Kauno apygardos teismo nutartis

2014-01-20 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-59-634-2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-20
Bylos Nr.
1A-59-634-2014
Teisminio proceso Nr.
1-20-9-00169-2013-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Giedrius Endriukaitis (pirm.), Jurgis Kiškis, Danguolė Šiugždinytė
Nuteistasis
E. S.
Civilinis ieškovas
A. M.
Kategorijos

Pranešėjas Giedrius Endriukaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-59-634-2014

Teisėja Judita Sungailaitė Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00169-2013-4

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. sausio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Giedriaus Endriukaičio, teisėjų Danguolės Šiugždinytės ir Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, nuteistajam E. S., jo gynėjui advokatui Valerijui Karpovui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. S. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio, kuriuo E. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., ir nuteistas 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Civiliniam ieškovui A. M. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą ir civilinis ieškinys perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. spalio 12 d., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), išėmęs lango stiklą, įsibrovė į A. M. priklausančias dirbtuves ir pagrobė benzininį pjūklą „Dolman“ – 1800 Lt vertės, siaurapjūklį „Metabo“ – 800 Lt vertės, siaurapjūklį „Hilte“ – 380 Lt vertės, kampinį šlifuoklį „Metabo“ – 600 Lt vertės, kampinį šlifuoklį „Makita“ – 460 Lt vertės, perforatorių – 280 Lt vertės, akumuliatorinį suktuką „Hilte“ – 360 Lt vertės, rankinę medžio frezą „Makita“ – 2200 Lt vertės ir frezų galvučių komplektą – 580 Lt vertės.

Šalies argumentai

Nuteistasis E. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 str. 5 d. 1 p., 305 str. 1 d. 1-2 p., 3 d. 4 p. nuostatas, t. y. padarydamas esminius baudžiamojo įstatymo pažeidimus, jį nuteisė nepagrįstai. Teismas nenustatė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų nusikaltimo padarymą, išskyrus tik tai, kad prie pastato buvo pėdos, išimtas langas ir nukentėjusiojo pranešimas policijai apie vagystę. Nuteistasis skunde pabrėžia, kad kai kurie byloje esantys įrodymai yra neteisingi ar įvertinti šališkai. Nukentėjusysis apklausos metu teigė, kad jis pats visus 6 įrankius, kuriuos įvardijo kaip dingusius (pavogtus), po darbo pabaigos sunešė į pastatą ir užrakino spintoje, o kaip matyti, iš bylos medžiagos ir įvykio vietos apžiūros protokolo, nėra nustatyta jokių įsilaužimo požymių ant tos spintos, kurioje, anot nukentėjusiojo, buvo užrakinti įrankiai, taip pat nėra jokių konkrečių duomenų, kad nukentėjusiojo išvardinti įrankiai iki nusikaltimo buvo jo nurodytoje vietoje. Skundžiamame nuosprendyje nėra jokių motyvų ir dėl turtinės žalos atlyginimo, t. y. nukentėjusysis nepateikė teismui įrodymų, kad jam tikrai buvo padaryta turtinė žala. Todėl nuosprendyje žalos padarymas neįrodytas ir nenustatytas. Taigi nesant padarytos žalos, teismas nepagrįstai kvalifikavo veiką pagal BK 178 str. 2 d., nes šis atvejis neatitinka BK 178 str. 2 d. numatyto apibrėžimo, o būtent, nėra svetimo turto užvaldymo, tuo labiau, kad nėra nustatytas turto buvimas prieš ir po nusikaltimo.

Skunde taip pat nesutinkama su nuteistojo pirštų antspaudų, paliktų ant lango, vertinimu. Specialistas, apžiūrėjęs langą, kuris buvo išimtas neva braunantis į patalpą, nustatė, kad ant stiklo buvo du nuteistojo piršto antspaudai – smiliaus ir didžiojo piršto. Iš to specialistai padarė išvadą, kad tai yra „sugriebimo“ žymės. Šiuo atveju teismas, apsiribojęs minėta specialisto išvada, konstatavo, kad to užtenka įrodyti E. S. kaltę dėl pilno nusikaltimo (įsibrovimas, nurodytų įrankių vagystė ir jų išvežimas), nors, pasak nukentėjusiojo ir liudytojų, vienam asmeniui to padaryti neįmanoma, o remiantis nusikaltimo vietoje paliktais pėdsakais, asmuo buvo vienas. Teismas neįvertino, kad fiziškai dviem pirštais lango išimti neįmanoma. Kadangi ant lango daugiau pirštų antspaudų nebuvo rasta, tai įrodo, kad langas buvo vieną kartą paliestas, tačiau neįrodo, kad langas buvo išimtas, todėl, nuteistojo nuomone, tokia specialisto išvada, priimant nuosprendį remtis nebuvo galima. Taip pat nė vienas iš apklaustų liudytojų teisme negalėjo patvirtinti, kad darbo vietoje nuteistasis negalėjo prisiliesti prie lango, kadangi nusikaltimo padarymo vieta buvo darbo zona, kurioje darbuotojai galėjo vaikščioti darbo metu.

Šalies argumentai

Skunde pažymima ir tai, kad teismas nekvietė nuteistojo prašomų liudytojų ir net nebandė patikrinti nuteistojo alibi, tokiu būdu netirdamas kaltinamąjį teisinančių įrodymų, priėmė apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai. E. S. skunde nurodo, kad 2012 m. spalio 12 d. grįžo namo, kur be jo dar buvo jo motina S. S., sesuo J. S., kurios turi būti iškviestos į teismą tam, kad būtų patikrintas ar paneigtas nuteistojo alibi.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. S. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš E. S. apeliacinio skundo turinio, jis neigia savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo ir ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą.

Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes bei nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl E. S. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos teisinio vertinimo.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, pažymėtina, jog vadovaudamasis BPK 305 str. 1 d. 2 p. teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos vertina, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiuo atveju teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti teismo proceso dalyviai, tarp jų kaltinamasis (nuteistasis) ir (ar) jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Priešingai, negu teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą nėra pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Ta aplinkybė, kad bylos įrodymai buvo vertinami nepalankiai E. S., nepatvirtina teismo pažeidimų, nes teismo nuosprendis savo forma ir turiniu atitinka BPK 301 str. nuostatų reikalavimus.

Nuteistasis E. S. savo nekaltumą iš esmės grindžia ta pačia įvykių versija kaip ir teisiamajame posėdyje, kad nusikaltimo padarymo dieną po darbo Baltrušių kaime jį bendradarbiai pavežė į Marijampolę, iš kur jis autobusu grįžo namo, adresu (duomenys neskelbtini), ir ten visą vakarą buvo kartu su motina ir seserimi. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, neapklausęs minėtų asmenų, galinčių patvirtinti jo nurodomas aplinkybes, t. y. netirdamas kaltinamąjį teisinančių įrodymų, apkaltinamąjį nuosprendį priėmė nepagrįstai.

Apeliacinės instancijos teisme, siekiant patikrinti apelianto keliamą versiją, buvo atliktas įrodymų tyrimas, liudytojomis apklausiant nuteistojo motiną S. S. ir seserį J. S..

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytoja E. S. parodė, kad nuteistasis yra jos sūnus, kartu su ja gyvena (duomenys neskelbtini). Iki sūnaus sulaikymo jis darbo dienomis vakare grįždavo namo ir būdavo namuose, o rytais išvažiuodavo, savaitgaliais namuose nebūdavo. Ar dirbo iki sulaikymo – neprisimena. Su kuo sūnus dirbo, nepažįsta, bet dirbo keliuose darbuose, kalbėjo, kad pastogę tvarkė, minėjo lygtai Šakiuose, kitur kažkur Marijampolėje dirbo, ar dirbo vis su tais pačiais žmonėmis, nežino. Nusikaltimo padarymo dieną liudytoja teigė buvusi namuose, ką tiksliai veikė, nežino. Tą dieną sūnus dirbo, įrankių ir tokių daiktų, kurie pavogti, neturėjo. Sūnus yra kelis kartus iš darbo negrįžęs, nes nakvojo pas draugą Marijampolėje, o į darbą važinėjo autobusu.

Liudytoja J. S. parodė, kad nuteistasis yra jos brolis, kuris gyvena kartu su ja ir motina. Kada brolis išvažiuodavo iš namų, neprisimena, grįždavo apie 18-19 val., savaitgaliais kartais būdavo namuose, kartais ne. Ką veikė 2012-10-12, neprisimena.

Taigi nuteistojo E. S. teigimu, jo kaltę paneigiantys argumentai, kad nusikaltimo padarymo dieną po darbo jis autobusu grįžo namo ir ten buvo visą vakarą, išnaudojus visas įmanomas procesines galimybes, buvo visapusiškai ištirti, ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka atliktas įrodymų tyrimas nepatvirtino šios nuteistojo keliamos versijos. Be to, iš mobilaus ryšio telefono išklotinės ir celių jungimosi informacijos matyti, kad E. S. naudojamas mobiliojo ryšio abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2012-10-11 18.04 val. iki 2012-10-12 00.48 val. buvo prisijungęs prie bokštų, esančių Marijampolėje. 2012-10-12 00.48 val. minėtas mobilaus ryšio telefonas buvo prisijungęs prie bokšto Gižuose ir tuo metu judėjo link bokšto, esančio Vilkaviškyje. Taigi nuteistojo teiginiai, kad 2012-10-11 vakare jis vyko namo į (duomenys neskelbtini), kas yra visiškai į priešingą pusę nuo Marijampolės ir Vilkaviškio, prieštarauja šiems objektyviai nustatytiems duomenimis. Tuo tarpu vykstant į nusikaltimo padarymo vietą, Gižai, prie kuriuose esančių mobilaus ryšio bokštų 2012-10-12 naktį jungėsi nuteistojo mobilaus ryšio telefonas, yra pakeliui. Be to, nuteistasis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad jis visada važinėja autobusu, automobilio nevairuoja ir neturi draugų, kurie jį vežiotų (t. 2, b. l. 15, 20), tačiau pagal E. S. mobilaus ryšio jungimosi prie bokštų laiką ir nuteistojo galimą judėjimo trajektoriją, akivaizdu, kad nuteistasis važiuoti nakties metu visuomeniniu transportu negalėjo.

Apeliantas taip pat teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, jog jis išėmė dirbtuvių stiklą ir iš ten pavogė įrankius. Tačiau tokie nuteistojo dėstomi argumentai neatitinka pirmosios instancijos teismo patikimai nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir yra paneigti objektyviais byloje surinktais įrodymais (specialisto išvadomis, nukentėjusiojo A. M., liudytojų D. A., A. K. parodymais). Nukentėjusysis A. M. protokole - pareiškime nurodė, kad 2012-10-12 ryte atvykęs į jam priklausančias dirbtuves, pastebėjo, kad išimtas lango stiklas ir įsibrauta į dirbtuvių vidų, iš kur pagrobta įvairių medžio apdirbimo įrankių (t. 1, b. l. 13). Įvykio vietos apžiūros metu ant išimto lango stiklo rasti 4 rankų pėdsakai, kurie buvo nukopijuoti ant dviejų daktiloskopinių plokštelių (t. 1, b. l. 14-16). Atlikus daktiloskopinį tyrimą, 2012-11-27 specialisto išvadoje nustatyta, kad du rankos pirštų pėdsakai, pripažinti tinkamais asmeniui identifikuoti, yra palikti E. S. dešinės rankos smiliumi ir didžiuoju pirštu (t. 1, b. l. 37-39). Nuteistasis skunde teigia, kad teismas neįvertino, jog dviem pirštais išimti stiklo neįmanoma, tačiau, šioms aplinkybėms nustatyti apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi 2013-06-10 specialisto išvada, kurioje nurodyta, kad vienoje stiklo pusėje esantys trys pirštų pėdsakai ir vienas piršto pėdsakas, paliktas priešingoje stiklo pusėje, yra vieno asmens ir jie palikti imant stiklą. Toks pėdsakų išsidėstymas ant stiklo gali susiformuoti išimant stiklą iš rėmo arba nešant stiklą. Kriminalistikoje tokie rankų pėdsakai pagal jų susidarymo mechanizmą vadinami „griebimo pėdsakais“ (t. 1, b. l. 37-39). Pats E. S. nei ikiteisminio tyrimo, nei nagrinėjimo teisme negalėjo paaiškinti, iš kur ant lango stiklo atsirado jo pirštų antspaudai. Jo nurodomas aplinkybes, kad langą jis galėjo paliesti darbo metu, paneigia ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu apklaustų liudytojų D. A. ir A. K. nurodytos aplinkybės, kad E. S. su jais dengė nukentėjusiajam priklausančios dirbtuvės stogą tik vieną dieną, jokių kitų darbų ten nedirbo, dengdami stoginę, jie dirbo visai kitoje pastato pusėje, ir toje pusėje, kur buvo išimtas langas, nei jie, nei E. S. nieko nedirbo, lango jiems išimti tikrai nereikėjo (t. 1, b. l. 53, 54, t. 2, b. l. 18-20). Be to, paliktų pirštų pėdsakų lokalizacija (pėdsakai palikti iš abiejų stiklo pusių) paneigia tikimybę, jog nuteistasis galėjo atsitiktinai prisiliesti prie lango stiklo.

E. S. savo nekaltumą grindžia ir tuo, kad byloje nėra nustatyti jokie įsilaužimo ženklai, todėl, jo manymu, veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. Skunde pažymima, kad pats nukentėjusysis nurodė, jog po darbo dienos sunešė įrankius ir užrakino dirbtuvėse esančioje spintoje, nors iš bylos medžiagos nenustatyta, jog ant spintos buvo kokių nors įsilaužimo žymių. Visų pirma, apygardos teismas pažymi, jog apklausiamas nukentėjusysis aplinkybių, kad įrankiai buvo užrakinti spintoje, nenurodė, priešingai, jis teigė, kad įrankiai dar 2012-10-11, apie 18.30 val., stovėjo ant stalo ir nerakintoje spintoje (t. 1, b. l. 46). Byloje esančios foto nuotraukos patvirtina, kad minėta spinta nerakinama (t. 1, b. l. 21). Teisme apklausti kartu su E. S. dirbę liudytojai nurodė, kad jie į dirbtuves užeidavo tik pasiimti įrankių, įrankiai stovėjo spintoje, E. S. matė, kur jie yra sudėti (t. 2, b. l. 18-20). Taigi nepagrįstai skunde teigiama, kad byloje nėra jokių konkrečių duomenų, jog kaltinime minimi įrankiai iki nusikaltimo buvo nukentėjusiojo nurodomoje vietoje. Pažymėtina ir tai, kad veika kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. ne dėl įsilaužimo į spintą, bet dėl įsibrovimo išimant lango stiklą į A. M. priklausančias dirbtuves.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šiuos surinktus bei ištirtus įrodymus, juos teisingai sujungė į vieną nuoseklią ir logišką grandinę bei vertino visus įrodymus bendrame (visumos) kontekste ir pagrįstai laikė, kad jų pakanka išvadai, kad būtent E. S. 2012 m. spalio 12 d., tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, išėmęs lango stiklą ir įsibrovęs į A. M. priklausančias dirbtuves, pagrobė kaltinime nurodytus įrankius. Tokie E. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 str. 2 d.

Atsakant į apeliacinio skundo argumentus apie tai, kad nuosprendyje žalos padarymas neįrodytas ir nenustatytas, pabrėžtina, jog skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, koks ir kokios vertės turtas buvo pagrobtas - benzininis pjūklas „Dolman“ – 1800 Lt vertės, siaurapjūklis „Metabo“ – 800 Lt vertės, siaurapjūklis „Hilte“ – 380 Lt vertės, kampinis šlifuoklis „Metabo“ – 600 Lt vertės, kampinis šlifuoklis „Makita“ – 460 Lt vertės, perforatorius – 280 Lt vertės, akumuliatorinis suktuvas „Hilte“ – 360 Lt vertės, rankinė medžio freza „Makita“ – 2200 Lt vertės ir frezų galvučių komplektas – 580 Lt vertės. Kolegijos nuomone tai padaryta visiškai pagrįstai, kadangi tai, jog iki vagystės toks turtas buvo nukentėjusiojo dirbtuvėse, patvirtino liudytojai, o pats nukentėjusysis A. M. konkretizavo koks būtent turtas iš jo buvo pagrobtas ir nurodė šio turto vertę. Atsižvelgiant į pagrobto turto pobūdį, laikytina, jog nukentėjusiojo nurodyta pagrobto turto vertė atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl yra pagrįsta ir įrodyta. Taigi šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pažymėtina, kad aprašomojoje dalyje konstatavęs pagrobto turto vertę, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl civilinio ieškinio, pats sau prieštaraudamas nurodė, kad „nagrinėjant bylą teisme paaiškėjo, jog šioje proceso stadijoje negalima tiksliai apskaičiuoti civilinio ieškinio“. Tokiu būdu, apylinkės teismas civiliniam ieškovui A. M. pripažindamas teisę į ieškinio patenkinimą ir civilinį ieškinį perduodamas nagrinėti civilinio proceso tvarka, neteisingai išsprendė pareikštą reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nepagrįstai perdavė jį nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas apibrėžia paduoti apeliaciniai skundai. Apeliacinės instancijos teismas negali keisti skundžiamo nuosprendžio dalyje dėl netinkamo civilinio ieškinio išsprendimo ir taip pabloginti nuteistojo padėties, kadangi dėl civilinio ieškinio ieškinio nėra pateikta prokuroro ar nukentėjusiojo apeliacinio skundo (BPK 320 str. 4 d.).

Įvertinusi visas šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo kaltės pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai motyvavo, todėl nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo E. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Giedrius EndriukaitisTeisėjai Jurgis KiškisDanguolė Šiugždinytė