Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Viktorijai Stalioraitienei, Audronei Meškonytei

dalyvaujant ieškovui K. Č., ieškovo atstovui adv. Kęstučiui Galvičiui, atsakovui M. M. nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą dėl neturtinės žalos atlyginimo pagal ieškovo K. Č. ieškinį M. M.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas išnagrinėjęs pareikštus ieškinio reikalavimus, išklausęs ieškovo paaiškinimus, papildomai išreikalavęs duomenis apie ieškovo sveikatos būklę, jo gydymasi ir ištyręs bei įvertinęs rašytinius įrodymus, nustatė, kad 2010-05-19 Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu M. M. pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 213 str. 2 d., padarymo (b.l. 19- 23). Teismo nuosprendžiu nustatyti faktai, atskirai nebeįrodinėjami (prezumpcija), todėl teismui iš naujo bylos aplinkybių nustatinėti nereikia. Minimu nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovas M. M. pasigamino laikė ir realizavo netikrą didelės vertės vertybinį popierių- paprastąjį vekselį, tai yra turėdamas tikslą apgaulės būdu įgyti teisę į svetimą K. Č. priklausantį turtą- 150 000 Lt sumai,. 2007m. kovo mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu metu, melagingai prisistatęs pašto darbuotoju, atėjęs pas K. Č. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad turi šiam įteikti registruotą laišką, apgaulės būdu įgijęs ieškovo pasitikėjimą, žinodamas, kad K. Č. nėra jam įsiskolinęs, pateikė pasirašyti neužpildytą paprastojo vekselio blanką, kuriame K. Č., būdamas suklaidintas, įsitikinęs, kad šis dokumentas už kitas pasaugas, tai yra už įteiktą registruotą laišką, ties tekstu „ Vardas, Pavardė“ įrašė savo vardą bei pavardę, o ties tekstu „Parašas“ pasirašė. Po to M. M. 2007-03-16 ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad tekstas melagingas, visiškai užpildė K. Č. pasirašytą paprastojo vekselio blanką, jame nurodydamas, kad K. Č. jam skolingas 150 000 Lt ir įsipareigoja iki 2007-04-17 grąžinti pinigus. Taip pagaminęs netikrą vertybinį popierių – paprastąjį vekselį, M. M. jį laikė nenustatytoje iki 2007m. balandžio 26d. , kai (duomenys neskelbtini), pateikė savo paties pagamintą netikrą vertybinį popierių (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei V. Š., kad gautų vykdomąjį įrašą, o gavęs iš notarės vykdomąjį įrašą, jį 2007-04-27 (duomenys neskelbtini), pateikė Anstoliui S.Ramanauskui, prašydamas, kad išieškojimas būtų nukreiptas į K. Č. priklausantį turtą. Tokiu būdu M. M., panaudodamas apgaulę ir neteisėtai įgyvendindamas reikalavimo teisę pagal išduotą vykdomąjį raštą, tiesiogiai kėsinosi į ieškovo nuosavybę, ko pasekmėje buvo areštuotas ieškovo namas. Atsakovas M. M., padarytu nusikaltimu siekė įgyti reikalavimo teisę į didelės vertės turtą, tiesiogiai kėsinosi į ieškovo nuosavybę.

Nukentėjusysis K. Č. ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo į teismą nesikreipė, todėl liko neužtikrintas neturtinės žalos, padarytos asmeniui atlyginimas.

Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d.). CK 6.250 str. 2 d. prasme, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. Tokiu atveju, neturtinės žalos buvimo fakto įrodinėti nereikia, nes jis yra preziumuojamas, pripažįstant, kad padaryta neturtinė žala nukentėjusiajam yra akivaizdi. Neturtinės žalos atlyginimo instituto pagrindinė funkcija yra kompensuoti nukentėjusiam jo patirtą asmeninę skriaudą, bent jau iš dalies atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį, kurią įvertinti materialine išraiška yra teismo prerogatyva ir pareiga, kuomet vien teisės pažeidimo fakto pripažinimo nepakanka. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.). Taigi, spręsdamas atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą, teismas įvertina tokias aplinkybes, jog įvykdytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių (BK 11 str. 5 d.), padarytas tyčia, siekė įgyti reikalavimo teisę į didelės vertė turtą, nusikaltimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų, iš anksto suplanuotos, organizuotas, prieš nukentėjusį panaudojus apgaulę, kaltininko pozicija (jokios nuoširdžios atgailos dėl įvykdytos neteisėtos veikos), kas rodo, jog padaryti nusikaltimai nėra atsitiktiniai, o tai vedamo kaltininko M. M. gyvenimo būdo pasekmė, į tą aplinkybę, kad nukentėjusysis turtinės žalos atlyginimo nereikalauja ir atsakovui kitokių pretenzijų neturi, atsakovo padėtis yra sudėtinga – M. M. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad, priteisdamas neturtinę žalą 5 000 Lt dydžio, kompensuos nukentėjusiajam jo patirtą skriaudą.

CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Ieškinys patenkintas 10 proc. Iš atsakovo M. M. proporcingai patenkintų reikalavimų ribose išieškotinos žyminio mokesčio ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei (CPK 83 str. 1d. 4 p. 96 str..).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 263 – 265 str., 268 str., CK 6.250 str., 6.263 str., 6.276 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš M. M., a.k(duomenys neskelbtini) K. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 5 000 Lt (penkis tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. M., a.k(duomenys neskelbtini) valstybės naudai 150 Lt (šimtą penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio ir 10 Lt (dešimt litų ) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.