Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. D. G. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2024 m. vasario 15 d. maždaug iki dvyliktos valandos, su drauge A. U. buvo pas draugą M. D.. Kai atėjo, M. D. buvo neblaivus, garsiai grojo muzika, todėl buvo atvykusi ir policija. Vėliau draugė išėjo pirma, iškvietė taksi ir laukė lauke. Jis tuo metu avėsi batus ir išgirdo, kad draugė jį šaukia vardu. Išėjęs pamatė prie savo draugės nukentėjusįjį, kuris elgėsi neadekvačiai, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, jis buvo pagriebęs draugei už dešinės rankos. Dėl to net liko „mėlynės“, bet jų neužfiksavo. Jis nukentėjusįjį atitraukė, stūmė, o šis vėl ėmė pulti ant jų, elgėsi neadekvačiai, tampėsi. Tuomet jis nukentėjusiajam sutrenkė du kartus kumščiu į veido sritį. Nežino ar pasipylė kraujas, buvo tamsu, viskas vyko labai greitai. Tada išbėgo vyriškio sugyventinė, kuri pradėjo sakyti, kad nukentėjusysis baigtų, ką jis daro ir paėmė nukentėjusiajam už nugaros. Nukentėjusysis pradėjo muistytis, kad ištrūkti, pastūmė savo moterį į vartus, dėl ko ši apsiverkė. Po to ji dingo. Jis girdėjo žodžius: „paleisk šunis, pulkite, fas fas“, pradarė vartelius. Jis liepė draugei bėgti, šunys bėgo iš paskos. Jie nubėgo namo nesulaukę taksi. Kad M. D. yra išėjęs į lauką ir stovi, matė nubėgdamas, nes buvo atsisukęs. Po įvykio nubėgo ir buvo namuose, policija nebuvo atvykusi, o gal jie miegojo, kai buvo atvykę. Pirmą kartą jį apklausė gal po savaitės. Nukentėjusiojo nepažinojo, matė pirmą kartą, mano, kad jis nori pasipinigauti. Po įvykio draugei ant riešo buvo „mėlynė“, jos striukė buvo suplėšyta, įvykio metu ji laukėsi, po to įvyko persileidimas, dabar ji vėl laukiasi. Jis su drauge nekonfliktuoja, ji laukiasi. Nežino, iš kur ekspertai nustatė tiek smūgių nukentėjusiajam. Nežino, kodėl nukentėjusysis buvo prie jo draugės, tempė ją už rankos. Į policiją dėl to nesikreipė. Prisipažįsta, kad nukentėjusiajam sudavė tik du smūgius. Konfliktas truko nuo 2 iki 5 minučių, kai paleido šunis ir jie pabėgo. Negirdėjo, kad buvo skambinama 112. Į nukentėjusiojo kiemą nebuvo įėję, vartelių nespardė. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu sutinka iš dalies, galėtų sumokėti 1 000 Eur, bet nelabai sutinka su advokato išlaidomis.

Kaltinamoji A. U. kalta neprisipažino. Parodė, kad įvykio vakarą kartu su A. D. G. buvo pas jo vaikystės draugą M. D., kuris buvo girtas, jie tiesiog sėdėjo, kalbėjo, garsiai grojo muzika, ji su A. D. G. alkoholio nevartojo. Dėl muzikos buvo atvažiavusi policija, M. D. surašė baudą, kažkiek pasitildė muziką, bet ir toliau ji garsiai grojo. Apie 12 val. ji išsikvietė taksi, išėjo į lauką, o A. D. G. dar pasiliko, avėsi batus. Išėjusi į lauką pro vartelius pamatė, kad link jos eina nukentėjusysis. Jis pakėlė ranką, kažką pasakė, bet ji nesuprato. Vyriškis atrodė neadekvačiai, šiek tiek svirduliavo, priėjęs prie jos kažkaip paėmė jai už rankos. Liko mėlynė, nusifotografavo, nuotraukos reiktų paieškoti, bet dėl to niekur nesikreipė, nes išsirutuliojo konfliktas, A. D. G. sudavė, nesinorėjo niekam problemų. Ji pradėjo šaukti, kviesti savo draugą vardu, kuris išėjęs pro vartelius iškart pastūmė nukentėjusįjį. Jie atsitraukinėjo nuo A. Š., o pastarasis ėjo link jų, kažkaip mosikavosi. Tada išbėgo Š. sugyventinė, apsikabino Š. „iš galo“, sakė, kad baigtų, eitų namo, nesikištų. A. Š. iš to agresyvumo, neblaivumo savo draugę kažkaip ranka pastūmė ir ji atsitrenkė į tvorą, nugriuvo, apsiverkė ir nubėgo namo. A. Š. tada atsidarė vartelius, pradėjo siundyti šunis. A. D. G. liepė jai bėgti ir ji nubėgo link bažnyčios. A. D. G. bėgo iš paskos. Jie buvo namuose, bet negirdėjo, kad būtų atvykusi policija, niekas neskambino ir niekas nesibeldė. Nukentėjusiojo nepažįsta, nežino kodėl jis juos apkalba, gal nori pasipelnyti. Nežino iš kur nukentėjusiajam nustatyta tiek smūgių, A. D. G. jam sudavė tik tris kartus. Ji pati tikrai nėra linkusi smurtauti. Po įvykio jos striukė nebuvo suplėšyta, tik išpurvinta, nors ji ir nebuvo nugriuvusi ant žemės, bet buvo išpurvinta rankovė, kai nukentėjusysis griebė jai už rankos. Su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka.

Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, jų kaltė įrodyta byloje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Nukentėjusysis A. Š. parodė, kad 2024 m. vasario 16 d. apie vidurnaktį, kai jis su sugyventine R. K. buvo virtuvėje, vaikas L. (15 m.) pasakė, kad kažkas vyksta lauke. Jis pradarė lauko duris ir pamatė, kaip vaikinas trenkė merginai delnu į veidą. Nieko nesakęs, su šortais ir „maikute“, norėdamas merginai padėti, išėjo, atsirakino vartelius ir nustūmė tą vaikiną klausdamas - kas čia vyksta, ko rėkauja. Varteliai nuo durų yra dviejų metrų atstumu, atsidaro į kiemo pusę. Tada tas vaikinas, nieko nesakęs, iš kojos spyrė jam į galvą. Jis suklupo ar nugriuvo, nepamena, nes jam iš karto prakirto, pasipylė kraujas. Stojosi eiti link to vaikino, savo vartelių, tačiau tada mergina pradėjo pulti iš nugaros, šaukė ko čia kišiesi, ką čia darai, trenkė jam į galvą vieną kartą iš kumščio. Suprato, kad jie abu neadekvatūs, nes jis tik norėjo juos išskirti, o jie pradėjo jį mušti, todėl parėjo namo. Nežino, ar jie buvo apsvaigę nuo alkoholio, bet blaivūs žmonės taip nesielgtų. Parėjęs namo užsidarė vartelius ir klausė tos merginos, ką ji daro, juk jis atėjo jai padėti, o ji jį dar puolė. Tada jie abu įbėgo į jo kiemą ir pradėjo jį mušti, spardyti. Įbėgęs kaltinamasis iš karto trenkė jam į galvą, dėl ko jis griuvo, stojosi, buvo abu susikibę. Buvo milijonas smūgių, mušė ranka, kumščiu, keliais, spardė kaip bokso kriaušę. Nuo smūgių jis buvo nugriuvęs, kėlėsi ir vėl griuvo, ir taip ne vieną kartą. Matė, jog jį spardė abu kaltinamieji. Smūgių galėjo būti mažiausiai 20. Viskas vyko jo namų kieme. Kai jie susikibo, mergina puolė iš nugaros ir sudraskė jam kaklą, gal ir nugarą, o gal nugara buvo sudraskyta, nes jis ne kartą buvo pargriautas. Gal ji juos skyrė taip tempdama, nežino, ką ji bandė padaryti, bet apdraskė. Jis merginai už rankos nebuvo suėmęs, nebent tuo metu, kai jie jį spardė, o jis bandė stotis. Kaltinamieji taip pat sakė, kad sudegins jo namus, užmuš. Konfliktą matė vaikai - F. K. (18 m.) ir L. Ū. (15 m.) bei jo sugyventinė R. K.. L. visą laiką verkė, prašė, kad kaltinamasis nustotų jį mušti, o F. buvo antrame aukšte, žiūrėjo per langą, buvo išsigandusi, net nenusileido. R. irgi rėkė, spiegė, gal ir į namus jį kvietė, o jis jai šaukė, kad kviestų policiją ir kaltinamieji, turbūt tai išgirdę, pabėgo. R. nubėgo rakinti vartelius ir tada kaltinamasis vėl pribėgo, pasišokinėdamas per vartus, vėl smūgiavo jam į galvą daug kartų - gal kokius 3-4 kartus kumščiu į galvą, į ausis. Merginos tada jau nebuvo, ji buvo pabėgusi. Į kiemą buvo išėjęs kaimynas M., per kurį, atvykus policijai, išsiaiškino - kas tie jį sumušę asmenys. Negali pasakyti ar kaimynas vykusio konflikto metu ką nors sakė kaltinamajam. Iš pareigūnų suprato, kad jie jau anksčiau lankėsi pas kaimyną dėl triukšmo, pareigūnai parodė kaltinamojo nuotrauką ir jis jį atpažino. Kaltinamųjų nepažinojo, įvykio metu matė pirmą kartą. Ekspertas jam nustatė 27 smūgius, buvo labai prakirstas antakis, dabar jis susitraukęs, akis primerkta, ausis buvo ištinusi, mėlyna, jis visas buvo mėlynas. Nežino, ar buvo praradęs sąmonę, bet griuvo ne vieną kartą. Jautė fizinį skausmą, negalėjo miegoti, išsivystė paranoja, vaikščiodamas po miestą dairosi, kad kas nors neužpultų, nes sulaukė ir grasinimų iš kaltinamojo draugų, kad jeigu kaltinamasis „atsisės“, tai jam ne tik rankas išsukinės, bet dar ir kojas išsuks. Per seserį U. Š. pasakė grasinimus, liepė perduoti jam. Jis žino tą vaikiną, kuris grasino, paskambino tam vaikinui, sakė, kad jeigu nori kažką pasakyti, tai tegul sako jam, o ne sesei, bet tada tas vaikinas aiškino, kad nieko nesakė. Kaltinamasis įvykio metu taip pat suspardė tvorą, išspyrė vartus, padaryta 547,19 Eur turtinė žala, kurią atlygino draudimas. Įvykio metu nukrito ir kažkur pradingo jo akiniai, žalą taip pat atlygino draudimas. Kaltinamieji meluoja, kad jis pirmas pradėjo muštis. Prašoma priteisti neturtinė žala susideda iš patirto skausmo, pergyvenimų, nemigo naktų, apie savaitę išvis negalėjo miegoti. Turi negalią, miega ant vienos pusės, o ji buvo visa mėlyna, ir ausis, ir akis prakirstos. Mėlynės matėsi gal savaitę, ar dvi, akis liko iki šiol primerkta, pradėjo blogiau ja matyti. Gaila ir vaikų, berniukas praverkė visą naktį, mergaitė išsigando. Juk jis ėjo padėti merginai, o buvo pats užpultas tos merginos. Po to R. išsikalbėjo, kad kai ėjo į degalinę, prieš įvykį 15-20 minučių matė, kaip ta mergina sėdėjo už jų namo verkdama, pasakojo, kad su draugu apsipyko, tai turbūt ne vieną kartą gavo į veidą. Įvykio metu jis buvo neblaivus, bet viską gerai prisimena, be to, dar trys liudininkai, kurie iš viso nevartoja alkoholio. Kaltinamieji su juo nebandė susisiekti, neatsiprašė. Kai M. D. buvo atvežtas į ligoninę dėl subadytos ar supjaustytos rankos, jis irgi buvo ligoninėje, tai M. D. pasakė, kad atsiprašo, sakė, kad jo draugelis, tipo kvailas, užpuolė ir jį patį, sakė toliau nesipykime.

Liudytoja F. K. parodė, kad galimai 2024 m. vasario 15 d., būdama savo kambaryje, antrame aukšte, pro atvirą langą išgirdo, kaip A. Š. mamai sakė paskambinti policijai. Triukšmą, rėkavimą lauke girdėjo ir anksčiau, tačiau nekreipė dėmesio, manė – ne jos reikalas, bet išgirdusi minėtus žodžius, pažiūrėjo pro langą ir pamatė kaip A. Š. eina į kiemą ir paskui jį bėga vaikinas ir mergina. Jie buvo kieme, gal metras nuo vartelių. Mama irgi buvo kieme. Nulipusi į pirmą aukštą, pamatė pro durų langą kaip vaikinas smogė kumščiu A. Š., tiksliai nežino kur, nes nelabai matėsi, bet kažkur aukštai, A. Š. po smūgio nugriuvo. Taip pat jį užsipuolė mergina, pradėjo stumdytis. Pamačiusi tokius vaizdus, labai išsigando, nes vaizdas buvo krapus, žiaurus, todėl užlipo į viršų, į savo kambarį. Vėliau A. Š. pasakojo, jog brolis L. kažką išgirdo lauke, pasakė apie tai tėvams ir A. Š. bandė ginti merginą, kaip suprato, tarp vaikino ir merginos, turbūt buvo įvykęs konfliktas. Tą vaikiną ir merginą matė pirmą kartą. Po įvykio varteliai buvo suniokoti, išlūžusi spyna, teko keisti, tvora įlenkta. A. Š. ir mama laikė vartelius, kai kaltinamieji bandė brautis į kiemą, gal tuo momentu ir sulūžo. Kaip po įvykio atrodė A. Š. nematė, nenusileido į apačią pažiūrėti, nes buvo išsigandusi, bijo kraujo, pamačiusi gali nualpti.

Liudytoja R. K. parodė, kad įvykio vakarą, apie 12 val. nakties, ji ėjo į degalinę ir matė kaltinamąją, kuri sėdėjo ant bordiūro ir verkė. Paklausus kas atsitiko, mergina pasakė, kad viskas gerai, nusiramins, draugas prisigėrė, nesąmonės, susipyko ir panašiai. Ji patarė merginai eiti namo, o grįždama iš degalinės jos jau nematė. Po to sūnus L. pasakė, kad kažkas vyksta lauke. Jie buvo koridoriuje, A. Š. pasižiūrėjo pro durų langą ir pasakė, kad „kažkoks bernas mergai į galvą davė“. Ji prašė neiti, nesikišti, bet A. Š. nuėjo, atsidarė vartelius. Tas vaikinas ir mergina gatvėje stovėjo vienas nuo kito gal per 1,5 m atstumą. A. Š. atsistojo tarp jų, veidu į vaikiną ir paklausė - ką čia daro. Tada ta mergina, nieko nepasakiusi, pradėjo iš nugaros A. Š. trankyti kumščiais, o kaltinamasis iš karto A. Š. spyrė į galvą ir šis nukrito ant trinkelių, pradėjo šaukti, kad ji kviestų policiją, o tas vaikinas mušė jį toliau. Tuomet iš kaimynų namo atbėgo M., kurio ji prašė padėti apginti A. Š., bet M. pasakė, kad negali, nes tas vaikinas (A. D. G.) jam perpjovė ranką. Ji bėgo namo ieškoti telefono, o sūnus L. stovėjo visą laiką prie durų. Ji surinko numerį 112 ir L. pasakė, kad jie įbėgo į kiemą. Ji labai išsigando, išbėgo kalbėdama telefonu į lauką, galvojo, kad gal jie išsigąs, nes kvietė policiją, pabėgs, nebemuš A. Š., kuris tuo metu gulėjo kieme, netoli lauko durų, o abu kaltinamieji jį mušė kojomis ir rankomis, visur buvo kruvina. Po to jie gal išgirdo, kad ji kviečia policiją ir išbėgo. Tada ji nuėjo prie vartelių, bandė juos uždaryti, bet jie buvo išspirti, todėl neužsidarė. Ji tiesiog stovėjo prie vartelių. Merginos nebematė, o vaikinas pradėjo kalbėti necenzūriniais žodžiais, sakė, kad padegs namus, užmuš ir atėjęs prie vartų, pasišokdamas, šalia jos stovinčiam A. Š. dar tris kartus trenkė iš kumščio į galvą. Tada ėmė spardyti vartus, spyrė ir į vartelius, kuriuos ji laikė, o nuo smūgio net atšoko. Po to kaltinamasis pasiėmė M. ir jie nubėgo kažkur link (duomenys neskelbtini) gatvės. Iškart po įvykio viską prisiminė galbūt geriau. Kaltinamoji A. Š. pradžioje trenkė į nugarą, į galvą, o paskui, kai jis nukrito, gulinčiam gatvėje dar sudavė gal pora kartų, gal tris kartus į galvą. Abu kaltinamieji puolė A. Š., buvo tiesiog makalynė, todėl sunku pasakyti kas ir kiek kartų trenkė, todėl nurodo tai, kas jai užsifiksavo. A. Š. po įvykio atrodė baisiai, buvo visas kruvinas, rūbai sudraskyti, kruvini, praskelta po akimi. Jai buvo labai baisu, nes niekada nėra mačiusi tokių vaizdų. A. Š. sveiko ilgai, normaliai negalėjo miegoti, jautė baimę, juk norėjo padaryti gera, o pats nukentėjo. Tvirtina, kad A. Š. jai nesudavė, jos nestūmė, į vartus ji nebuvo atsitrenkusi. Įvykį matė ir sūnus, kuris labai išsigando, pergyveno, pasidarė tylesnis. A. Š. tą vakarą buvo išgėręs keletą alaus su draugu. Jie turi amerikiečių buldogą ir prancūzų buldogą. Vienas šuniukas, kuriam įvykio metu buvo 5 mėnesiai, buvo išbėgęs į gatvę, bet jis net neloja, tiesiog lakstė, jokio užsiundymo šunimis ji negirdėjo, A. Š. tik šaukė, kad ji kviestų policiją. Po įvykio buvo sulaužyti A. Š. akiniai, jie tiesiog dingo, dabar jau neatsimena ar matė juos sulaužytus, pamena, kad greitosios pagalbos automobilyje klausė A. Š., kur yra jo akiniai, nes jis nuolat juos nešioja, o jis atsakė, kad neturi.

Liudytoja U. Š. parodė, kad pati įvykio nematė, apie įvykį sužinojo iš brolio A. Š.. Nurodė, kad ji turi draugę, kurios brolis D. B. yra kaltinamojo draugas. Draugės brolis klausė jos - ar A. Š. parašė „ant A.“ pareiškimą, ji pasakė, kad parašė, o jis nusijuokė ir liepė pasakyti broliui, jog pareiškimą atsiimtų, kad galima susitarti ir pinigais, o jeigu brolis nesutinka, tai jie atvažiuos visi ir padarys jį ne vien rankos invalidą, bet pasodins ir į vežimėlį. Ji broliui apie tai pasakė. Nežino, ar čia jai juoko formoje buvo pasakyta, ar ne, bet jai nebuvo juokinga. Apie įvykį žino iš brolio ir R., žino, kad ta mergaitė sėdėjo prie jų namo ir verkė, kai R. ėjo į degalinę, o kai grįžo iš degalinės, po 10-12 minučių prasidėjo rėkimas, išbėgo kažkuris vaikas, pakvietė A., kuris išbėgo į lauką. A. sakė, kad ėjo tarp jų, mergina buvo iš nugaros, o vaikinas iš priekio, kad mergina šoko ant jo ir tas vaikinas šoko, ir jie abu sumušė brolį. Kitą dieną buvo pas brolį, matė, kad jis sumuštas, akis buvo susiūta, visas mėlynas, tikrai nemalonus vaizdas. Brolis gydėsi apie dvi savaites, labai prastai miegojo, pati akis labai ilgai gijo, brolis atrodė baisiai. Ji tuo laiku net nevažiuodavo pas juos. Brolį ištiko depresija, nežinojo kur dėtis, bijojo išeiti iš kiemo, atsirado nepasitikėjimas savimi, baimė. Anksčiau brolis į tokią situaciją patekęs nebuvo.

Liudytojas M. D. parodė, kad 2024 m. vasario 15 d. abu kaltinamieji, kurie yra jo vaikystės draugai, buvo atėję pas jį į svečius. Jis buvo labai girtas, daug dienų vartojo alkoholį, todėl nieko neprisimena. Nežino ar kaltinamieji kartu vartojo alkoholį, jis buvo pergėręs, tai jie tikriausiai apsisuko ir išėjo. Jo namuose jokių konfliktų nebuvo, policija nebuvo kviečiama. Dėl triukšmo gatvėje nieko neatsimena, viskas kaip per miglą. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai, kai jis buvo apklausiamas būdamas blaivus, yra teisingi, bet dėl alkoholio jis neatsimena, jam atrodo, kad kaltinamieji gal kartu su juo negėrė. Po ilgo laiko tvarkėsi namus ir po lova rado butelį. Kai buvo apklausinėjamas policijoje, dar nebuvo susitvarkęs. Įvykio dieną jis pjaustė lašinius ir įsipjovė į pirštą. Nepamena, kad ligoninėje būtų atsiprašinėjęs nukentėjusiojo už savo draugą.

Rašytiniai įrodymai.

2024-02-16 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), kur prie vartelių matosi raudonos spalvos dėmės panašios į kraują. Taip pat užfiksuota, kad yra apgadinti tvoros ir vartelių segmentai. Fotografuota (1 t., b. l. 21-28).

Iš Bendrojo pagalbos centro garso įrašo apžiūros protokolo matyti, kad R. K. pranešė, jog buvo sumuštas/sudaužytas jos vyras, kuris yra neįgalus, jį sudaužė bernas, pabėgo su mergina, fone girdisi vyriški balsai, kalbėjusi moteris prašo baigti, moteris sako, kad daužomi jų vartai, girdisi triukšmas (1 t., b. l. 33-35).

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo matyti, kad atvykus į įvykio vietą nukentėjusysis paaiškino, kad jį užpuolė iš kaimyno išėjęs nepažįstamas vyriškis su mergina. Konflikto metu jam buvo suduoti smūgiai. A. Š. buvo nustatytas 1,86 promilių girtumas. Blaivi K. buvo apklausta. Įvykyje dalyvavusiam M. nustatytas 2,63 promilių girtumas. Buvo išsiaiškinta, kad nukentėjusįjį užpuolė A. D. G., gyv. (duomenys neskelbtini), bet namuose jis rastas nebuvo. Adresu (duomenys neskelbtini) taip pat rastas nebuvo (1 t., b. l. 36, 39-40).

Iš byloje esančio savanoriško daiktų ir dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis A. Š. pateikė fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas jo veidas po įvykio, nuotraukas, kuriose fiksuoti tvoros apgadinimai, neįgaliojo pažymėjimo kopija – darbingumas 35 % iki 2052-05-10, MB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta tvoros atstatymo sąmata - 547,19 Eur, UAB „(duomenys neskelbtini)“ kvito kopija, kad akinių pagaminimas 2024-01-15 kainavo 237 Eur (1 t., b. l. 70-80).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. 350/204 (02) nurodyta, kad A. Š. nustatyta muštinės žaizdos dešinio antakio srityje, dešinės akies apatiniame voke, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairės ausies kaušelyje kairio peties srityje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, abiejuose keliuose, abiejuose blauzdose, odos nubrozdinimai dešinio smilkinio srityje, kaklo kairėje, juosmens dešinėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje alkūnėje, apatinės lūpos dešinės pusės gleivinės nubrozdinimas. Sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Buvo sukeltas fizinis skausmas. Sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai nebūdingi griuvimui, jie galėjo būti padaryti smūgiuojant ranka, spiriant. Sužalojimai padaryti ne mažiau dvidešimt septyniais trauminiais poveikiais (1 t., b. l. 84-86).

Akistatos tarp nukentėjusiojo A. Š. ir įtariamojo A. D. G. metu, nukentėjusysis patvirtino, kad jo atžvilgiu smurtavo prieš jį esantis asmuo ir mergina, šis vaikinas apgadino jo tvorą, vartelius. Įtariamasis A. D. G. tvirtino, kad jis A. Š. įvykio metu atstūmė ir sudavė kelis smūgius (1 t., b. l. 143-144).

Akistatos tarp nukentėjusiojo A. Š. ir įtariamosios A. U. metu, nukentėjusysis patvirtino, kad jo atžvilgiu smurtavo prieš jį esanti mergina ir kartu buvęs vaikinas. A. U. neigė smurtavusi nukentėjusiojo atžvilgiu (1 t., b. l. 151-152).

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad 2024 m. vasario 16 d. apie 00.10 val., viešoje vietoje – Kėdainių mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliu/vandališku elgesiu pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra A. D. G. ir A. U., veikdami kartu - A. D. G. tyčia įspyrus vieną kartą A. Š. į galvą, dėl ko šis nugriuvo ant žemės, A. U. ne daugiau du kartus kumščiu sudavus A. Š. į galvą, o A. D. G. ne daugiau du kartus įspyrus A. Š. į galvą, po ko, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme - A. D. G. vieną kartą kumščiu sudavus A. Š. į galvą, dėl ko pastarasis vėl nugriuvo ant žemės, A. D. G. ir A. U. ne daugiau 15 kartų įspyrus A. Š. į įvairias kūno vietas, A. U. nagais draskant A. Š. kaklą ir nugarą, A. D. G. dar tris kartus kumščiu sudavus A. Š. į galvą, nukentėjusiajam A. Š. padarė muštines žaizdas dešinio antakio srityje, dešinės akies apatiniame voke, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, nosies nugarėlėje, kairės ausies kaušelyje, kairio peties srityje, kairiame žaste, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, dešinėje alkūnėje, dešiniame dilbyje, abiejuose keliuose, abiejuose blauzdose, odos nubrozdinimus dešinio smilkinio srityje, kaklo kairėje, juosmens dešinėje, dešinėje plaštakoje, dešinėje alkūnėje, apatinės lūpos dešinės pusės gleivinės nubrozdinimą, tai yra bendrais veiksmais panaudodami fizinį smurtą nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. Š. sveikatą, o A. D. G., dar ir spardydamas A. Š. priklausančio namo (duomenys neskelbtini), kiemo vartelius, tyčia juos apgadino, padarydamas A. Š. 547,19 Eur turtinę žalą.

BK 284 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Vienas iš būdų, kuriuo gali būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka, yra fizinio smurto panaudojimas prieš kitą asmenį viešoje vietoje. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Kvalifikuojant veiką pagal BK 284 straipsnį neturi reikšmės veikos padarymo motyvai. Jie gali būti ir chuliganiški, ir asmeniniai. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 straipsnį apsprendžia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Nusikaltimo padarymo vieta – yra viešoji vieta, kurioje būnančiam asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Nusikalstamo elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors šis BK straipsnis ima apsaugon tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas.

Kaltinamieji A. D. G. ir A. U. pagal jiems pareikštą kaltinimą kaltais neprisipažino, kaltino neblaivų nukentėjusįjį priėjus prie kaltinamosios A. U., paėmus jai už rankos ir tempus, o kai kaltinamasis jį atstūmė, vėl puolus juos, dėl ko kaltinamasis A. D. G., kaip nurodė - gindamas kaltinamąją, ir sudavė kumščiu du smūgius nukentėjusiajam į veidą. Jokių kitų smurtinių/vandališkų veiksmų, kurie nurodyti kaltinimuose, kaltinamieji nepripažino, mano, kad nukentėjusysis, kurio jie anksčiau nepažinojo, juos apkalba siekdamas „pasipinigauti“, o iš kur pas nukentėjusįjį tiek sužalojimų – nežino. Dėl to, kad nukentėjusysis buvo sugriebęs kaltinamajai už rankos – ant kaltinamosios rankos riešo buvo likę kraujosruvos, kurių jie neužfiksavo, be to, kaip nurodė A. D. G. - buvo suplėšyta kaltinamosios striukė, nors kaltinamoji A. U. nurodė, kad suplėšyta nebuvo - buvo tik supurvinta striukės rankovė, be to, buvo tvirtinama, kad A. U. po įvykio persileido, nors jokių tą patvirtinančių dokumentų ir nėra. Abu kaltinamieji nurodė, kad iš įvykio vietos pabėgo, nes nukentėjusysis užsiundė šunis, į policiją dėl nukentėjusiojo veiksmų nesikreipė, po įvykio buvo namuose, bet negirdėjo, kad pas juos būtų buvę atvykę policininkai, nes, matyt, miegojo.

Nors kaltinamieji kaltais neprisipažino, jų kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo, liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų, kurių pakankamai didelis kiekis ir jų tarpusavio sutapimas nėra ir negalėjo būti atsitiktinis - visuma.

Nukentėjusysis A. Š., kuris teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad visiškai nevaldo vienos rankos, pagal kurio parodymus ir buvo suformuluotas bei pareikštas kaltinimas kaltinamiesiems, tiek ikiteisminio tyrimo metu (pirmą kartą apklaustas 2024-02-21), tiek ir teisme, iš esmės vienodai tvirtino, kad abu kaltinamieji jo atžvilgiu atliko veiksmus, kurie nurodyti kaltinime, tai yra abu jį mušė, o kaltinamasis spardydamas dar ir sugadino jo kiemo vartelius.

Be to, nukentėjusiojo parodymus dėl patirto smurto ir turto apgadinimo, patvirtina ir liudytojų parodymai.

Liudytoja R. K., ikiteisminio tyrimo metu apklausta tuoj po įvykio (2024-02-16 02.56 val.), parodė, kad įvykio vakarą, apie 12 val. nakties, ji ėjo į degalinę ir matė kaltinamąją, kuri sėdėjo ant bordiūro ir verkė, o paklausta, kas atsitiko, atsakė, kad viskas gerai, nusiramins, kad jos draugas prisigėrė, jie susipyko. Grįždama iš degalinės merginos neberado, bet už kažkiek laiko nepilnametis sūnus L. pasakė, kad lauke kažkas vyksta. Jie su sugyventiniu A. Š. ėmė žiūrėti pro durų langą ir A. Š. pasakė, kad kažkoks vaikinas sudavė merginai į galvą, nuėjo ir atidarė vartelius. Tas vaikinas ir mergina stovėjo vienas nuo kito gal per 1,5 m atstumą. A. Š. atsistojo tarp jų, atsistojo veidu į vaikiną ir paklausė - ką čia daro. Tada ta mergina, nieko nepasakiusi, pradėjo iš nugaros A. Š. trankyti kumščiais, o kaltinamasis iš karto A. Š. spyrė į galvą ir šis nukrito ant trinkelių, pradėjo šaukti, kad ji kviestų policiją. Tuo metu tas vaikinas A. Š. mušė toliau. Atbėgo kaimynas M., kurio ji prašė padėti apginti A. Š., bet M. pasakė, kad negali, nes tas vaikinas jam perpjovė ranką. Ji nubėgo namo ieškoti telefono, radusi skambino 112. Tuo metu sūnus L. pasakė, kad jie įbėgo į kiemą. Ji labai išsigando, kalbėdama telefonu išbėgo į kiemą, galvojo, kad gal jie išsigąs, nes ji kvietė policiją. A. Š. tuo metu gulėjo kieme, o abu kaltinamieji jį mušė rankomis ir spardė, viskas buvo kruvina. Išgirdę, kad ji kviečia policiją, kaltinamieji pabėgo. Tuomet ji nuėjo prie vartelių ir bandė juos uždaryti, bet jie buvo išspirti, todėl neužsidarė. Merginos nebematė, o vaikinas keikėsi, grasino padegti namus, užmušti, ir, priėjęs prie vartų, pasišokinėdamas sudavė šalia jos stovėjusiam A. Š. dar tris kartus kumščiu į galvą, po ko ėmė spardyti vartelius, kuriuos ji laikė ir nuo smūgio net atšoko. Po to kaltinamasis pasiėmė M. ir jie nubėgo kažkur link (duomenys neskelbtini) gatvės. Teisme nurodė, kad apklausta po įvykio ji galimai viską prisiminė geriau. Patvirtino, jog matė, kaip kaltinamoji A. Š. pradžioje trenkė į nugarą, į galvą, o paskui, kai jis nukrito, gulinčiam gatvėje sudavė du-tris kartus į galvą. Nurodė, kad abu kaltinamieji puolė A. Š., tiesiog buvo makalynė, jai sunku pasakyti kas, kiek kartų trenkė, todėl ji nurodo tik tai, kas jai tiksliai užsifiksavo. Nurodė, jog A. Š. po įvykio atrodė baisiai, visas kruvinas, praskelta po akimi, rūbai sudraskyti, kruvini. Jai buvo labai baisu, nes niekada nebuvo mačiusi tokių vaizdų. Nukentėjusysis sveiko ilgai, normaliai negalėjo miegoti, jautė baimę, norėjo padaryti gera, bet pats nukentėjo. Tvirtina, kad A. Š. jai pačiai nesudavė, jos nestūmė ir į vartus ji nebuvo atsitrenkusi. Įvykį matė ir nepilnametis sūnus, kuris labai išsigando, pergyveno, pasidarė tylesnis. A. Š. tą vakarą buvo išgėręs, nes buvo atvykęs jo draugas. Jie turi amerikiečių buldogą ir prancūzų buldogą. Vienas šuniukas, kuriam įvykio metu buvo 5 mėnesiai, buvo išbėgęs į gatvę, bet jis net nelojo, tiesiog lakstė, jokio užsiundymo šunimis ji negirdėjo, A. Š. tik šaukė, kad ji kviestų policiją.

Tai yra liudytoja patvirtino mačiusi verkiančią kaltinamąją dar iki įvykio ir kaltinamoji jai pasakė, kad susipyko su neblaiviu kaltinamuoju, patvirtino mačiusi, kaip abu kaltinamieji, kai į jų tarpusavio konfliktą įsikišo nukentėjusysis, pradėjo nukentėjusįjį mušti, mušė (rankomis, spardė) ir viešoje vietoje – gatvėje, ir įbėgę jų namo kiemą, matė, kaip kaltinamasis apgadino jų turtą, patvirtino, kad ir dėl paties įvykio, ir dėl sumušto nukentėjusiojo išvaizdos, tiek ji, tiek jos nepilnametis sūnus buvo labai išgąsdinti.

Vertinant liudytojos R. K. ir nukentėjusiojo A. Š. parodymus svarbu pažymėti, kad nuo įvykio, jų apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, praėjo nemažas laiko tarpas; įvykio metu nukentėjęs buvo tiesiogiai užpultas ir mušamas pakankamai stipriai, o liudytoja apie įvykio aplinkybes ir jų eiliškumą buvo apklausta naktį, tuoj pat po įvykio, tai yra dėl įvykio akivaizdžiai būdama strese, nes buvo smurtauta prieš jai artimą žmogų, kuris buvo sužalotas, kruvinas, išvežtas į ligoninę, buvo išgąsdinti liudytojos vaikai; be to, pats įvykis vyko gana greitai, chaotiškai, liudytoja viso įvykio nematė, nes ieškojo telefono, kad galėtų iškviesti policiją, o nukentėjęs buvo intensyviai mušamas, todėl parodymų teisme skirtingumas nusakant kaltinamųjų veiksmų eiliškumą, matytus kaltinamųjų veiksmus, lyginant su ikiteisminio tyrimo metu duotais jų parodymais - nelaikytinas esminiai skirtingas, todėl abejonių dėl įvykio pagrindinių aplinkybių nekelia.

Liudytoja F. K. parodė, kad būdama antrame aukšte esančiame savo kambaryje, pro atvirą langą išgirdo, kaip A. Š. jos mamai R. K. sakė skambinti policijai. Triukšmą, rėkavimą lauke girdėjo ir anksčiau, tačiau nekreipė dėmesio, manė, kad tai ne jos reikalas, bet išgirdusi minėtus žodžius, ji pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kaip A. Š. eina į kiemą, kur buvo ir jos mama, o paskui jį įbėga vaikinas ir mergina. Nulipusi į pirmą aukštą pro durų langą matė, kaip vaikinas smogė kumščiu A. Š., po ko A. Š. nugriuvo. Matė, kad A. Š. užsipuolė ir mergina, pradėjo stumdytis. Tai pamačiusi labai išsigando, vaizdas buvo kraupus, žiaurus, todėl nuėjo į savo kambarį. Vėliau A. Š. pasakojo, jog brolis L. kažką išgirdo lauke ir apie tai pasakė tėvams, kad A. Š. bandė ginti merginą, tarp kurios ir vaikino buvo įvykęs konfliktas. Nurodė, kad merginą ir vaikiną ji matė pirmą kartą. Po įvykio varteliai buvo suniokoti, išlūžusi spyna, teko keisti. Matė, kaip A. Š. ir mama laikė vartelius, kai kaltinamieji bandė brautis į jų kiemą, mano, jog tuo momentu ir sulūžo. Po įvykio į namo pirmą aukštą nesileido, nes buvo išsigandusi, bijo kraujo, pamačiusi galėjo nualpti.

Tai yra liudytoja patvirtino mačiusi, kaip kaltinamieji, įėję į jų kiemą, smurtavo prieš nukentėjusįjį, po įvykio matė apgadintą turtą, tvirtina, kad įvykis ją labai išsigąsdino, patvirtino, kad jai žinoma, jog konfliktas kilo dėl to, kad nukentėjusysis įsikišo į kaltinamųjų tarpusavio konfliktą.

Liudytoja U. Š. – nukentėjusiojo sesuo ir netiesioginė liudytoja, parodė, kad apie įvykį žino iš nukentėjusiojo ir R. K., kurie pasakojo, kad ta mergaitė (kaltinamoji), kai R. ėjo į degalinę, sėdėjo prie jų namo, verkė, o kai grįžo iš degalinės, po 10-12 minučių prasidėjo rėkimas, kažkuris iš vaikų pakvietė A., šis išbėgo į lauką, nuėjo tarp kaltinamųjų, bet mergina iš nugaros, o vaikinas iš priekio šoko ant A. ir abu jį sumušė. Ji pati kitą dieną buvo pas brolį ir matė, kad jis yra sumuštas, buvo susiūta jo akis, jis buvo visas buvo mėlynas, vaizdas tikrai buvo nemalonus. Brolis gydėsi apie dvi savaites, labai prastai miegojo, pati akis gijo labai ilgai, jis atrodė baisiai, depresavo, nežinojo, kur dėtis, bijojo išeiti iš kiemo, atsirado nepasitikėjimas savimi, baimė. Anksčiau brolis į tokią situaciją patekęs nebuvo. Nurodė, kad jos draugės brolis klausė jos, ar A. Š. parašė „ant A.“ pareiškimą, o kai ji patvirtino, tai liepė pasakyti broliui, jog atsiimtų pareiškimą, kad galima susitarti ir pinigais, o jeigu brolis nesutinka, jie atvažiuos visi ir padarys brolį ne vien rankos invalidą, bet pasodins ir į vežimėlį. Apie tai ji papasakojo broliui A. Š.. Nežino, ar čia jai juoko formoje buvo pasakyta, bet jai juokinga nebuvo.

Tai yra liudytoja patvirtino iš brolio – nukentėjusiojo A. Š. ir liudytojos R. K. pasakojimų žinanti apie įvykį, žinanti apie prieš įvykį verkusią kaltinamąją, žinanti, kad brolį sumušė abu kaltinamieji, kai jis įsikišo į jų tarpusavio konfliktą, patvirtino mačiusi stipriai sumuštą brolį, kuris ilgai sirgo, buvo pakenkta ir jo psichikos sveikatos būklei, nes brolis depresavo, blogai miegojo, bijojo, tapo savimi nepasitikintis, kt. Taip pat patvirtino, kad per ją broliui buvo liepiama atsiimti pareiškimą iš policijos, o nesutikus to padaryti - buvo grasinama fiziniu susidorojimu.

Patys kaltinamieji nurodė, kad jie nežino, kodėl nukentėjusysis ir liudytojai juos apkalba, nes anksčiau jie pažįstami nebuvo. Kaltinamųjų iškelta versija, kad nukentėjusysis nori pasipinigauti/pasipelnyti, tai pat neatlaiko jokios kritikos atsižvelgiant į sužalojimų ant nukentėjusiojo kūno ypač didelį kiekį bei tai, kad nukentėjusysis jokių pinigų ikiteisminio tyrimo metu iš kaltinamųjų nereikalavo, savo lėšomis samdėsi atstovą, mokėjo jam pinigus, be to, teisme pareiškęs ieškinį, neprašo priteisti aiškiai nerealios sumos.

Kadangi pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką BK 284 straipsnis apima tiek fizinio smurto (kuris sukelia fizinį skausmą ar nežymiai sutrikdo nukentėjusio asmens sveikatą) panaudojimą, tiek tuo pačiu metu viešoje vietoje padaromą svetimo turto apgadinimą, kaltinamojo A. D. G. nusikalstama veika šiuo atveju turi būti kvalifikuojama tik pagal vieną BK 284 straipsnį, tai yra atskirai kaltinamojo veikos, kurią sudaro idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, nekvalifikuojant dar ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nes jis yra perteklinis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-106-697/2024, 2K-371-696/2015, 2K-538-788/2015).

Nors nukentėjusiajam suduotų smūgių kiekis kaltinamųjų veikos kvalifikacijai esminės įtakos neturi, tačiau pradiniame kaltinime nurodytas suduotų smūgių kiekis naudojant sąvoką „ne mažiau kaip“, kas reiškia daugiau, nei nurodyta kaltinime, keistinas į „ne daugiau kaip“, nes kaltinimas negali būti formuojamas neapibrėžtai sunkinant kaltinamųjų padėtį.

Taigi išnagrinėjus byloje esančių įrodymų visumą nustatyta, jog kaltinamųjų veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, požymiai, nes elgdamiesi įžūliai, o kaltinamajam dar ir vandališkai, ir viešoje vietoje, ir svetimo žmogaus namo kieme, matant ir stebint kitiems asmenims, jie sudavė smūgius visiškai jiems nepažįstamam nukentėjusiajam, kuriam buvo sukeltas fizinis skausmas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o kaltinamojo veiksmais dar ir sugadintas svetimas turtas.

Akivaizdu, kad kaltinamieji, būdami suaugę ir psichiškai sveikai, nes priešingų duomenų teismas neturi, privalėjo suvokti ir suvokė savo veikos pavojingumą, numatė, kad dėl jų ir viešoje vietoje vartojamo fizinio smurto nukentėjusiajam gali būti sukeltas fizinis skausmas, jis gali būti sužalotas, o kaltinamajam spardant į vartelius, gali būti sugadintas svetimas turtas, pašaliniai asmenys, matantys įvykį, nes buvo kilęs triukšmas, jausis šokiruoti, ir šių pasekmių abu norėjo, todėl abu veikė tiesiogine tyčia.

Tarp abiejų kaltinamųjų veikos – smūgių, spyrių į įvairias nukentėjusiojo kūno vietas, draskymo, ir dėl to atsiradusių pasekmių – nežymaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo sukėlimo, o ir tarp kaltinamojo spyrių į vartelius, dėl ko buvo apgadintas svetimas turtas - yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Dėl to, kad kaltinamieji pradžioje gatvėje, o po to ir privačiame svetimame kieme užpuolė, sumušė ir sužalojo nukentėjusįjį, įvykį matę asmenys, tame tarpe nepilnametis vaikas, jautėsi išgąsdinti, nemaloniai, buvo kviečiamos specialios tarnybos, rodo, jog abu kaltinamieji įžūliu, o kaltinamasis dar ir vandališku elgesiu, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams/aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, padarydami baigtą nusikalstamą veiką.

Nusikaltimą kaltinamieji padarė veikdami kartu, bendrais veiksmais, todėl įrodyta, kad jie kartu veikė bendrininkų (bendravykdytojų) grupėje.

Kitų atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra numatyta nei kaltinamajam akte, nei jas pripažinti prašė prokuroras, todėl teismas savo inciatyva kaltinamųjų padėties taip pat nesunkins.

Nukentėjusysis, kuris turi pakankamai rimtą neįgalumą, nes nevaldo vienos rankos, kas jam sutrukdė ir galimybę bent kiek priešintis kaltinamiesiems, nurodė, jog po įvykio labai blogai jautėsi, jam skaudėjo visą kūną, visas buvo „mėlynas“, „mėlynės“ nedingo kokias porą savaičių, jam ligoninėje buvo susiūta prakirsta žaizda prie akies, siuvo ir antakį ir po akimi, po to susitraukė antakis, atrodo, kad susitraukė ir veidas, ta akis pasidarė prisimerkusi, ko anksčiau jam nebuvo, dabar blogiau pradėjo ta akimi ir matyti. Pergyveno, kokią savaitę laiko negalėjo užmigti, iki šiol jaučia baimę, bijo vaikštinėti po miestą, dairosi, kad kas neužpultų, be to, sulaukė ir grasinimų iš kaltinamojo draugų, kurie buvo išsakyti per jo seserį. Labai išsigando ir visi jo šeimos nariai, nes įvykį matė du vaikai ir sugyventinė, nepilnametis vaikas visą laiką verkė ir prašė kaltinamųjų nustoti jį mušti, sugyventinė rėkė, spiegė, po to vaikas dar visą naktį praverkė. Jis norėjo apginti merginą, o buvo sumuštas ne tik kaltinamojo, bet ir tos pačios merginos, kurią norėjo apginti, tai jam yra kažkas nerealaus. Išbėgo į gatvę pamatęs kaltinamojo smūgį kaltinamajai. Taip buvo auklėtas, kad reikia merginoms padėti, moterų mušti negalima. O jie nežmoniškai pasielgė, tiek daug smūgių sudavė, nesugebėjo atsiprašyti, dar ir viską meluoja. Visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajam neturtinė žala buvo padaryta.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgiama ir į kaltinamųjų kaltę, jie smurtą prieš neįgalų žmogų panaudojo tyčia, teisiamajame posėdyje visiškai nesigailėjo, melavo, tai yra ir toliau nukentėjusiajam demonstravo savo įžūlų cinizmą.

Abu kaltinamieji yra sveiki ir darbingi. Kaltinamoji dirba. Kaltinamasis šiuo metu nedirba, paskutinėse trijose darbovietėse pradirbo: nuo 2023-05-15 iki 2023-06-23, nuo 2023-07-07 iki 2023-08-11 ir nuo 2024-03-19 iki 2024-05-06, tai yra darbovietėse dėl teismui nežinomų priežasčių tepadirba apie du mėnesius.

Turtinės žalos nukentėjusysis priteisti neprašo.