinimo ataskaitą pateikus pirkimo–pardavimo sandorių duomenis, turto būklę, į veiksnius, turinčius teigiamos ir neigiamos įtakos turto patrauklumui. V. Č. nepateikė jokių įrodymų, kad įkeisto turto vertė yra kitokia nei nustatyta vykdymo procese, nesiūlė savo pirkėjų, o įstatymas neįtvirtina antstolio pareigos skirti ekspertizę turto vertei nustatyti, jei antstoliui nekyla abejonių dėl turto įkainojimo.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas skundas dėl antstolio veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.

Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), tai yra kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą.

Iš vykdomųjų bylų Nr. 0008/14/01667 ir Nr. 0008/14/01685 medžiagos nustatyta, jog antstolis Irmantas Gaidelis iš skolininko V. Č. išieškotojo Nordea Bank AB naudai vykdo Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2014-09-04 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-12605 dėl 49 545 Eur ir 402,24 Lt, 16 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos (kredito) sumos bei nesumokėtų palūkanų, skaičiuojant nuo 2014-09-04 iki visiško skolos išieškojimo dienos bei Vilniaus miesto 2-ojo notarų biuro 2014-09-08 išduotą vykdomąjį įrašą Nr. 2-12684 dėl 57 712,03 Eur ir 458,64 Lt, 16 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos (kredito) sumos bei nesumokėtų palūkanų, skaičiuojant nuo 2014-09-08 iki visiško skolos išieškojimo dienos.

Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, 2014-09-18 raginimas įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0008/14/01685, patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, turto areštas aktas skolininkui įteiktas asmeniškai 2014-09-26 (Nr. 0008/14/01685, b. l. 26-31, 34). 2014-09-12 raginimas įvykdyti sprendimą vykdomojoje byloje Nr. 0008/14/01667, taip pat patvarkymas priimti vykdomąjį dokumentą, vykdymo išlaidų apskaičiavimas, turto areštas aktas skolininkui įteiktas asmeniškai 2014-09-18 (Nr. 0008/14/01667, b. l. 28, 32). Taigi, apeliantas atskirajame skunde tik dar kartą pakartoja nepagrįstą argumentą, jog vykdymo proceso metu jis iš antstolio nėra gavęs jokių dokumentų.

Atsižvelgiant į atskirajame skunde išsakytą argumentą, jog skolininkui negavus 2014-11-11 Patvarkymo Nr. 50 8 2014 11 11 1667/14-1 dėl turto įkainojimo, visi vėlesni antstolio veiksmai vykdomojoje byloje buvo neteisėti, apeliantas neturėjo galimybės pareikšti prieštaravimo dėl turto įkainojimo, o teismo išvada, jog pareiškėjas buvo informuotas apie vykdomosios bylos eigą yra neteisėta, pažymėtina, jog, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, nors minėto patvarkymo skolininkas galėjo negauti, tačiau apie jį vis tik sužinojo. Skolininkui pateikus ieškinį dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančiu bei prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015-01-29 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-9252-779/2015 nurodė, jog 2014-11-11 patvarkymu antstolis nutarė įkeistą turtą realizuoti priverstine tvarka, parduodant iš varžytinių. Taip pat šia nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas antstolio vykdomas išieškojimas, o antstolis, remdamasis šia nutartimi 2015-01-29 patvarkymu atšaukė nuo 2015 m. sausio 12 d. paskelbtas varžytines (Nr. 0008/14/01667, b. l. 66-67, 69). Tik pirmosios instancijos teismui atmetus ieškovo V. Č. ieškinį atsakovui Nordea Bank AB ir apeliacinės instancijos teismui palikus sprendimą nepakeistu, antstolis 2016-01-18 Patvarkymu atnaujino turto realizavimo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0008/14/01685 ir 0008/14/01667; paskelbė turto pirmąsias varžytines CPK 706 str. nustatyta tvarka; informavo šalis, kad varžytinės vyksta www.evarzytines.lt; <...> (v.b. Nr. 0008/14/01667, b.l. 96). Duomenų, jog per šį, beveik vienerių metų laikotarpį, skolininkas kreipėsi į antstolį su prašymu susipažinti su jam neįteiktu patvarkymu, ar kitaip domėjęsis sustabdyta vykdomąja byla, nėra. Be to, dar varžytinų, kurias apeliantas prašė atšaukti skunde dėl antstolio veiksmų, metu, 2016-02-10 Patvarkymu jis buvo informuotas apie galimybę iki 2016-02-15 į antstolio depozitinę sąskaitą įmokėti sumą, reikalingą ekspertizei atlikti ir pateikti įrodymus, kad turto vertė vykdymo proceso metu nustatyta netinkamai ir kad tokiu atveju būtų sprendžiamas ekspertizės skyrimo klausimas (v.b. Nr. 0008/14/01667, b.l. 108-109). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie vykdomosios bylos eigą, yra teisėta.

Atsakant į apelianto argumentą, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybę, jog antstolis nenurodė, kokiu pagrindu yra nustatyta apelianto turto vertė, pažymėtina, jog šis apelianto argumentas taip pat nepagrįstas. Skundžiamos nutarties II pastraipoje (b.l. 30) teismas pažymėjo, ką antstolis buvo nurodęs skolininkui 2016-02-10 patvarkyme, t.y. jog „vykdymo procese išieškotojas pateikė UAB „Krivita“ 2014-10-15 vertinimo ataskaitos kopiją. Įkainojant įkeistą turtą, buvo atsižvelgta į visumą veiksnių, turinčių įtakos nekilnojamojo turto rinkos vertei“. Tai, kad skundžiamoje nutartyje teismas nevertino, ar Turto vertė iš tikrųjų nustatyta tinkamai, ar ji atitinka rinkos kainą, nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nutartį, kadangi vykdomojoje byloje nesant skolininko prieštaravimo dėl turto įkainojimo (primintina, nuo vykdomosios bylos sustabdymo skolininko (apelianto iniciatyva) iki bylos atnaujinimo praėjo beveik vieneri metai), o skunde dėl antstolio veiksmų nesant atskiro reikalavimo dėl turto įvertinimo peržiūrėjimo, teismui neiškilo poreikis atlikti tokį vertinimą.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybe, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų yra nepagrįstas. Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl kurių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartis turėtų būti panaikinta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. nutartį palikti nepakeistą.