Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Šalies argumentai

Pareiškėjas Kaunatavos kaimo bendruomenė 2015 m. balandžio 24 d. (spaudas ant voko) Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą (30–35 b. l.), kuriuo prašoma panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. A1-1989 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr.7825/0007:185 Kaunatavos k.v.) Sodų g. 22 Kaunatavos k., Upynos sen., Telšių r. sav. naudojimo būdo pakeitimo“.

Pareiškėjo patikslintame skunde nurodoma, kad vadovaujantis Šiaulių apygardos administracinio teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutarties nuostatomis, patikslinamos teisminio proceso šalys bei skundžiamo akto gavimo aplinkybės. Pareiškėjas Kaunatavos kaimo bendruomenė 2015 m. vasario 10 d. raštu Nr. 6 „Dėl informacijos ir dokumentų pateikimo“ kreipėsi į Telšių rajono savivaldybės merą. Raštu buvo prašoma informuoti, ar Telšių rajono savivaldybė svarstė klausimą dėl Telšių rajono savivaldybės Upynos seniūnijos Kaunatavos kaimo Sodų gatvė 22, sklypo kadastrinis Nr. 4400-0886-5081, žemės sklypo naudojimo būdo keitimo, ir jeigu toks klausimas buvo svarstytas bei priimtas sprendimas, prašė pateikti šiuo klausimu priimto sprendimo patvirtintą kopiją. Telšių rajono savivaldybės administracija 2015 m. kovo 6 d. raštu Nr. M7-118 atsakė į pareiškėjo 2015 m. vasario 10 d. paklausimą Nr. 6, taip pat pareiškėjams kaip rašto priedą pateikė Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. Al-1989 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. 7825/0007:185 Kaunatavos k.v.) Sodų g. 22 Kaunatavos km., Upynos sen., Telšių r. sav. naudojimo būdo pakeitimo“ patvirtintą kopiją (toliau tekste – Įsakymas). Šiuos minėtus dokumentus (raštą ir skundžiamą aktą) pareiškėjai gavo 2015 m. kovo 10 d. laišku. Skundžiamą Įsakymą priėmė bei žemės sklypo Sodų g. 22 Kaunatavos kaime naudojimo paskirtį Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius pakeitė vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“, 10 punktu, Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. Tl-165 patvirtintu Telšių rajono savivaldybės bendruoju planu. Mano, kad Įsakymas prieštarauja teisės aktų nuostatoms, kuriomis remiantis jis priimtas, taip pat Įsakyme neatsispindi ir negali atsispindėti jokie suinteresuotos visuomenės dalyvavimo rezultatai, nes nebuvo organizuotos visuomenės įtraukimo į sprendimo priėmimo proceso procedūros, dėl to yra pažeista pareiškėjų teisė dalyvauti Įsakymo priėmimo procese. Kadangi Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius, priimdamas Įsakymą, nesilaikė būtinų sąlygų, įtvirtinančių visuomenės dalyvavimo, priimant sprendimus procedūras, Įsakymas turėtų būti teismine tvarka panaikintas ir šiuo klausimu atstatyta teisinė padėtis, buvusi iki skundžiamo akto priėmimo. Savivaldybės bendrasis planas laikytinas norminiu aktu administracinių bylų teisenos 2 straipsnio 13 dalies ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 17 dalies prasme (LVAT 2004 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A10-1020/2004). Pozicijos, kad bendrasis (generalinis) planas yra norminis teisės aktas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikėsi ir vėlesnėje savo praktikoje (pvz., 2007 m. liepos 19 d. administracinėje byloje Nr. A17-301/2007; 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje Nr.AS5-324/2007; 2009 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr.AS146-2013/2009; 2009 m. gegužės 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A442-654/2009). Skundžiamame Įsakyme nurodoma, kad administracinis aktas priimtas vadovaujantis norminiu aktu – Telšių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. Tl-165 patvirtintu Telšių rajono savivaldybės bendruoju planu, todėl Įsakymas negali prieštarauti šiame norminiame akte nustatytoms teisinėms normoms, turi jas atitikti ir įgyvendinti, t. y. priimant Įsakymą privalu jomis betarpiškai vadovautis. Telšių rajono savivaldybės bendrojo plano brėžiniai ir aprašomoji dalis yra skelbiama savivaldybės internetiniame puslapyje www.telsiai.lt. Susipažinę su viešai skelbiamu Telšių rajono savivaldybės bendruoju planu įsitikino, kad žemės sklypas Sodų g. 22 Kaunatavos k., Upynos sen., Telšių r. sav. patenka į Kaunatavos miestelio (kaimo) užstatytos teritorijos zoną (plano pagrindiniame brėžinyje pažymėta ruda spalva). Telšių rajono savivaldybės bendrojo plano aprašomojoje dalyje (49 lapas) skyriuje „Gyvenamųjų vietovių ir urbanizuotų teritorijų plėtra“ nurodoma, kad teritorijoms, kurioms privaloma rengti ar keisti detaliuosius planus, yra priskiriama „miesteliai, kompaktiško užstatymo kaimai – esant poreikiui statyti statinius arba keisti nustatytą kitos paskirties žemės sklypų naudojimo būdą ir pobūdį“. Šiuo atveju skundžiamu Įsakymu buvo keičiamas Kaunatavos miestelio (kompaktiško užstatymo kaimo) žemės sklypo Sodų g. 22 (kuris priskirtas kitos paskirties žemei) naudojimo būdas – iš susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijoms priskirtą naudojimo būdą, todėl, vadovaujantis Telšių rajono bendrojo plano aprašomosios dalies 49 lape nustatyta privaloma sąlyga, tokiam veiksmui atlikti yra būtinas detaliojo plano rengimas arba, jeigu toks detalusis planas parengtas, jo keitimo procedūra. Pareiškėjai neturi informacijos, ar buvo inicijuotas detaliojo plano Sodų g. 22, Kaunatavos k. rengimas, bet ginčijamame Įsakyme nėra nuorodų apie tokio plano rengimą ar jo keitimą. Todėl, pareiškėjų nuomone, atsakovas priimdamas ginčijamą Įsakymą neatsižvelgė, ar yra įvykdyta privaloma sąlyga žemės sklypo naudojimo būdo keitimui, t. y. ar yra nustatyta tvarka parengtas ir/ar keičiamas žemės sklypo Sodų g. 22, Kaunatava detalusis planas, nesivadovavo detaliuoju planu priimant ginčo sprendimą. Kadangi žemės sklypo naudojimo būdo keitimas vyko nerengiant ir/ar nekeičiant jau parengto detaliojo plano, iš pareiškėjų Kaunatavos bendruomenės ir fizinių asmenų (suinteresuotos visuomenės sąvoka apibrėžiama Teritorijų planavimo įstatyme sekančiai: suinteresuota visuomenė – visuomenė, kurios teisėtiems interesams daro arba gali daryti poveikį rengiamo teritorijų planavimo dokumento sprendiniai ar kuri yra suinteresuota, kad šie sprendiniai būtų įgyvendinti. Pagal šią apibrėžtį asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys (išskyrus valstybės ar savivaldybės, jų institucijų įsteigtus juridinius asmenis), kurie įsteigti teisės aktų nustatyta tvarka ir skatina darnų teritorijų vystymą ir aplinkos apsaugą, visais atvejais laikomi suinteresuotais asmenimis). Buvo atimta teisė dalyvauti detaliojo planavimo procedūrose, kurios nustatytos Teritorijų planavimo įstatymo (šeštojo skirsnio „Teritorijų planavimo viešumas“) 31-38 straipsniuose. Taikant minėtas teisės normas suinteresuota visuomenė turi teisę gauti informaciją apie rengiamą detalųjį planą, dalyvauti kitose viešojo supažindinimo ir svarstymo procedūrose, įskaitant detaliojo plano viešąjį svarstymą. Pareiškėjai akivaizdžiai yra priskirtini suinteresuotos visuomenės kategorijai: įsteigta Kaunatavos kaimo bendruomenė, kuri rūpinasi ir yra atsakinga už Kaunatavos miestelio darnų vystymąsi, todėl kai keičiamas žemės sklypo Sodų g. 22 Kaunatavos k. naudojimo būdas, tai gali turėti įtakos Kaunatavos bendruomenės teisėtiems interesams. Kaunatavos bendruomenės įstatų 7 punkte (Bendruomenės tikslai, nurodant veiklos sritis) nurodoma, kad vienas iš bendruomenės tikslų yra „kurti saugią ir patogią bendruomenės narių gyvenamąją aplinką“, tenkinti bendruomenės narių visuomeninius, kultūrinius, socialinius poreikius. Ginčo atveju nurodytą bendruomenės tikslą įgyvendinti dėl žemės sklypo Sodų g. 22, Kaunatavos k. naudojimo būdo keitimo įmanoma tik užtikrinant Kaunatavos bendruomenės narių dalyvavimą žemės sklypo naudojimo būdo keitimo procedūrose bei užtikrinant, kad suinteresuotos visuomenės dalyvavimo rezultatai atsispindėtų galutiniame administraciniame sprendime, kuriuo patvirtintas žemės sklypo Sodų g. 22, Kaunatavos k. naudojimo būdo keitimas. Atsisakant detaliojo plano rengimo ir/ar jo keitimo procedūrų Kaunatavos bendruomenės nariams nebuvo užtikrinta teisė dalyvauti žemės sklypo Sodų g. 22, Kaunatavos k. naudojimo būdo keitimo procedūrose, todėl suinteresuota visuomenė negalėjo daryti įtakos ginčijamam sprendimui, buvo apribotos suinteresuotos visuomenės galimybės įgyvendinti savo veiklos tikslus kuriant Kaunatavos miestelio saugią ir patogią bendruomenės narių gyvenamąją aplinką. Atsakovas Įsakyme nurodo, kad administracinis aktas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr.1073 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir markos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“, 10 punktu, Telšių rajono savivaldybės tarybos balandžio 24 d. sprendimu Nr. Tl-165 patvirtintu Telšių rajono savivaldybės bendruoju planu. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073 „Dėl pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo patvirtinimo“, 10 punkte teikiamos nuorodos, kad „Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 staipsnio l dalyje, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo 13 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytais atvejais pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų nustatytais atvejais kitų subjektų prašymu savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu pagal savivaldybės lygmens bendrąjį planą ir (ar) lygmens bendrąjį planą, jeigu šis parengtas.“ Nors Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo 10 punktas imperatyviai nurodo taikyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalies reikalavimams, ginčo Įsakyme nurodo, kad su Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos aprašo 10 punktu taiko Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalis taikoma formuojant tik naujus žemės sklypus. Kadangi žemės sklypas Sodų g. Kaunatavos kaime nepriskirtinas naujai formuojamų sklypų kategorijai (yra seniai suformuotas), atsakovas galimai siekė eliminuoti suinteresuotos visuomenės dalyvavimą žemės naudojimo būdo keitime ir pasirinko netinkamą teisės aktų, apibrėžiančių žemės naudojimo keitimą, taikymą ir netinkamą jų nurodymą Įsakyme. Neteisingai taikant ir neteisingai nurodant įsakyme teisės aktus buvo sukurta situacija, kai atsakovas be detaliojo planavimo procedūros ir nesuteikiant galimybės suinteresuotai visuomenei dalyvauti žemės sklypo Sodų g. 22, Kaunatavos kaime naudojimo būdo keitimo procedūrose. Pareiškėjų nuomone, atsakovas priimdamas Įsakymą turėjo taikyti Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos bei sąlygų aprašo 9 punktą, kuris nustato, kad pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas (būdai) keičiami žemės savininkų, valstybinės žemės patikėtinių ar įstatymų atvejais kitų subjektų prašymu Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto padalinio vadovo, savivaldybės tarybos, savivaldybės administracijos direktoriaus arba teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančios institucijos sprendimu pagal teritorijų planavimo dokumentus. Taikant minėtą teisinį reglamentavimą, žemės sklypo Sodų g. 22 Kaunatavos kaime naudojimo būdo keitimas būtų keičiamas atsižvelgiant į teritorijų planavimo parengto detaliojo plano rezultatus bei būtų užtikrintos pareiškėjo procesinės teisės dalyvauti žemės sklypo Sodų g. 22 Kaunatavos kaime naudojimo būdo keitimo procedūrose, o priimant sprendimą galėtų būti įvertinti ir atsispindėti suinteresuotos visuomenės dalyvavimo rezultatai. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta nuostata, kad tarptautinės sutartys, kurias Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo, yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis. Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo Konvenciją dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais (priimta 1998 m. birželio 25 d. Danijos mieste Orhuse, vadinama Orhuso konvencija). Išsamaus Orhuso konvencijos komentaro „Orhuso konvencija: taikymo vadovas“ (Jungtinių Tautų Organizacijos Europos Ekonominės komisijos leidinys Orhuso konvencija: taikymo vadovas (The Aarhus Convention: an Implementation Guide), United Nations, New York and Geneva, 2000; 1 p., toliau tekste – Taikymo vadovas) įžangoje nurodoma, jog tai naujo tipo sutartis dėl aplinkos, kuri susieja teises į aplinką ir žmogaus teises. Joje pripažįstama, jog turime pareigų ateitiems kartoms; pabrėžiama, kad tvarus vystymasis galėtų būti įgyvendintas tik dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims. Konvencijoje aplinkos apsauga siejama su valdžios atskaitomybe. Daugiausia dėmesio – visuomenės ir valdžios sąveikoms demokratijos kontekste, skatinamas naujas visuomenės dalyvavimo procesas priimant sprendimus. Šios konvencijos pagrindas – žmonių ir valdžios santykiai. Ji skirta ne vien aplinkai saugoti, bet ir valdžios atskaitomybei, skaidrumui, atsakomybei užtikrinti. Dauguma aplinkai skirtų tarptautinių sutarčių nustato šalių pareigas vienas kitos atžvilgiu, o Orhuso konvencija nustatomo šalių pareigas visuomenei (Taikymo vadovas, 1 p.). Orhuso konvencijos pagrindinis tikslas – saugoti ne „aplinką pačią savaime“, o užtikrinti kiekvieno šios ir būsimų kartų žmogaus teisę gyventi palankioje jo sveikatai ir gerovei aplinkoje (1 str.), nes tinkama aplinkos apsauga būtina žmonių gerovei ir pagrindinėms žmogaus teisėms užtikrinti, įskaitant ir teisę gyventi (preambulė). Todėl Konvencijoje pabrėžiamas neatsiejamumas nuo pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių, kurias nustato kitos žmogaus teisių srities tarptautinės sutartys (preambulė). Ginant pamatines žmogaus vertybes, Konvencijoje pripažįstama žmonių teisė dalyvauti priimant pagrindinius jų gyvenimą veikiančius sprendimus. Todėl visai visuomenei suteikiama ne tik teisė spręsti dėl žmogaus gyvenimo aplinkos, bet ir prievolė kiekvienam asmeniškai ir kartu su kitais saugoti šią aplinką ir gerinti jos būklę dėl šios ir būsimų kartų gerovės. Orhuso konvencijos vienas iš tikslų – užtikrinti teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl aplinkos. Valstybės institucijos turi užtikrinti visuomenės galimybę komentuoti aplinką veikiančius projektus, su aplinka susijusius planus ir programas bei teikti dėl jų siūlymus, į kuriuos valstybės institucijos privalo deramai atsižvelgti ir motyvuotai įvertinti priimdamos sprendimus. Orhuso konvencijos sąvoka „sprendimas“ (decision) reiškia „valstybės institucijos sprendimą“ (Dabartinės lietuvių kalbos žodyne nurodyta, kad „sprendimas“ yra „vykdomosios valdžios ar teismo aktas“). Pagal Orhuso konvenciją ir ES direktyvą 2003/35/EB, „suinteresuota visuomenė“ yra visuomenė, kuriai daro įtaką arba tikėtinai gali daryti įtaką aplinkos srityje priimami sprendimai arba kuri yra suinteresuota šių sprendimų priėmimo procesu (Konvencija, 2 str. 5 d.). Reglamente (EB) Nr.1367/2006 pabrėžiama, jog visuomenės dalyvavimo priimant valdžios sprendimus užtikrinimas yra vienas iš trijų pagrindinių Orhuso konvencijos „ramsčių“, o Konvencija apibrėžia valdžios institucijas plačiąja prasme, remiantis pagrindine koncepcija, jog visur vykdant valdžios funkcijas turi būti užtikrintos fizinių asmenų ir jų organizacijų teisės (Preambulė, 7 d.). Konvencijos 7 straipsnis nustato visuomenės teisę dalyvauti rengiant planus, programas bei formuojant politiką, susijusią su aplinka. Juos detaliau apibrėžia 2 straipsnio 3 dalies b punktas: administracinės priemonės, susitarimai aplinkos srityje, politika, įstatymų leidyba, planai ir programos, turintys arba tikėtinai galintys turėti poveikį a punkte išvardytiems aplinkos elementams, taip pat išlaidų ir rezultatų bei kita ekonominė analizė ir prielaidos, susiję su sprendimais aplinkos srityje. Konvencijos 2 straipsnio 3 dalies a punkte yra nustatyti aplinkos elementai, tokie kaip oras ir atmosfera, vanduo, dirvožemis, žemė, kraštovaizdis ir gamtinės vietovės būklė, biologinė įvairovė ir jos sudedamosios dalys, įskaitant genetiškai modifikuotus organizmus bei šių elementų sąveiką. Be kita ko, Taikymo vadove teigiama: „Konvencijoje sąvokos „dirvožemis, kraštovaizdis ir gamtinės vietovės“ yra nurodytos kartu, kad būtų užtikrintas platus jų taikymas ir apimtis. Visas šių aprašomųjų sąvokų kompleksas naudotinas siejant su, pavyzdžiui, gamtiniais ištekliais, teritorija ir saugomomis vietomis. „Gamtinės vietovės“ reiškia bet kokius gamtos objektus, turinčius ypatingos vertės, ir apima ne tik oficialiai saugomas vietas, bet ir, pavyzdžiui, medžius arba parkus, turinčius vietinės reikšmės ir ypatingos gamtinės, istorinės arba kultūrinės vertės. Kraštovaizdžio ir gamtinių vietovių apsauga tapo svarbiais konservavimo elementais dėl daugelio priežasčių, tarp jų – estetinio grožio, istorinių arba kultūrinių vietų apsaugos arba tradicinės žemėnaudos“ (Taikymo vadovas, 36 psl.). Konvencijoje nustatyta, kad būtina informuoti visuomenę apie siūlomą veiklą ankstyvame sprendimų priėmimo procedūros etape, kai sprendimai dar nėra priimti, o alternatyvos – įmanomos. Pirmiausia informuojama apie rengiamus arba galimus rengti projektus, t. y. apie dar nepriimtus sprendimus. Konvencijos 6 straipsnio 4 dalis nustato: „kiekviena Šalis užtikrina visuomenės dalyvavimą jau pradiniame etape, kai yra visos galimybės svarstyti įvairius variantus ir kai galima užtikrinti veiksmingą visuomenės dalyvavimą“, be to, 6 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „kiekviena Šalis užtikrina, kad atitinkamame sprendime deramai atsispindėtų visuomenės dalyvavimo rezultatai“. Pagal Orhuso konvenciją visuomenės informavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus užtikrinimas yra išimtinai valstybės institucijų pareiga (Konvencija, Preambulė, 2 str. 2 d., 3 str. 2 d., 4 str. 1, 3-6, 8 d., 5 str. 1-2, 5, 7 d., 6 str. 2 d., ypač c p. ir d p. iv-v papunkčiai, 6-10 d., 7 str.). Taikymo vadove pabrėžiama, jog visuomenės dalyvavimo užtikrinimas reiškia ne vien formalų procedūrų laikymąsi: valstybės institucijos privalo išgirsti, ką sako visuomenė, ir būti atviros visuomenės poveikio galimybei, o poveikis – būti matomas galutiniame sprendime, nes tik tuomet akivaizdu, kad valstybės institucijos atsižvelgė į visuomenės siūlymus. Ginčo atveju Kaunatavos kaimo bendruomenė ir fiziniai asmenys nebuvo informuojami prieš priimant sprendimą dėl žemės sklypo Sodų g. 22 Kaunatavos kaime naudojimo būdo keitimo, atvirkščiai, Kaunatavos kaimo bendruomenei atsakovas laišku atsiuntė patvirtintą galutinį sprendimą, kuriuo pakeistas žemės sklypo Sodų g. 22 Kaunatavos k., Upynos sen., Telšių r. sav. naudojimo būdas. Todėl prašo teismo panaikinti Telšių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. spalio 23 d. įsakymą Nr. Al-1989 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. 7825/0007:185 Kaunatavos k.v.) Sodų g. 22, Kaunatavos k., Upynos sen., Telšių r. sav. naudojimo būdo pakeitimo“ siekiant užtikrinti Kaunatavos kaimo bendruomenės pažeistas teises dalyvauti žemės sklypo (kadastrinis Nr. 7825/0007:185 Kaunatavos k.v.) Sodų g. 22, Kaunatavos kaime naudojimo būdo keitimo procedūrose bei siekiant atkurti padėtį, kuri buvo prieš priimant ginčijamą Įsakymą.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje nurodė, kad ginčo sklypas yra valstybinė žemė. Sudaryta žemės nuomos sutartis tarp NŽT ir nuomotojų, kuriais įvardijami du fiziniai asmenys Ž. B. ir I. B.. Turi būti labai tiksliai laikomasi teisės aktų nuomojant žemę. Mano, kad įkeitimo procese nuomotojai neatsakingai elgėsi ir buvo pažeisti reikalavimai keičiant žemės nuomos sutartį ir žemės paskirtį. Susipažinus nustatyta, kad nėra sąlygų, kuriomis nuomotojai gali keisti žemės paskirtį. Šių veiksmų neatlikus negalima siųsti dokumentų dėl nuomos procedūrų. Ž. B. priklauso tik viena ketvirtoji, kita dalis valdoma B.. Pareiškėjo nuomone, B. privalomai turėjo teikti prašymą išreikšti pageidavimą dėl žemės nuomos paskirties keitimo. Jokių jos pageidavimų byloje nėra nei įgaliojimo B. Atsakovai ir NŽT nepastebėjo, jog be B. valios buvo pakeista žemės sklypo naudojimo paskirtis. Toks procedūrinis pažeidimas yra pagrindas panaikinti sprendimą. Mano, kad atsakovas, keisdamas paskirtį, nesivadovavo Žemės įstatymo 20 straipsnio 10 punktu. Be to, negalėjo būti keičiama žemės sklypo naudojimo būdo keitimo procedūra. Jokie motyvai, kodėl nori keisti paskirtį, iš dokumentų neaiškūs. Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad buvo vadovautasi bendrojo plano sprendiniais. Bendrasis planas – norminis administracinis aktas, todėl turi būti vykdomas. Atsakovas per tokias procedūras bando pakeisti bendrojo plano sprendinius. Kad privaloma rengti teritorijos detalųjį planą, nustatyta 88 b. l., kur nurodyta, kad teritorijos, kurioms privaloma keisti detaliuosius planus, yra miesteliai, kaimai. Kaunatava yra miestelis ir norint keisti paskirtį, reikia rengti detalųjį planą. 89 b. l. nurodomos sąlygos. Tokių reglamentų kaip leistinas pastatų aukštis, leistinas tankis, užstatymo tankis nėra bendrajame plane. Neaišku, kaip bus toliau vystoma ta teritorija. Taisyklių pirmas priedas aprašomoji lentelė turi būti pateikta ir reglamento antrame priede turi būti išreikštas užstatymo tipas, nustatyta riba, kadangi Kaunatavoje – daugiabučiai. Atsakovas ėmėsi atlikti procedūrą nesant I. B. prašymo, kada nėra užstatyti reglamentai. Tai pažeidžia teisės aktus, bendruomenės interesus. Bendruomenės nariai pagal įstatus turi interesą. Jeigu keičiama sklypo paskirtis į pramonės paskirtį, gali atsirasti tarša. Jeigu būtų infrastruktūriniai pakeitimai – sandėlys, dirbtuvės, bendruomenė nereikštų pretenzijų. Bendruomenė turi gauti informaciją. Mano, kad invazinis be susiformavusių lūkesčių pakeitimas pažeidžia interesus. Atsiradus taršiai gamybai sklistų netinkami kvapai, atsirastų keliai. Interesas pažeidžiamas, nes nevykdomi bendrojo plano sprendiniai, bendrajam planui prieštarauja keitimo procedūra. Miestų ir miestelių teritorijose keičiant nustatytą būdą ar pobūdį privaloma rengti detalųjį planą. Visuomenė gali įsikišti. Mano, kad savivaldybės atstovas nepateikė įtikinamų argumentų, kaip tvarka nepakeitė sprendinių. Ginčo aktu buvo pažeista Kaunatavos kaimo bendruomenės teisė dalyvauti. Prašoma grąžinti situaciją į pirminę padėtį, kad būtų užtikrinta teisė dalyvauti procedūrose.