Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-08-13 · Administracinė byla Nr. I-8064-208/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-08-13
Bylos Nr.
I-8064-208/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01907-2015-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Donatas Vansevičius
Pareiškėjas
D. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-8064-208/2015Proceso Nr. 3-61-3-01907-2015-8Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius, dalyvaujant pareiškėjui D. Š., verčiant I. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. (D. Š.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

D. Š. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–6) ir patikslintu skundu (b. l. 101-107) prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 20 000 EUR neturtinės žalos.

Pareiškėjas paaiškino, kad neturtinę žalą kildina dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K nuo 2013-03-18 iki 2014-02-17. Nurodė, kad kameros perpildytos, judėjimo sąlygos jose minimalios, asmenys gali tik sėdėti arba gulėti, neatitiko higienos normų, buvo drėgna, dėl ko sutriko jo sveikata, kamerose neįrengta ventiliacija, sanitarinis mazgas buvo be durų, nuo gyvenamosios patalpos atitvertas 1,2-1,35 m sienele, nuolat sklido nemalonus kvapas, apšvietimas neatitiko nustatytų normų, langai praleidžia šaltį, žiemą šalta, o vasarą per karšta, kameroje nuo sienų ima bėgti vanduo, gultai metaliniai, čiužiniai, antklodės seni, spintos ir spintelės rūbams, maistui, higienos priemonėms susidėti ir laikyti užima didžiąją kameros dalį, dėl ko valgyti visi kameroje gyvenantys asmenys gali pakaitomis, maistas spėja atvėsti. Duodamo Lukiškių TI-K maisto energetinė vertė nedidelė, mažos pasivaikščiojimo patalpos, jose pavėsinės nepritaikytos įvairioms oro sąlygoms, kartu laikomi rūkantys asmenys, aplinkybė, jog kamerose buvo laikomas su anksčiau laisvės atėmimo bausmę atlikusiais asmenimis, nors pats nuteistas laisvės atėmimo bausme pirmą kartą, nuolatiniai persikraustymai iš vienos kameros į kitą su visais turimais asmeniniais daiktais apsunkindavo kalinimo sąlygas dar labiau. Pareiškėjo atžvilgiu apriboti socialiniai ryšiai, ilgalaikiai ir trumpalaikiai pasimatymai bei skambučiai su šeimos nariais. Pareiškėjas dėl išvardintų nepatogumų patyrė neigiamus išgyvenimus, diskomfortą, moralinę žalą, emocinę depresiją, sutriko socialiniai įgūdžiai, sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo dirglus. Todėl teismo prašo skundą patenkinti.

Lukiškių TI-K su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 27–38).

Lukiškių TI-K nurodė, kokiose kamerose, kokio dydžio ir kiek asmenų buvo laikoma nuo 2013-03-18 (pareiškėjo atvykimo į Lukiškių TI-K) iki 2015-03-13 (kai jis išvyko iš Lukiškių TI-K), išskirti laikini jo išvykimo iš Lukiškių TI-K laikotarpiai. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Pabrėžė, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų, nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys ir sprendimai. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 10 str. įtvirtintų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Stengiamasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas bei kitas teisės aktų nustatytas inventorius. Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji ir suimtieji. Lukiškių TI-K yra sudaręs sutartį su įmone, kuri atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą, profilaktinius patikrinimus. Kamerų remontas Lukiškių TI-K atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Kameros įrengtos pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio nuostatas. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų. Tualetas nuo likusios kameros ploto atskirtas 1,5 m aukščio sienele, kas atitinka teisės aktų reikalavimus. Kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys asmenys. Pasivaikščiojimas gryname ore yra jų teisė, bet ne pareiga. Asmenys skirstomi į kameras atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būklę įstaigoje, į asmens prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančių asmenų. Pažymėjo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą.

Atsiliepimas

Lukiškių TI-K patikslintame atsiliepime (b. l. 115) nurodė, kad laikosi savo pozicijos, kuri buvo išdėstyta anksčiau pateiktame atsiliepime ir pateiktuose prieduose, pažymėjo jog neturi naujų duomenų ir faktų, kuriuos galėtų pateikti teismui ir prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos priteisimo pareiškėjui, kurią jis nurodo patyręs Lukiškių TI-K.

Nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K kamerose buvo laikomas nuo 2013-03-18 iki 2015-03-13, išskyrus laikotarpius, kai jis buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K (b. l. 11–14). Teismas iš pareiškėjo 2015-05-21 skundo patikslinimo, teisme gauto 2015-05-29, nustatė, kad prašoma priteisti neturtinė žala už laikotarpį nuo 2013-03-18 iki 2014-02-17, todėl teismas, atsižvelgdamas į šią aplinkybę, viso laikotarpio, kurį pateikė atsakovė apskaičiuodamas žalos mastą neapims, o priteisdamas žalą vadovausis pareiškėjo nurodytomis kalinimo Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis ribomis, t. y. nuo 2013-03-18 iki 2014-02-17.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 str. 1 d., žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6.250 str. 1 d. apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taikant LR CK 6.250 str. teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-02-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). LR CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.

Iki 2010-04-11 galiojo Lietuvos higienos norma (HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“), pagal kurią tardymo izoliatoriaus kamerose turėjo būti skirta ne mažiau kaip 5 kv. m ploto vienam kalinamajam. Nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos higienos norma (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“), kurioje minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, nustatytas Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 p.

Iš Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktų duomenų, t. y. detalizuotų kamerų, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, dydžių bei asmenų, su kuriais buvo laikomas, skaičių (b. l. 11–13), matyti, kad, bendrai apskaičiavus nagrinėjamą laikotarpį (t. y. laikotarpį nuo 2013-03-18 iki 2014-02-17) bei išskaičiavus dienas, kuriomis pareiškėjas buvo išvykęs iš Lukiškių TI-K, – iš viso 336 dienas, 2 pusdienius ir 10 dienų vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus, o likusią laikotarpio dalį – 325 dienas vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytų reikalavimų. Teismas, vertindamas esančių byloje įrodymų visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie kalinimą perpildytose kamerose yra pagrįstos.

Dėl pareiškėjo teiginio apie higienos normų neatitinkančias sąlygas kamerose pažymėtina, kad Lukiškių TI-K pagal turimus finansinius resursus, gavęs skirtas lėšas iš valstybės biudžeto atlieka kamerų remontą, kamerų būklė atitinka minimalias higienos sąlygas. Abejoti valstybės institucijos pateiktais paaiškinimais nėra pagrindo. Iš bylos medžiagos matyti, kad Lukiškių TI-K nagrinėjamu laikotarpiu buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (anksčiau vadinosi UAB „Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotis“ (b. l. 85)), kuri nuolat atliko buitinių kenkėjų (vabzdžių ir graužikų) naikinimo darbus, patalpų priežiūrą. Tai patvirtina 2012-01-03 paslaugų teikimo sutartis Nr. 102 (b. l. 81–84), kuri buvo pratęsta iki 2014-01-03 (b. l. 86). 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. VLN-P-2013/255 su UAB „Dezinfa“ (b. l. 87–90), o 2015-01-02 tarp Lukiškių TI-K ir UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (su pirminiu paslaugų teikėju) buvo sudaryta paslaugų teikimo sutartis Nr.575/18-2, kurių pagrindu įmonė nuolat atliko kenkėjų kontrolės ir naikinimo darbus.

Pažymėtina, kad nuteistiesiems, suimtiesiems pateikiamos priemonės kamerų švarai palaikyti, už kamerų švarą yra atsakingi patys joje esantys asmenys, pagal prašymą išduodamos higienos priemonės. Į kameras be reikalingo inventoriaus (šluotos, kibiro, šiukšliadėžės) išduodama ir kalcinuota soda, skirta kamerų, unitazų ir kriauklių valymui.

Dėl pareiškėjo teiginio apie ventiliacijos kamerose nebuvimą pažymėtina, kad Lukiškių TI-K yra nurodęs, kad kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, abejoti jų paaiškinimais nėra pagrindo, tai atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 24 p. reikalavimus.

Dėl pareiškėjo teiginio apie sanitarinio mazgo neatitvėrimą, remiantis Lukiškių TI-K teiginiais, nustatyta priešingai – sanitariniai mazgai kamerose atitverti 1,5 m aukščio sienele (b. l. 27–38), kas atitinka HN 76:2010 21 p. ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 p. Atsakovas pažymi, jog neretai atitvarines sieneles, kurios skiria klozetą nuo miegamųjų vietų, išgriauna patys nuteistieji. Akcentuoja tai, kad remontai Lukiškių TI-K gyvenamosiose patalpose atliekami pagal esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto.

Lukiškių TI-K patvirtino, kad kameros įrengtos pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnio nuostatas. Abejoti valstybės institucijos paaiškinimais nėra pagrindo.

Dėl pareiškėjo teiginio apie jo laikymą kartu su rūkančiais asmenimis, pažymėtina, kad byloje duomenų, jog pareiškėjas su prašymu dėl jo laikymo kamerose su nerūkančiais asmenimis būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją, kaip ir dėl kreipimosi dėl pablogėjusios pareiškėjo sveikatos, nėra.

Dėl pareiškėjo teiginio apie prastą maitinimą, pažymėtina, kad suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Vyriausybė) 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 4-98), Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 98-4385, 2006, Nr. 47-1683) ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas) direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo (Žin., 2006, Nr. 52-1923) patvirtintomis mitybos normomis. Atsakovės teigimu, valgiaraščius, patvirtintus Departamento direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ (TAR, 2014-03-28, Nr. 03624), parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras, kurie yra subalansuoti ir atitinka Vyriausybės patvirtintas mitybos normas. Šie teisės aktai numato nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos energetinę vertę (kcal) ne mažiau kaip 2298, o 2013-12-19 Lukiškių TI-K atlikti maisto laboratoriniai tyrimai parodė, kad nedirbančiųjų 2013-12-18 paros maisto energetinė vertė sudarė 2856 kcal (b. l. 80). Nustatyta, kad šios aplinkybės atitinka HN 76:2010 8-9 punktų reikalavimus.

Dėl pareiškėjo teiginio apie apribotus pasimatymus ir socialinius ryšius su šeimos nariais pažymėtina, jog vadovaujantis Bausmių vykdymo kodeksu (toliau – ir BVK) 85 str. 1 d. 1 p. paprastajai grupei priskirti nuteistieji turi teisę per du mėnesius gauti vieną trumpalaikį pasimatymą, kuris, su sutuoktiniu, sugyventiniu ar su asmeniu, su kuriuo turi bendrą vaiką, gavus kalėjimo direktoriaus leidimą, gali vykti be pataisos įstaigos atstovo (BVK 85 str. 1 d. 2 p.). remiantis įstatymo nuostatomis, toks pasimatymas vyksta uždarose specialiai įrengtose patalpose. Teisingumo ministro įsakymu „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) reglamentuojama, kad vienas trumpalaikis pasimatymas gali trukti iki 4 valandų, o XI skirsnyje nurodoma suimtųjų pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis sąlygos, kur 62 p. nurodyta, kad asmenys, norintys pasimatyti su suimtuoju, registruojasi tardymo izoliatoriaus direktoriaus nustatyta tvarka. Taigi, Lukiškių TI-K ją įgyvendina vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2014-05-13 įsakymu Nr. 1-89 „Asmenų, norinčių pasimatyti suimtuoju, nuteistuoju ar nuteistuoju areštu, išankstinio registravimo tvarkos aprašu“ (toliau – ir Tvarkos aprašas). Pabrėžiama, kad Taisyklių 65 p. nurodoma, jog pasimatymai vyksta be fizinio kontakto, todėl ir atsakovas savo Tvarkos apraše 108 p. aiškiai nurodo, kad trumpalaikis pasimatymas vyksta be fizinio kontakto ir pareigūnai turi stebėti nuteistuosius ir į pasimatymą su jais atvykusius asmenis.

Dėl per mažo pasivaikščiojimui skirto kiemelio ploto, pažymima, kad pagal HN 76:2010 11 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi būti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vieną valandą per dieną būti gryname ore. Teismas, neturi objektyvaus pagrindo abejoti šios teisės pareiškėjui užtikrinimu.

Kartu pastebėtina, kad Lukiškių TI-K yra nuolat tikrinamas Vilniaus visuomenės sveikatos centro (b. l. 22–41, 44, 48–50, 53-79), siekiama gerinti laikymo Lukiškių TI-K sąlygas.

Kitų skunde nurodytų aplinkybių pareiškėjas nėra konkretizavęs, nėra pateikęs jas patvirtinančių įrodymų, todėl jos vertinamos kaip nepakankamos pažeidimui konstatuoti.

Įvertinus tai, kad nėra įrodymų, jog kalinimo sąlygos Lukiškių TI-K pakenkė pareiškėjo sveikatai, atsižvelgiant į laikymo Lukiškių TI-K trukmę, į tai, kad pareiškėjas buvo perkeliamas į skirtingas kameras ir ten būdavo trumpą laiką, į tai, kad pareiškėjas išdėstė nepagrįstus teiginius dėl netinkamų kalinimo sąlygų Lukiškių TI-K, išskyrus tai, kad kameros tam tikrais laikotarpiais (bendroje sumoje 336 dienas) buvo perpildytos, į tai, kad pareiškėjas, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo numatyti būsimas pasekmes, taip pat į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, pažeidimų mastą, pareiškėjui priteisiama iš Lietuvos valstybės 1 950 EUR kompensacija patirtai neturtinei žalai atlyginti. Tokia teismo išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką (2014-10-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A575-1769/2014).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, spręsdamas analogiško pobūdžio ginčus savo procesiniuose sprendimuose ne kartą pažymėjo, kad ta aplinkybė, kad kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių nuteistojo apgyvendinti patalpoje, atitinkančioje higienos normų reikalavimus, visiškai neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (administracinės bylos Nr. A502-1774/2010, Nr. A756-122/2010, Nr. A756-116/2011).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 5 p., 127 str. 1 d., teisėjas

nusprendė:

Pareiškėjo D. Š. (D. Š.) skundą patenkinti iš dalies.

Pareiškėjui D. Š. (D. Š.) priteisti 1 950 EUR (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius