Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas UAB „Aslūnė“ kreipėsi į teismą patikslintu ieškiniu (t. 1, b.l. 86-89), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Projestos projektai“ ieškovo naudai 80 000 Lt, t.y. 10 000 Lt avansą bei 70 000 Lt nuostolių ir 6 proc. dydžio palūkanas nuo šio sumos, nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2006 m. gegužės mėn. ieškovas UAB „Aslūnė“ ir atsakovas UAB „Projestos projektai“ susitarė, kad atsakovas parengs pastatų Gėlių g. 5, Vilniuje rekonstrukcijos projektą, ieškovas už numatomus sutarties darbus sumokės 130 000 Lt, PVM 23 400 Lt, viso suma 153 000 Lt. Vykdant susitarimą 2006-05-30 atsakovas elektroniniu paštu ieškovui pateikė Projektavimo sutarties Nr. 060601-01_VLN_GĖL projektą. Atsakovas ieškovo užsakymą pastarosios pasiūlytomis sąlygomis priėmė be pastabų ir papildomai užsakymo priėmimą patvirtino savo 2007-03-16 rašte. Ieškovas su 2006-06-01 raštu Nr. 67 perdavė visą kitą projektavimui svarbią dokumentaciją ir informaciją reikalingą užsakymui atlikti. 2006-06-05 ieškovas įmokėjo avansą į atsakovo kasą sumoje 10 000 Lt pagal Projektavimo sutartį Nr. 060601-01_VLN_GĖL ir taip įvykdė sutarties 5.2.1.p ir 2006-06-01 rašte Nr. 67 numatytus įsipareigojimus. Atsakovas priimdamas avansą taip pat vadovavosi sutarties 5.2.1. p. ir tai patvirtina 2007-03-16 raštas „Dėl UAB „Aslūnė“ pretenzijų pagrįstumo“. Remiantis CK 6.159, 6.162 ir 6.173 str. nuostatomis tarp šalių susitarimas, kaip svarbus sutarties elementas pasiektas, sutartis sudaryta 2006-05-30 ieškovui akceptavus atsakovo elektroniniu būdu atsiustą projektą, ir atsakovui akceptavus ieškovo 2006-06-01 raštą Nr. 67, kai ieškovas sumokėjo nustatyto dydžio avansą, o atsakovas jį priėmė. Tačiau atsakovas sutarties neįvykdė ir sutartu laiku projekto nepateikė. Tik 2007-01-22 atsakovas kurjerių paštu atsiuntė ieškovui pirmąjį veiklos dokumentą - 2006-12-27 išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą Nr. PP 0079, kurioje nurodė, kad atliko projektavimo darbus (projektinius pasiūlymus) pagal projektavimo rangos sutartį Nr. 060601-01_VLN_GĖL. Kadangi sąskaitoje-faktūroje nurodyti projektavimo darbai nebuvo parengti, pateikti ir priimti, ieškovas 2007-01-24 raštu Nr. 3 grąžino šią sąskaitą-faktūrą atsakovui. 2007-05-30 raštu Nr. 43 UAB „Aslūnė“ sutinkamai su sutarties 10.1.1 p. sutartį nutraukė ir pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą bei atlyginti patirtus nuostolius. Užsakovas, rangovui neįvykdžius ir nevykdant sutarties, pirkdamas pabrangusias projektavimo paslaugas iš kito rangovo UAB „Stelda“ patyrė 70 000 Lt nuostolius, kadangi tokios pat apimties projektą dėl paslaugų pabrangimo ir infliacijos UAB „Stelda“ atliks už 200 000 Lt.

Ieškovas UAB „Aslūnė“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2008-02-19 sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškovo reikalavimas atlyginti nuostolius, ir dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų panaikinti bei priimti naują sprendimą, visiškai tenkinant ieškinį ir priteisiant iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, tame tarpe ir už advokato teikiamą pagalbą. Nurodo, kad nepriimtini teismo sprendimo motyvai dėl to, jog šalys nesusitarė dėl esminių sutarties sąlygų ir sutartis nebuvo sudaryta, kad nebuvo numatyta darbų pradžia ir pabaiga ir kad neįrodyta, jog projektiniai pasiūlymai buvo rengiami. Teismas, priimdamas sprendimą, neteisingai vertino faktines šalių susitarimų aplinkybes, netinkamai aiškino susitarimus, dėl ko padarė teisės klaidą, atmesdamas ieškovo ieškinio reikalavimą dėl nuostolių. Teismas nepagrįstai netaikė CK 6.159, 6.162 ir 6.173 str. nuostatų, todėl padarė klaidingą išvadą, kad šalys nesusitarė dėl esminių sąlygų, ir kad rangos sutarties negalima laikyti sudaryta ir vykdoma. Ieškovo nuomone, teismas neišgrynino esminių faktinių ieškovo ir atsakovo susitarimų aplinkybių, neįvertino pateiktų į bylą įrodymų. Sutarties esmė - šalių susitarimas, t.y. valios sutapimas. Vertinant ar sutartis sudaryta ar ne esminę reikšmę turi šalių susitarimo pasekmės, o ne formalūs dalykai. Sprendžiant sutartinius tarp šalių susiklosčiusius santykius būtina įvertinti sutarties neįvykdžiusios šalies elgesį sąžiningumo principo požiūriu. Esminę reikšmę turi šalių atlikti veiksmai, šių veiksmų tikslas, todėl nagrinėjant bylą teisme itin svarbu įvertinti šalių ginčą sąžiningumo aspektu. Šių ypač svarbių sutarties vertinimo momentų pirmos instancijos teismas neatliko, todėl neteisingai įvertino susiklosčiusius ginčo šalių teisinius santykius. Teismas sprendime neteisingai interpretavo CK 6.173 str. laikydamas, kad vienintelis būdas, kuriuo ieškovas galėtų akceptuoti atsakovo pasiūlymą dėl sutarties sudarymo, buvo atsakovo pateikto sutarties projekto pasirašymas motyvuojant tuo, kad pateiktos sutarties projekto forma numatė rašytinės sutarties sudarymą (sutartis įsigalioja nuo to momento, kai ją pasirašys ir antspaudu patvirtins abiejų šalių atstovai). CK 6.173 str. nenustato griežtos akcepto formos tokios kaip sutarties pasirašymas, o nustato, kad ofertos priėmimas yra pareiškimas ar kitoks elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas, ir laikomas akceptu. Taigi, šiuo atveju akceptu laikytinas ieškovo 2005-06-05 avanso sumokėjimas pagal kasos pajamų orderį, kuriame nurodytas labai specifinis sutarties numeris kaip nuoroda būtent į tą konkretų susitarimą. Teismas sprendime nepagrįstai rėmėsi vėlesniais atsakovo atsikirtimų teiginiais apie tai, kad atsakovui priimtina ir jo nuolat santykiuose su kitais užsakovais taikyta rašytinė sutarčių forma. Atsakovas 2007-03-17 laiške ieškovui, argumentuodamas sutarties tarp šalių sudarymo faktą patvirtinančias aplinkybes, pats rėmėsi CK 1.136 str. nuostata, kad civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindu gali būti ne tik sutartys, bet ir asmenų veiksmai, su kuriais įstatymai sieja civilines teisines pasekmes, taip pat tvirtino, kad tarp atsakovo ir ieškovo egzistavo žodinis susitarimas dėl darbų atlikimo. Gavęs 2007-03-17 raštą šiai pozicijai pritarė ir ieškovas, todėl vėlesni atsakovo teiginiai apie tai, kad būtina rašytinė forma turėtų būti atmestini kaip nepagrįsti ir klaidinantys, mėginant išvengti atsakomybės už padarytą žalą. Priimdamas avansą be sutarties atsakovas pats nusižengė savo principams ir lengvai sutiko sudaryti žodinę sutartį. Teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad šalys nesusitarė dėl esminių sąlygų, ir teigia, kad CK 6.644 str. 1 d. (klaidingai nurodytas straipsnio Nr. 6.664) nustato esminius rangos sutarties šalių įsipareigojimus - rangovo įsipareigojimą atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal sutartyje nurodytas sąlygas, o užsakovo - priimti atliktus darbus ir už juos sumokėti. Netinkama teismo išvada, kad nesant šalių susitarimo dėl rangovo atliktinos užduoties, rangos sutarties negalima laikyti sudaryta. Teismas sprendime nepagrįstai nurodo, kad atsakovo žodžiai 2006-05-30 elektroniniame laiške: „Siunčiu jums sutartėlę dėl daugiabučio namo projektavimo. Lauksiu komentarų“ laikytini prašymu pateikti komentarus dėl projekto, o sutarties sudarymo klausimas buvo paliktas šalių deryboms dėl esminių sutarties sąlygų. Atsakovo parengtame sutarties projekte buvo teisingai nurodyti sutarties objektas ir dalykas, darbų atlikimo terminai ir atlygis už juos. Atsakovo prašymas pateikti komentarus neturi būti vertinamas pažodžiui, o vertinamas visų atsakovo ir ieškovo santykių kontekste - jau kitą dieną (2006-06-01 atsakovas priėmė raštą Nr. 67, dar po keturių dienų priėmė avansą pinigais), todėl siūlymas pateikti komentarus laikytinas pasiūlymu pataisyti ir patikslinti, nenukrypstant nuo pasiekto esminio susitarimo. Tai ir buvo padaryta pateikiant akceptą su išlygomis bei sumokant avansą. Teismas sprendime nepagrįstai neišsprendė ieškovo reikalavimo priteisti visas ieškovo atstovavimo išlaidas ir šiuo klausimu sprendime visiškai nepasisakė. Teismas nepasisakė dėl išlaidų už advokato pagalbą priteisimo, nors ieškovas prašė priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.