Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Artūro Ridiko, Valdo Meidaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro Pauliaus Jasiukaičio apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo teismas išteisino R. K. jam nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 300 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. K. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. balandžio mėn. 18 d., apie 04.05 val., (duomenys neskelbtini), gatvėje, ties(duomenys neskelbtini),, Panevėžyje, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams, sustabdžius patikrinimui automobilį „Toyota Avensis“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini),, pateikdamas pareigūnams, panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą MOT Test Certificate VOSA Nr. (duomenys neskelbtini),, kuris atspausdintas elektrografiniu spaudos būdu, bet ne pagal tokių blankų spausdinimo reikalavimus ir kuriame grafoje „Expire Date“ esančių įrašų „(duomenys neskelbtini),“ ir grafoje „Issued“ esančių įrašų „(duomenys neskelbtini),“ datų skaitmenys 2015 ir 2014 nėra pirminiai.

Prokuroras P. Jasiukaitis nesutinka su apylinkės teismo nuosprendžiu ir teigia, jog jis yra naikintinas bei turi būti priimtas naujas apkaltinamasis nuosprendis R. K. atžvilgiu. Pažymi, jog teismo išvada, kad R. K. nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., yra nepagrįsta ir neteisinga, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teigia, kad teismo išvada, jog nėra jokių duomenų, kad veikdamas tiesiogine tyčia R. K. panaudojo žinomai suklastotą dokumentą – Mot Test Certificate VOSA Nr. (duomenys neskelbtini),, neatitinka bylos aplinkybių ir paremta vien tik R. K. parodymais, kad jam nebuvo žinoma, jog turėtas ir vėliau policijos pareigūnams pateiktas dokumentas yra suklastotas. Pasak prokuroro, ši R. K. nurodyta aplinkybė turėjo būti vertinama kritiškai, kaip R. K. pasirinkta gynybinė taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Prokuroras pažymi, jog tai, kad R. K. yra įgijęs teisę vairuoti transporto priemonę, patvirtina, jog jam yra žinomi eismo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje teisiniai pagrindai, taip pat motorinių transporto priemonių privalomos techninės apžiūros atlikimo tvarka, taip pat žinojo, jog Anglijoje registruotiems automobiliams (su vairu dešinėje pusėje) techninė apžiūra Lietuvoje neatliekama, tą R. K., pasak prokuroro, patvirtino apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Prokuroras nurodo, kad iš R. K. parodymų matyti, jog pastarasis net nebandė kreiptis į kompetentingas Anglijos institucijas dėl techninės apžiūros jo įsigytai transporto priemonei atlikimo. Pasak skundą padavusio prokuroro, R. K. parodė, kad dėl techninės apžiūros jo automobiliui atlikimo bei tai patvirtinančio pažymėjimo išdavimo kreipėsi į portale www.autoplius.lt pasiskelbusį asmenį, su kuriuo vėliau susitiko vienoje iš Kauno degalinių, po to šio asmens garaže buvo atlikta techninė automobilio apžiūra, o maždaug po dviejų ar trijų savaičių, sumokėjęs 100 svarų, iš to paties asmens gavo techninės apžiūros taloną. Be to, R. K., prokuroro teigimu, niekaip neįsitikino, kad asmuo, kuris neva pažadėjo atlikti automobilio techninę apžiūrą, yra įgaliotas tai daryti. Nei ikiteisminiame tyrime, nei teisminio nagrinėjimo metu R. K. negalėjo nurodyti jokių to asmens (kontaktinių, anketinių) duomenų, negalėjo nurodyti kokioje degalinėje susitiko ir į kokį autoservisą važiavo. Šios aplinkybės, pasak prokuroro, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad žinodamas, jog Anglijoje registruotiems automobiliams Lietuvoje techninė apžiūra neatliekama, kad dėl techninės apžiūros atlikimo į tam kompetentingas Anglijos institucijas turi kreiptis asmeniškai bei apžiūrai pateikti transporto priemonę, tačiau taip nesielgdamas, lietuviškame portale ieškodamas asmens, kuris galėtų išduoti techninės apžiūros atlikimą patvirtinantį dokumentą, tokį asmenį suradęs bei iš jo įgijęs reikiamą dokumentą, R. K. neabejotinai suvokė, jog elgiasi prieš nustatytą tvarką, suprato, kad tokiu būdu jam išduotas dokumentas negali būti tikras. Prokuroras pažymi, jog specialisto išvadoje Nr. 50-5-IS1-548 (b.l. 11-12) matyti, kad: tyrimui pateikto blanko MOT Test Certificate VOSA Nr. (duomenys neskelbtini), grafoje Expire Date esančių įrašo „(duomenys neskelbtini), ir grafoje Issued esančių įrašų „(duomenys neskelbtini), datų skaitmenys 2015 ir 2014 nėra pirminiai, tai yra jie ištaisyti, tai akivaizdžiai rodo, kad R. K. sako netiesą ir duoti parodymai yra tik jo gynybinė versija. Prokuroras nurodo, kad policijos pareigūnams R. K. pateiktas dokumentas - MOT Test Certificate VOSA Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suklastotas nustatyta Panevėžio apskr. VPK Kriminalistinių tyrimų biuro 2015-08-03 specialisto išvadoje Nr., (duomenys neskelbtini), tą patvirtina ir teismo nuosprendis. Ikiteisminio tyrimo metu bei teisminiame bylos nagrinėjime surinktų duomenų visuma neabejotinai patvirtina, kad policijos pareigūnams R. K. pateikė žinomai suklastotą dokumentą, todėl jo veiksmuose yra objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 str. 1 d., požymiai.

Remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais prokuroras P. Jasiukaitis daro išvadą, jog 2016-05-04 nuosprendžiu teismas padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai išteisino R. K., todėl prašo teismo išteisinamąjį nuosprendį panaikinti bei priimti apkaltinamąjį nuosprendį (BPK 329 str. 2 p.) ir juo R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 str. 1 d., ir paskirti jam 25 MGL (950 Eur) baudą.

Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, S. K. ir jo atstovas – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Aukštesniojo teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, taip pat apeliacinės instancijos teisme atlikusi įrodymų tyrimą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir padarė teisingą, surinktais bei teisme ištirtais įrodymais pagrįstą išvadą ir išteisino R. K. iš kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d., jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje iš esmės detaliai ir motyvuotai yra pasisakęs dėl apeliaciniame skunde dėstomų argumentų. Su pirmos instancijos teismo motyvais kolegija sutinka ir jų detaliai nekartoja, tik atsako į esminius apeliacinio skundo argumentus.

Prokuroras skunde nurodo, kad teismo išvada, jog nėra jokių duomenų, kad R. K. veikdamas tiesiogine tyčia panaudojo žinomai suklastotą dokumentą – MOT Test Certificate VOSA Nr. (duomenys neskelbtini),, neatitinka bylos aplinkybių, paremta vien tik išteisintojo parodymais ir turėjo būti vertinama kritiškai, kaip pastarojo pasirinkta gynybinė taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija atmeta šį skundo argumentą ir pažymi, jog remiantis teismų praktika pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatyta dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyti ir neginčytinai įrodyti. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Šiuo atveju, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog byloje nėra patikimų įrodymų, kurie bylotų apie R. K. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, o apeliaciniame skunde nurodomo teiginio, kad R. K. galimai žinojo, jog panaudoja žinomai suklastotą dokumentą, nepatvirtina jokie kiti byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog Panevėžio apskrities VPK Kriminalinių tyrimo biuro 2015-08-03 specialistas savo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), aiškiai pasisakė, jog R. K. policijos pareigūnams pateiktas minimas dokumentas buvo suklastotas, kas neva suponuoja išvadą, jog R. K. pateikė būtent žinomai suklastotą dokumentą. Teismo vertinimu, šis skundo argumentas taip pat nepagrįstas. Išteisintasis tiek bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teismo posėdyje tvirtino, jog viename iš internete esančių portalų rado skelbimą, kuriame asmuo skelbėsi galintis atlikti techninę apžiūrą angliškos versijos automobiliams. R. K. tikina, jog minimas vyras jam aiškinęs, jog jis automobilius apžiūri Lietuvoje, o per Anglišką programą padaro automobilio techninį pasą. Pats vyko į Kauną du kartus – vieną kartą padarė apžiūrą, o po poros savaičių vyko atsiimti techninio paso. Teismo posėdžio metu išteisintasis pažymėjo, jog negali atsiminti, kurioje vietoje minimas servisas yra, kadangi nepažįsta Kauno, jam yra sunku prisiminti detales po 2007 m. turėtos sunkios galvos traumos ( b. l. 174 – 175). Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad minimas dokumentas buvo suklastotas, niekaip nepatvirtina aplinkybės, jog R. K. apie tai žinojo, juolab, kad minimo dokumento suklastojimo faktą nustatyti reikėjo specialių žinių, jis plika akimi nebuvo matomas. Atmesti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais R. K. keliamą versiją, jog jis buvo įsitikinęs asmens, į kurį kreipėsi dėl automobilio techninės apžiūros atlikimo, veiksmų teisėtumu ir pats buvo jo apgautas, nėra pakankamo pagrindo. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais ar prielaidomis, todėl naikinti skundžiamą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.