- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-04
- Bylos Nr.
- 1S-233-337/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Vanagas
- Pareiškėjas
- A. O. Č.
- Kategorijos
teismo posėdyje išnagrinėjęs A. O. Č. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2011-02-04 nutarties, kuria atmestas A. O. Č. skundas ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. M. 2011-01-14 ir prokuroro R. J. 2010-11-18 nutarimai,
Aprašomoji dalis
n ustatė:
2010-08-30 Utenos rajono apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 229 str. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroras R. J. 2010-11-18 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą motyvuojant tuo, kad nėra BK 229 str. numatyto nusikaltimo požymių. A. O. Č. apskundus minėtąjį prokuroro nutarimą, Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras A. M. 2011-01-14 nutarimu atmetė A. O. Č. skundą ir paliko galioti prokuroro 2010-11-18 nutarimą.
Skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2011-02-04 nutartimi atmestas A. O. Č. skundas ir paliktas galioti Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. M. 2011-01-14 nutarimas, kuriuo paliktas galioti Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro R. J. 2010-11-18 nutarimas byloje Nr. 89-2-0039-10. Teismas nutartyje nurodė, kad veiksmai, kurie galėtų būti nusikalstami, galėjo būti atlikti Utenos rajono D. apylinkės agrarinės reformos tarnybos darbuotojų iki 1999-02-08 išduodant A. O. Č. pažymą-išvadą Nr. 1010, todėl yra suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo terminai, kas lemia baudžiamojo proceso nutraukimą BPK 3 str. 1 d. 2 p. pagrindu.
Šalies argumentai
Pareiškėja A. O. Č. skundu nesutinka su Utenos rajono apylinkės teismo 2011-02-04 nutartimi, prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. M. 2011-01-14 nutarimą. Jos teigimu, prokurorai S. G., R. J. ir A. K. yra šališki. Teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nei ji, nei liudytojai nebuvo apklausti. Pareiškėjos manymu, nebuvo patikrintos jos skunduose nurodytos aplinkybės, dėl kurių teismas naikino prokurorų nutarimus. Pažymi, kad teismui pateiktoje medžiagoje esantys susirašinėjimo raštai dėl pažymoje esančio įrašo apie mišką yra prieštaringi. Nurodo, kad Utenos apskrities viršininko administracija 2004-01-22 rašte Nr. 17.3-181 nurodė, kad 1992-04-02 P. M. išduotoje pažymoje dėl žemės suteikimo miškas nebuvo minimas, o 2007-03-06 rašte Nr. 3.19-10-168 jau teigiama, kad dėl D. seniūnijos specialistų kaltės pažymoje yra klaidingai nurodyta, kad P. M. turėjo 11,97 ha miško. Pareiškėjos manymu, šios aplinkybės bei esantys prieštaravimai kelia abejones dėl darbuotojų, vykdančių nuosavybės teisės atkūrimo procedūras, veiksmų teisėtumo. A. O. Č. mano, kad 1992-04-02 parengta pažyma yra pasirašyta dviejų darbuotojų, kurie galėtų nurodyti bei paaiškinti svarbias jos keliamas aplinkybes. Skunde teigiama, kad P. ir A. M. išrašytoje pažymoje 97 atsispindi M. šeimos iki 1940-07-22 turėtas turtas. Ją išrašant naudotasi žemės ir miškų planais, kurie neaiškiomis aplinkybėmis dingo. Pareiškėja teigia, kad P. M. iš D. dvaro išsimokėtinai buvo nusipirkęs 14,43 ha žemės, o jo sūnūs J. ir M. atskirais ploteliais buvo nusipirkę iš valstybės 11,07 ha miško, kurį atmatavo ir jo ribas iš keturių pusių atžymėjo iškasdami griovius, kurie yra išlikę po 77 metų. Nurodo, kad kelių miške nebėra, jie užaugę medžiais, o grioviu žemėtvarkininkai važiuoti pažiūrėti miško nesutiko. Pareiškėja teigia, kad po P. M. ir jo sūnų J. ir M. mirčių jų turėtas turtas turėjo atitekti P. ir A. M.. Žemė sugrąžinta, o miškas dingo D. žemėtvarkoje. Pareiškėjos manymu, S. S. nepasako, kam atidavė ar pardavė J. M. per tris kartus pirkto miško dokumentus. Atkreipia dėmesį, kad neištirta, ar J. M. Utenos r. D. apylinkėje D. kaime turėjo miško. Pažymi, kad jai klausiant apie J. turėtą mišką, atsakymai rašomi apie Petrą. A. O. Č. įsitikinimu, yra dar daug neatsakytų klausimų, kurių ji negali iškelti, nes nėra apklausiama. Taip pat pažymi, kad ji nėra pripažinta nukentėjusiąja, todėl negali naudotis procesinėmis teisėmis – reikšti prašymus, susipažinti su bylos dokumentais. Tuo tarpu jai ir jos seseriai G. D. dėl netekto tėvo J. M. 5,525 ha miško yra padaryta didelė turtinė bei neturtinė žala. Be to, jos norėtų nors dalinės kompensacijos už 2004-2005 m. žiemą iškirstą medieną daugiau nei vieno hektaro J. M. miško plote D. kaime.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos A. O. Č. skundas atmestinas.
Išnagrinėjęs skundo argumentus, pateiktą nutrauktą baudžiamąją bylą, skundžiamą teismo nutartį ir prokurorų nutarimus teismas konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės teismo 2011-02-04 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje pagal BK 229 str. prokuroro 2010-11-18 nutarimu nutrauktas pagrįstai, esant įstatyme numatytam pagrindui.
Ikiteisminio tyrimo uždaviniai yra greitai ir išsamiai nustatyti visas reikšmingas nusikalstamos veikos aplinkybes, nustatyti tą veiką galimai padariusį asmenį ir kt. LR Konstitucija bei kiti teisės aktai įtvirtina prokurorams pareigą organizuoti ikiteisminį tyrimą ir vadovauti jam taip, kad būtų surinkta objektyvi, išsami informacija apie nusikalstamą veiką ir asmenį, įtariamą padarius šią veiką. Ir tik kai įvykdomi ikiteisminio tyrimo iškelti uždaviniai, surenkami visi reikšmingi tiesai byloje nustatyti bei sprendimams priimti duomenys, ikiteisminis tyrimas baigiamas. Išanalizavęs visą skundą nagrinėjančiam teismui pateiktą medžiagą teismas konstatuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo imtasi galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti pareiškėjos A. O. Č. skunduose nurodomas aplinkybes, tačiau duomenų dėl jos nurodomų Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų galimų nusikalstamų veiksmų, bylos medžiagoje nėra. Pagal teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikti atitinkami procesiniai veiksmai: apklausta pati pareiškėja A. O. Č., liudytojais apklausti 1992-04-02 parengtą pažymą pasirašę asmenys, surinkti rašytiniai duomenys. Todėl pareiškėja nepagrįstai skunde nurodo, jog nebuvo apklausta nei ji pati, nei liudytojai. Nors ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis patvirtintas skunde nurodomos Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų klaidos išrašant 1992-04-02 pažymą padarymo faktas, tačiau vien to nepakanka BK 229 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėčiai konstatuoti. BK 229 str. nusikalstamos veikos dalykas yra valstybės tarnyba ir viešieji interesai. Šiai veikai inkriminuoti yra būtinas požymis – didelės žalos valstybei, juridiniam ar fiziniam asmeniui padarymas. Nagrinėjamu atveju teismui pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjos A. O. Č. skunduose minimi jos artimieji asmenys turėjo miško. Iš pareiškėjos skunde dėstomų teiginių seka, kad, jos manymu, miško turėjimą patvirtina žemės ir miškų planai, kuriais naudotasi išrašant pažymą Nr. 97. Tačiau jokie byloje esantys valstybių institucijų pateikti dokumentai bei raštai dėl miško dokumentų, įskaitant ir byloje esantį toje pažymoje minimą planą (72 b.l.), nepatvirtina pareiškėjos teiginių apie P. M. turėtą mišką. Teismas pažymi, kad neturėto turto prarasti bei dėl to patirti žalą neįmanoma. Būtent dėl to pareiškėja ir nėra pripažinta nukentėjusiąja. Kitų duomenų, patvirtinančių didelės žalos BK 229 str. prasme padarymą, byloje nėra. Esant tokiems duomenims, nėra baudžiamosios atsakomybės taikymui būtinos BK 229 str. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties.
Atsižvelgiant į išdėstytas nuostatas teismas pažymi, kad pareiškėjos skunduose dėstomos aplinkybės dėl galimai nusikalstamų Utenos rajono žemėtvarkos skyriaus darbuotojų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu yra grindžiamos prielaidomis ir duomenų, patvirtinančių minėtų asmenų baudžiamąją atsakomybę sąlygojančių nusikalstamų veiksmų pareiškėjos atžvilgiu padarymą, nėra.
Kaip nepagrįsti atmestini skundo teiginiai apie prokurorų šališkumą, nes jie nepagrįsti jokiais objektyviais tai patvirtinančiais duomenimis. Vien nutarimų, netenkinančių pareiškėjos interesus, priėmimas nesudaro pagrindo prokurorus laikyti šališkais.
Remiantis išdėstytu teismas konstatuoja, kad Utenos rajono apylinkės prokuratūros prokuroro R. J. 2010-11-18 ir Utenos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro A. M. 2011-01-14 nutarimus bei dėl jų priimtą Utenos rajono apylinkės teismo 2011-02-04 nutartį pripažinti neteisėtais bei nepagrįstais ir juos skundo motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. O. Č. skundą atmesti, o Utenos rajono apylinkės teismo 2011-02-04 nutartį palikti galioti.
Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.