Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė), Petro Viščinio (pranešėjas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės, sekretoriaujant Rasai Kubickienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovei advokatei Onai Vitartienei, atsakovo atstovei Gabrielei Vazniokaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Naujas pokylis" skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 09 04 įsakymu Nr. 40-787 nuo 2006 10 01 panaikintas licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas UAB „Naujas pokylis", {sakyme nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius vadovaujasi LR Vyriausybės 2004 05 20 nutarimo Nr. 618 „Dėl didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisyklių ir Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais prekybos ir viešojo maitinimo įmonėse taisyklių patvirtinimo" 1, 51.5 punktais, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 0119 sprendimu Nr. 1-641 „Dėl mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijavimo" patvirtintos Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais licencijavimo Vilniaus mieste tvarkos 36 punktu ir atsižvelgia į Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos prie LRV2006 11 17 raštą Nr. 3S-10„Dėl licencijuojamos veiklos pažeidimų".

Teismo posėdyje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė, atsižvelgdama į tai, kad 2008 01 21 buvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl šiame ginče taikytinų teisės aktų atitikties Konstitucijai, pateikė papildomus paaiškinimus. Paaiškino, kad Konstitucinis Teismas taip pat pasisakė, kad licencijos galiojimo panaikinimas turi būti taikomas. Tokia sankcija gali būti netaikoma tik retais ir išimtinais atvejais. Pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau - ABT[) numato pareiškėjui pareigą nurodyti aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (23 str. 6 d.). Pareiškėjas, prašydamas panaikinti skundžiamą įsakymą, nesilaiko šio reikalavimo. Aiškina, kad aktas gali būti panaikinamas tik ABTĮ 89 str. nurodytais pagrindais. Mano, kad naikinti ginčijamą įsakymą pagrindo nėra. Prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad skundas tenkinimas.

Nagrinėjamas pareiškėjos skundas, kuriuo prašoma panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr.40-787 dalį, kuria panaikintas nuo 2006 10 01 pareiškėjos turimos licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas. Pareiškėja sutinka, kad licencijos galiojimas toje prekybos vietoje, kurioje padarytas pažeidimas, galėjo būti panaikintas. Įsakymas priimtas dėl to, kad Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie LR Vyriausybės 2006 07 20 nutarimu Nr. 3K06/163 pripažino, kad pareiškėja pažeidė Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 17 str. 2d. 2 p.

Alkoholio kontrolės įstatymo (2004 m. kovo 9 d. įstatymo Nr.IX-2052 redakcija) 34 straipsnio 17 dalis nustatė, kad įmonėms, turinčioms licencijas verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais licencijų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos 5 metus nuo licencijų galiojimo panaikinimo dienos, jei tokios įmonės nesilaiko šio įstatymo 17 straipsnio I dalies 1, 2, 4, 5, 8, 9 punktų, 2 dalies 1, 2, 4, 7 punktų reikalavimų. Tai reiškia, kad pažeidus draudimą parduoti, laikyti, gabenti alkoholio produktus, neturint prekybos (sandėliavimo, laikymo) vietoje ir (ar) jų gabenimo metu juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholio produktais galiojimas turėjo būti panaikinamas ir nauja licencija neišduodama 5 metus nuo licencijų galiojimo panaikinimo dienos. Prieš tai paminėtas teisinis reguliavimas reiškia, kad institucija, sprendžianti dėl licencijos galiojimo panaikinimo, neturi diskrecijos teisės spręsti, panaikinti licencijos galiojimą ar ne, kai kita atitinkamus įgalinimus turinti institucija nustato pažeidimą, numatytą Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje, tai yra tokį pažeidimą, už kurį teisės aktai numato licencijos galiojimo panaikinimą, ir pritaiko už tai ekonominę sankciją- baudą, o privalo tokiais atvejais panaikinti licencijos galiojimą.

Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime išsakė tokią pačią nuomonę: „įstatyme, inter alia jo 34 straipsnio J 7 dalyje (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. balandžio 25 d. redakcijos), buvo [tvirtintas toks visuminis teisinis reguliavimas, pagal kurį aptariamoji uždraudimo sankcija - licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas

buvo ne tik tokia sankcija, kuri pati yra vientisa, nedalijama, bet ir tokia, kuri yra neatsiejama nuo kitos sankcijos - piniginės baudos, už atitinkamą (ta patį) teisės pažeidimą taikomos tam pačiam teisės pažeidėjui - ūkio subjektui. Pirma turėjo būti nustatomas atitinkamo teisės pažeidimo faktas bei tai, kad tą teisės pažeidimą padarė teisinėn atsakomybėn traukiamas ūkio subjektas, ir už tą teisės pažeidimą teisės pažeidėjui - ūkio subjektui turėjo būti paskiriama piniginė bauda (institucijos, turinčios atitinkamus įgaliojimus, buvo nurodytos Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje (2004 m. kovo 9 d. redakcija)), o po to institucija, turinti įgaliojimus išduoti tokias licencijas, panaikina jo turimos licencijos galiojimą (o jeigu būtų kreiptasi dėl naujos licencijos, ji nustatytą laiką būti neišduodama), Be to, minėta institucija neturėjo įgaliojimų spręsti, panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, -jeigu buvo padalytas Įstatymo 34 straipsnio J 7 dalyje (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. balandžio 25 d. redakcijos) nurodytas teisės pažeidimas, ji privalėjo licenciją panaikinti. "

Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas pripažino, kad atsižvelgiant į teisės pažeidimų, už kuriuos yra nustatytos atitinkamos sankcijos, pobūdį, taip pat į visuomeniškai reikšmingus tikslus, kurių siekiama tokiu teisiniu reguliavimu, įstatymu gali būti nustatyta, kad už tam tikrą teisės pažeidimą yra skiriama ir piniginė bauda, ir licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas (tam tikrą laiką) ir kad toks teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijos 31 straipsnio 5 daliai, kurioje nustatyta, kad "niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą" ir įtvirtintas principas non bis in idem.

Konstitucinis Teismas tuo pačiu nutarimu pripažino, kad Alkoholio kontrolės įstatymo 41 straipsnis (2004 m. kovo 9 d. redakcija; Žin,, 2004, Nr. 47-1548) ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybės įmonėms, kurioms už šio įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. balandžio 25 d., 2007 m. birželio 21 d. redakcijos) nurodytus teisės pažeidimus buvo panaikintas licencijos galiojimas, apskųsti teismui sprendimus dėl minėtos sankcijos skyrimo, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams, o ta apimtimi, kuria nėra numatyta galimybės teismui, atsižvelgiant į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais, nuspręsti, kad ši sankcija - licencijos galiojimo panaikinimas įmonei už šio įstatymo 34 straipsnio 17 dalyje (2004 m. kovo 9 d., 2006 m. balandžio 25 d., 2007 m. birželio 21 d. redakcijos) nurodytus teisės pažeidimus neturi būti taikoma, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams. Pirmoji šios nuostatos dalis nagrinėjamai bylai neaktuali, nes skundas priimtas ir byla nagrinėjama teisme. Dėl antrosios dalies (galimybės teismui spręsti, kad licencijos galiojimo panaikinimas neturi būti taikomas) Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad „<...> netaikyti tokios uždraudimo sankcijos (ir kartu prevencinio poveikio priemonės), kaip licencijos verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai licencijos panaikinimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Pabrėžtina, kad tas neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad jeigu yra vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių".

Išdėstytų argumentų pagrindu bei atsižvelgiant į tai, kad skundžiamo įsakymo priėmimo metu įstatymas numatė pareiškėjai išduotų licencijų panaikinimą nustačius AKĮ 17 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. 2 p. pažeidimus, kolegija pripažįsta, kad skundžiamas įsakymas jo priėmimo metu buvo pagrįstas ir teisėtas.

Tačiau nagrinėjamoje byloje yra aktualu aptarti Alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalies taikymą laiko atžvilgiu, nes šiuo metu galiojanti šios teisės normos redakcija (2007-06-21 įstatymo Nr. X-119S redakcija) nustato, kad įmonėms, turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir nesilaikančioms šio Įstatymo

17 straipsnio 1 dalies 2, 4, 8 ir (ar) 9 punktų, 2 dalies 2, 4 ir (ar) 7 punktų reikalavimų, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienerius metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos. Pagal šiuo metu galiojančią įstatymo redakciją draudimas parduoti alkoholio produktus neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus numatytas 17 straipsnio 1 dalies 12 punkte, o draudimas alkoholio produktus laikyti ir gabenti neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje ir (ar) jų gabenimo metu juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus -17 straipsnio 2 dalies 10 punkte. Tai reiškia, kad licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimas nebetaikomas už alkoholio produktų prekybą laikymą ir gabenimą neturint prekybos (sandėliavimo) vietoje ir (ar) jų gabenimo metu juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų egzemplioriaus, tai yra už tą pažeidimą už kurį pareiškėjui ir buvo panaikintas licencijos galiojimas, be to, licencijos galiojimo panaikinimas siejamas tik su ta prekybos vieta, kurioje nustatytas atitinkamas Alkoholio kontrolės įstatymo pažeidimas, o naujos licencijos neišdavimo laikas, palyginus su atitinkama pareiškėjui pritaikytos 2004 m. kovo 9 d. įstatymo Nr. IX-2052 redakcijos nuostata, sutrumpėjo nuo penkerių iki vienerių metų nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos. Taigi, atsakomybės taikymo (licencijos galiojimo panaikinimo) pagrindai ir sąlygos, lyginant su buvusiais pagal 2004 m. kovo 9 d. įstatymo Nr. IX-2052 redakciją, žymiai sušvelnėjo.

Teismas vadovaujasi ABTĮ 13 str. 1 dalies nuostata, kad vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). Tiek išplėstinė šio teismo teisėjų kolegija 2008 03 12 nutartyje administracinėje byloje Nr. A248-1707/2008, tiek kiti šio teismo sprendimai ((LVAT 2008 03 04 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1705/2008, LVAT 2008 03 15 sprendimas administracinėje byloje Nr. A248-11/2008, LVAT 2008 03 12 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-16/2008 ir kt.) buvo priimti remiantis nuostata, kad atsakomybę švelninantys teisės aktai veikia atgal.

Skundžiamas įsakymas pareiškėjo atžvilgiu nėra įvykdytas (AKI 41 straipsni 2 dalis). Licencijų galiojimo už padarytus teisės pažeidimus panaikinimas pagal savo prigimtį yra administracinė sankcija (tai nurodyta ir minėtame Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarime). Dėl nurodytų aplinkybių, kolegijos manymu, šiuo atveju turi būti taikomas atsakomybę švelninančių teisės aktų atgalinio veikimo principas. Šio principo taikymas nėra aptartas Alkoholio kontrolės įstatyme, tačiau pagal panašius teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų taikymo nuostatą, nurodytą Administracinių bylų teisenos įstatymo straipsnio 4 straipsnio 6 dalyje, tai galima padaryti vadovaujantis atitinkama Administracinių teisės pažeidimų kodekso 8 straipsnio 2 dalies (2000-02-17 įstatymo Nr.VIII-1543 redakcija) nuostata.

Pareiškėja pažeidimą įvykdė pirmą kartą nuo pažeidimo padarymo praėjo dveji metai laiko, kokių nors naujų pažeidimų nuo to laiko nustatyta nebuvo, UAB „Naujas pokylis" dirba nemažai žmonių, kurie niekuo dėti dėl padaryto pažeidimo, todėl kolegija, priimdama sprendimą šioje byloje, vadovaujasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais. Pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus pareiškėjos padarytas pažeidimas, už kurį jai buvo pritaikytos sankcijos, nebelaikomas pažeidimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktu, 89 straipsnio 2 dalimi, 127 straipsniu teisėjų kolegija

nusprendė:

skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. 40-787 2 p., kuriuo panaikinamas licencijos Nr. 087V00 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimas UAB „Naujas pokylis" .

Sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliaciniu skundu per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos.