Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Loretai Masiulionytei, Loretai Martinaitytei, Miglei Lukševičienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta(duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2001-09-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 1 d., 271 str. 2 d., 42 str. laisvės atėmimu 11 mėnesių su 180 Lt vertės turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

2) 2001-09-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 16 str. 1 d. 271 str. 1 d., 278 str. 1 d., 42 str. laisvės atėmimu 2 metams su 1/2 turto konfiskavimu, vadovaujantis BK 47¹ str., bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

3) 2005-05-17 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 302 str. 1 d., 178 str. 2 d., 63 str. laisvės atėmimu 2 metams 2 mėnesiams, vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4) 2005-07-28 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal BK 285 str. 2 d., 64 str., 65 str. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams;

5) 2005-12-13 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d., 63 str. laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams, 2007-07-12 paleistas iš pataisos namų atlikus bausmę;

6) 2008-11-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2009-02-20 nuosprendžiu, pagal BK 180 str. 1 d., 182 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 302 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 metams, 2011-08-09 paleistas iš laisvės atėmimo vietos atlikus bausmę;

7) 2012-10-01 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pagal BK 180 str. 2 d. (3 veikos), 214 str. 1 d., 63 str. laisvės atėmimu 4 metams. Vilniaus apygardos teismo 2013-01-09 nutartimi nuteistojo apeliacinis skundas atmestas, nuosprendis įsiteisėjo 2013-01-09, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę,-

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011-11-01 apie 03.00 val., nukentėjusiajam J. F. priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini), panaudojant fizinį smurtą nukentėjusiojo J. F. atžvilgiu, t.y. priėjęs prie pastarojo jį sumušė ir uždarė vonios kambaryje, tuo padarant nukentėjusiajam J. F. muštinę paviršinę žaizdą dešinio antakio srityje, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, dešinio peties sąnario srityje, abejose žastuose, poodines kraujosruvas ir odos nubrozdinimą kairiame dilbyje, daugybines poodines kraujosruvas krūtinės ląstoje, poodinę kraujosruvą pilvo sienoje, poodinę kraujosruvą kairiame sėdmenyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis, pagrobė nukentėjusiajam J. F. priklausantį televizorių „Philips“ 22PFL 340411, ser. Nr. (duomenys neskelbtini), 1000 Lt vertės, mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ su sim kortele, 100 Lt vertės, J. F. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą, J. F. vardu išduotą invalidumo pažymėjimą, 190 Lt, tokiu būdu nukentėjusiajam J. F. padarydamas 1290 Lt turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 180 str. 1 d.

Be to, jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2011-11-01 apie 03.00 val., iš nukentėjusiajam J. F. priklausančio buto, Lvovo g. 11-22, pagrobė nukentėjusiojo J. F. vardu išduotą Lietuvos Respublikos pasą (duomenys neskelbtini), J. F. vardu išduotą invalidumo pažymėjimą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 302 str. 1 d.

Kaltinamasis A. L. tiek per apklausas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 61,64), tiek ir apklaustas teisme kaltu neprisipažino ir teisme parodė, kad jis kaltinime nurodytu laiku Lvovo g. esančiame bute nebuvo ir jokių daiktų iš šio buto nevogė. Kadangi tuo metu jis buvo grįžęs iš įkalinimo įstaigos, buvo Vilniuje, prie ginklų parduotuvės esančiame kazino. Išėjęs iš kazino, jis išsikvietė taksi. Jokio televizoriaus neturėjo. Privažiavus taksi automobiliui iš jo išlipo „nesveikas“ žmogus, jiedu ginčijosi. Jis taksistui pasakė nuvežtį jį į Birželio 23-iosios g. Atvykus nurodytu adresu, jis taksistui pasakė palaukti, o pats užėjo į namus, po ko kartu išėję su nuomininkė sėdo į taksi ir nuvažiavo į stotį, prie „Magdonaldo“. Dėl televizoriaus nieko nežino ir paaiškinti nieko negali. Kodėl jis buvo sulaikytas nežino, taip pat nežino, kodėl jam buvo pareikšti šie kaltinimai. Nei J. F., nei J. F. jis nepažinojo, niekad nėra jų matęs ir nežino, kodėl jį atpažino J. F., jis pats jo niekada nematė ir nepažįsta.

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo padarytas nusikalstamas veikas ir kaltę patvirtina sekantys įrodymai:

Nukentėjusysis J. F., kuris į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2011-11-01 apie 02.30 val. į jo butą atėjo sūnus J. F. su draugu, kuris buvo apie 30 metų amžiaus, apie 180 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų. Sūnus J. F. pasakė, kad nori išgerti. Sūnaus draugas davė sūnui 20 Lt ir paprašė nueiti į naktinę parduotuvę. Sūnui išėjus, jo draugas, be priežasties, pradėjo jį mušti, paskui uždarė jį į vonios kambarį. 2011-11-01 apie 07.00 val. jis išsilaisvino iš vonios kambario. Apžiūrėjęs kambarį pastebėjo, kad nėra televizoriaus „Philips 22PEL 340411“, mobiliojo ryšio telefono „Samsung“, jo vardu išduoto LR paso, invalidumo pažymėjimo, 190 Lt. Jam padaryta 1290 Lt turtinė žala (b.l. 28).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad J. F. padaryta muštinė paviršinė žaizda dešinio antakio srityje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio peties sąnario srityje, abejose žastuose, poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairiame dilbyje, daugybines poodinės kraujosruvos krūtinės ląstoje, poodinė kraujosruva pilvo sienoje, poodinė kraujosruva kairiame sėdmenyje. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti nuo taruminių poveikių kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2011-11-01), sužalojimai padaryti nemažiau 20 trauminių poveikių, visų jų atsiradimą griuvimu paaiškinti negalima (b.l. 33-35).

Liudytojas J. F., kurio atvesdinti į teismo posėdį nepavyko, ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2011-11-01 vakare, tikslios valandos neatsimena, Sodų g., Vilniuje, jis susitiko su vaikinu, kurį matė pirmą kartą. Vaikinas jam parodė kažkokį neva pažymėjimą ir prisistatė policijos pareigūnu, jį apieškojo, paėmė jo pasą, pasakė, kad reikia patikrinti jo tėvą. J. F. nuvedė vaikiną pas savo tėvą į butą, (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Einant vaikinas jo klausinėjo apie pajamas, tėvo vardą ir jo pajamas. Jie pabeldė į duris ir jo tėvas J. F. atidarė duris. Jie užėjo š butą ir vaikinas pasakė jo tėvui „Jurijau gal išgeriam“. Vaikinas apsidairė po kambarį, davė 20 Lt ir pasakė, kad jis (J. F.) nueitų nupirkti alaus ir užkandos. Jis išėjo į parduotuvę. Grįžęs iš parduotuvės J. F. ilgai beldėsi į duris, tačiau niekas buto durų neatidarė, nors girdėjo balsus. Po kelių minučių atsidarius durims, iš buto išėjo vaikinas apsivyniojęs kažkokiu skuduru televizorių. Jis ėjo paskui vaikiną nesuvokdamas kas darosi. Vaikinas jam kažką pasakojo, tačiau jis nesuprato. Išėjus į lauką vaikinas sėdo į taksi automobilį, įdėjo televizorių, išmetė skudurą ir išvažiavo. Prieš tai jam pasakė, kad jo pasą paliko bute pas Jurijų, t.y. jo tėvą. Jis nieko nesuprasdamas, nuėjo pas tėvą, tačiau jam tėvas neatidarė durų. Jis išėjo ir daugiau tą vakarą pas tėvą nebuvo. Jam tik vėliau papasakojo tėvas ir brolis, kad vaikinas, su kuriuo jis atėjo į tėvo butą, iš jo pavogė televizorių. Daugiau apie įvykį nieko nežino. Jis tikrai apie vagystę nieko nežinojo, galvojo, kad vaikinas susitarė su jo tėvu. Vaikinas jam pasakė savo vardą, tačiau jis neprisimena. Jis vaikiną matė pirmą kartą, tačiau veidą gerai įsidėmėjo (b.l. 45).

Asmens parodymo atpažinti pagal įtariamojo nuotrauką liudytojas J. F., atpažino kaltinamąjį A. L. kaip asmenį, kuris 2011-11-01 iš jo tėvo J. F. pagrobė televizorių susisukęs į skudurą sėdo į taksi ir išvažiavo. Kategoriškai patvirtino, jog tai yra būtent tas vaikinas, kurį gerai atpažįsta pagal veido bruožus (b.l. 46-48).

Teisme apklaustas liudytojas M. P. paaiškino, kad visų aplinkybių neprisimena, patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad jis dirbo taksi vairuotoju įmonėje “ (duomenys neskelbtini) ”. 2011-11-01 naktį jis gavo iškvietimą į Lvovo gatvę, Vilniuje, prie ginklų parduotuvės. Atvažiavus į vietą jį pasitiko vyras apie 30 metų amžiaus, apie 175-180 cm ūgio, liekno kūno sudėjimo, apžėlęs. Vaikinas pasakė lukterėti ir, nubėgęs į namą, išsinešė televizorių. Vaikinas jį padėjo ant galinės sėdynės ir pasakė, kad nuvežtų į Birželio 23-iosios gatvę, Vilniuje. Prie taksi automobilio stovėjo kitas vyras, paklausė kur jo pinigai. Taksi sėdėjęs vyras pasakė, kad jis jau davė jam pinigų. Važiuojant į vyro nurodytą gatvę, vyras kalbėjo telefonu, sakė, kad ruoštųsi išeiti ir kartu važiuoti į stotį. Jis suprato, kad vyras skambino sesei. Atvažiavus nurodytu adresu, vyras išėmė televizorių ir nunešė į namą. Grįžo kartu su mergina ir jis juos nuvežė į stotį. Vaikinas sumokėjo grynais ir išlipo (b.l. 49). Pagarsinus parodymus liudytojas patvirtino, jog tyrimo metu atpažinimas vyko už stiklo, asmens parodymo atpažinti metu jis atpažino kaltinamąjį, atpažinimo metu jam policijos darbuotojai jokio spaudimo nedarė.

Asmens parodymo atpažinimo metu liudytojas M. P. atpažino kaltinamąjį A. L. kaip asmenį, kuris 2011-11-01 važiavo jo taksi automobilyje ir vežėsi televizorių. Vaikiną atpažįsta pagal veido bruožus, pažymėdamas, jog juos gerai įsidėmėjo, nes vaikinas ilgai buvo jo taksi automobilyje (b.l. 50-52).

Pagal BK 180 str. 1 d. plėšimas yra tuo atveju, kai pavartojant fizinį smurtą ar grasinant tuoj pat jį pavartoti arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis pagrobiamas svetimas turtas. Plėšimo pavojingumą parodo du kėsinimosi objektai – asmens sveikata ir žmogaus veiksmų laisvė. Plėšimo metu pavartotas fizinis smurtas yra priemonė pagrobti svetimą turtą. Plėšimo metu vartojamas fizinis smurtas suprantamas kaip bet koks fizinis – smurtinis poveikis žmogaus kūnui. Jo padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsakomybė pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas neturėdamas teisėto pagrindo įgijo fizinio asmens dokumentą. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.

Kaltinamasis A. L. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltės nepripažino, davė parodymus iš kurių seka, jog jis nei nukentėjusiojo J. F., nei jo sūnaus J. F. nepažįsta, bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo, jokių daiktų nevogė ir nukentėjusiojo nemušė. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip pasirinktą gynybos būdą bei mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo padarytus nusikaltimus, nes tokie kaltinamojo parodymai prieštarauja byloje surinktiems ir jo kaltę patvirtinantiems įrodymams bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Nukentėjusysis J. F. ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai teigė, jog jį sumušė sūnaus atvestas draugas, t.y. A. L., kuris sūnų nusiuntė į parduotuvę, o sūnui išėjus, kaltinamasis, jį sumušęs, uždarė vonios kambaryje, apie 7.00 val. jis. išsilaisvinęs iš vonios kambario, pastebėjo, jog nėra televizoriaus, mobiliojo ryšio telefono, jo LR piliečio paso, invalidumo pažymėjimo, 190 Lt. Tokius nukentėjusiojo pardodymus patvirtina jo užfiksuotas pranešimas bendrajam pagalbos centrui (2011-11-01 07.16 val.), kuriame jis nurodė, kad sūnus atsivedė į butą draugą, kuris jį sumušė ir uždarė vonios kambaryje, pavogė daiktus, pranešė, kad įvykis buvo apie 3 valandą, o jam tik dabar pavyko išsilaisvinti, t.y. apie 07.16 val. (b.l. 4). Tai, kad buvo sumuštas nukentėjusysis J. F., patvirtina jo paties parodymai, specialisto išvados duomenys, kur nurodyta, jog nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.Tai, jog A. L. buvo bute adresu Lvovo g. 11-22, Vilniuje, patvirtina liudytojų J. F. ir M. P. parodymai, kuriais nustatyta, kad sugrįžus J. F. į butą iš naktinės parduotuvės, jis sutiko A. L. išeinantį iš buto su televizoriumi, kuris buvo apvyniotas skuduru, J. F. ėjo A. L. iš paskos ir matė kaip šis įdėjo televizorių į taksi automobilį ir išvažiavo, liudytojas M. P., taksi vairuotojas patvirtino šią apilnybę, jog vaikinas išsinešė televizorių, jį padėjo taksi automobilyje ant galinės sėdynės. Liudytojas J. F. tyrimo metu atpažino kaltinamąjį, būtent nurodė A. L. kaip asmenį, kuris 2011-11-01 iš jo tėvo J. F. pagrobė televizorių, o susisukęs į skudurą sėdo į taksi ir išvažiavo, liudytojas M. P. įtariamąjį (šioje byloje kaltinamąjį) A. L. atpažino kaip asmenį kuris 2011-11-01 važiavo jo taksi automobilyje ir vežėsi televizorių. Aplinkybę, jog kaltinamasis eidamas į butą turėjo tikslą pagrobti svetimą turtą patvirtina liudytojo J. F. parodymai, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jau einant į nukentėjusiojo namus A. L. jo klausinėjo apie pajamas, tėvo vardą ir jo pajamas, būnant bute, kaltinamasis dairėsi po kambarį. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta netikėti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais teismas neturi pagrindo, todėl juos laiko patikimais, nes juos patvirtina liudytojų parodymai, liudytojų bei nukentėjusiojo parodymų nuoseklumas bei prieštaravimų nebuvimas, liudytojų J. F. ir M. P. parodymo atpažinti asmenį kaip padariusį nusikalstamą veiką protokolai, kita rašytinė bylos medžiaga. Pažymėtina ir tai, jog nukentėjusysis iš karto po įvykdyto nusikaltimo, t.y. jam pavykus išsilaisvinti iš vonios kambario, kuriame jis ir buvo uždarytas kaltinamojo, kreipėsi pagalbos bendruoju pagalbos telefonu ir apie nusikalstamus veiksmus pranešė policijos pareigūnams, kuriems atvykus į įvykio vietą surašė protokolą – pareiškimą (b.l. 2). Kaltinamojo versija, jog nusikaltimų jis nedarė yra neįtikinama ir jokiu bylos įrodymu nepagrįsta. Taigi, kaltinamojo A. L. nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia, kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis.

Kaltinamojo A. L. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskirtinos prie tyčinių apysunkių nusikaltimų, į tai, jog plėšimas įvykdytas garbaus amžiaus asmens atžvilgiu, į jo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į kaltinamojo asmenybę – jis praeityje teistas 7 kartus, tuo tarpu ir už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nedirba, šias veikas padarė neuižilgo po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, dėl ko darytina išvada, jog jis legalaus pragyvenimo šaltinio neturi ir lėšas pragyvenimui įgija nusikalstamu būdu, jis administracine tvarka baustas (b.l. 71-74), Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b.l. 79); į Vilniaus priklausomybės ligų centro narkologinę įskaitą neįrašytas (b.l. 80); Vilniaus m. psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 81). Įvertinęs visas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės atėmimo bausmes. Paskirtos bausmės, bendrintinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu – dėl idealių nusikalstamų veikų sutapčių bausmes apimant. Paskirta subendrinta bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., bausmių dalinio sudėjimo būdu bendrintina su bausme, skirta 2013-10-01 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu. Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal 2013-10-01 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusysis J. F. pateikė 1290 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl padarytos nusikalstamos veikos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos.

Byloje nustatyta, jog dėl kaltinamojo A. L. nusikalstamos veikos nukentėjusysis J. F. patyrė turtinę žalą. Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, jog kaltinamojo nusikalstamų veiksmų pasekoje nukentėjusysis patyrė 1290 Lt turtinę žalą, kurią sudaro pagrobto televizoriaus „Philips“ 22PFL 340411, ser. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 1000 Lt, mobiliojo ryšio telefono „Samsung“ su SIM kortele vertė – 100 Lt, bei 190 Lt grynųjų pinigų. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys pagrįstas, pagrobto turto vertės realios, todėl tenkintinas visiškai ir 1290 Lt turtinė žala priteistina atlyginti iš kaltinamojo A. L..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 302 str. 1 d., ir jį nubausti:

- pagal BK 180 str. 1 d. – laisvės atėmimu 2 metams;

- pagal BK 302 str. 1 d. – laisvės atėmimu 9 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. – dėl idealių nusikalstamų veikų sutapčių bausmes apimti, ir paskirti A. L. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

Šią bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d., bausmių dalinio sudėjimo būdu, subendrinti su bausme, skirta 2012-10-01 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu, ir galutinę bausmę A. L. skirti – laisvės atėmimą 4 metams ir 4 mėnesiams, bausmę atliekant Pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti įskaitytus laikotarpius ir atliktą bausmę pagal 2012-10-01 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendį.

Bausmės pradžią A. L. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t.y. nuo 2013-12-02.

Nukentėjusiojo J. F. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš kaltinamojo A. L. nukentėjusiojo J. F. naudai 1290 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.