Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja I.Sakalauskaitė, sekretoriaujant J.Skuodienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui B. R., institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros atstovui A. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. R., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Gargždai, Klaipėdos r., dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriumi, skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vedėjo A. V. 2014-03-14 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.(10)-L15-10 AM 106121 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu B. R. nurodė, kad skundą palaiko ir prašo jį tenkinti. Ir pateikė baigiamąją kalbą, kurią prašė prijungti prie bylos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas nutarimas pakeistinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 301str.). Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokolas ir nutarimas formos atžvilgiu atitinka LR ATPK 260 ir 286str. reikalavimus, juos surašęs pareigūnas tokią teisę turėjo (LR ATPK 259¹str., 242 str. 1d. 2d. 1p. d. 2 p.), šie dokumentai buvo surašyti ir administracinė nuobauda paskirta už tą administracinės teisės pažeidimą, kurį įrodo byloje surinkti įrodymai.

LR ATPK 51² str. 2 d. yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus norminius teisės aktus. Aplinkos apsaugos įstatymo 9str. numato, kad tiek piliečiai, tiek visuomeninės organizacijos, tiek ir kiti juridiniai ir fiziniai asmenys privalo saugoti aplinką, tausoti gamtos išteklius ir nepažeisti kitų gamtos išteklių naudotojų teisių bei interesų. Aplinkos apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. numatyta, kad juridiniai ir fiziniai asmenys ūkinės veiklos objektus eksploatuoja pagal leidime nustatytas sąlygas ir neviršydami aplinkos apsaugos normatyvų bei standartų. O šio įstatymo 19str. 1d. numato, kad juridiniai ir fiziniai asmenys, prieš pradėdami eksploatuoti ūkinės veiklos objektus ir vykdydami ūkinę veiklą, privalo įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka gauti leidimą.

2002-02-27 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr. 80 Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ buvo patvirtintos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklės. 2013-07-15 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-528 buvo patvirtintos naujos Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – Taisyklės). Šis įsakymas taip pat numatė tvarką kaip atnaujinamas, koreguojamas išduotas leidimas. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 patvirtino naujas „Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles" (toliau - Taisyklės). Šios taisyklės iš dalies pakeičia Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 80 (toliau – 2002 m. TIPK taisyklės, TIPK leidimas). Naujųjų Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus atitinkančių įrenginių eksploatavimui taršos leidimai išduodami ar keičiami nuo 2014-04-15, pateikus paraišką Taisyklėse nustatyta tvarka. Naujųjų Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus atitinkantiems įrenginiams, kurių eksploatavimui iki 2014-04-15 nereikėjo turėti pagal 2002 m. TIPK taisykles išduoto TIPK leidimo, taršos leidimas turi būti gautas iki 2014-11-01 Taisyklėse nustatyta tvarka.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių paaiškinimų nustatyta, kad B. R. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ kontrolieriumi ir yra paskirtas atsakingu asmeniu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už aplinkosaugos reikalavimų vykdymą įmonėje. Tai, kad B. R. yra paskirtas atsakingu už aplinkosaugos reikalavimų vykdymą įmonėje, patvirtina UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-12-23 įsakymas Nr.634, iš kurio nustatyta, kad kontrolierius B. R. nuo 2009-01-01 yra paskirtas atsakingu už taršos integruotos prevencijos ir kontrolės paraiškos leidimui gauti paruošimą ir pateikimą atitinkamoms institucijoms, Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (toliau tekste –TIPK) leidimo gavimą bei koregavimą ir/arba atnaujinimą, bei už taršos iš kiekvieno taršos šaltinio į aplinkos orą apskaičiavimą, ketvirtinių ataskaitų ir mokesčių už aplinkos teršimą ir stacionarių ir mobilių taršos šaltinių, sutinkamai su TIPK leidimu, paruošimą ir pateikimą atitinkamos institucijos (b.l. 15). UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdo ūkinę veiklą – naftos gavyba ir jai yra išduotas TIPK leidimas Nr.(11.2)-33-27/2005, kuris buvo atnaujintas 2009-12-23. Pagal TIPK leidimo Nr. Nr.(11.2)-33-27/2005 nuostatas jis įsigalioja nuo 2010-01-01 ir yra išduotas neterminuotai (TIPK leidimo Nr.(11.2)-33-27/2005 12. 1p. ir 2p.) (b.l. 54-119). Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas Klaipėdos rajono agentūra 2013-12-05 atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ planinį patikrinimą dėl aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų laikymosi ir surašytas patikrinimo aktas Nr.(10-LT1-203) (b.l. 12). 2014-02-27 B. R. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas serija AM Nr.056429 Nr.(10)-IT5-10, kuriame nurodyta, kad 2013-12-05 UAB „(duomenys neskelbtini)“ planinio patikrinimo metu (patikrinimo aktas Nr.(10-LT1-203) nustatyta, kad veikla vykdoma nesilaikant įmonei išduotame Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime Nr.(11.2)-33-27/2005 (toliau tekste TIPK leidimas) nustatytų sąlygų. Tai yra atliekų apskaita vykdoma ne pagal LR AM įsakymu Nr.D1-367 nustatytą tvarką, kai kurios įmonės veikloje susidarančios medžiagos (atliekos) nedeklaruojamos TIPK leidime, vadovaujantis LR AM 2009-09-16 įsakymu Nr.D1-546 nustatyta tvarka, atlikus taršos šalinimą išleidžiamą/ išmetamų teršalų monotoringe matavimus, duomenys nepateikiami iki kovo mėn. 15d. Klaipėdos RAAD Klaipėdos rajono agentūrai 2012m. aplinkos monitoringo ataskaita nepateikta iki 2013-03-01. Įmonės veikloje naudojamos cheminės medžiagos, kurios UAB „(duomenys neskelbtini)“ TIPK leidime nėra leidžiamos naudoti. Tuo pažeista Aplinkos apsaugos įstatymo 9str., 19str. 2d. ir padarytas pažeidimas, numatytas LR ATPK 51²str. 2d.(b.l. 8). 2014-03-14 priimtas nutarimas Nr.(10)-LT5-10 AM 106121, kuriuo B. R. pagal LR ATPK ATPK 51²str. 2d. paskirta 3000,00 Lt bauda už tai, kad jis, būdamas atsakingu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už aplinkosaugos reikalavimų vykdymą įmonėje, neatliko jam pavestų pareigų, t. y. 2013-12-05 atlikus patikrinimą nustatyta, jog veikla įmonėje vykdoma nesilaikant išduotame TIPK leidime Nr. (H.2)-33-27/2005 nustatytų sąlygų t.y. nėra vedamas atliekų susidarymo apskaitos žurnalas, įmonės veikloje susidaro TIPK leidimo sąlygose nenurodytos atliekos, naudojamos cheminės medžiagos, kurių TIPK leidimu nėra leidžiama naudoti, nepateikta ūkio subjekto monitoringo ataskaita, tuo pažeidžiant Aplinkos apsaugos įstatymo 9 str. ir 19 str. 2 d. nuostatas (b.l. 9).

Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ TIPK leidimas Nr. (11.2)-33-27/2005 buvo išduotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-02-27 įsakymu Nr. 80 Dėl Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 7.2p., kuris nustato, kad veiklos vykdytojai, eksploatuojantys Taisyklių 2 priede nurodytus įrenginius, privalo gauti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Pagal reikalavimus, numatytus Taisyklių 2-ojo priedo įrenginiams, įmonei reikalingas Leidimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19¹ straipsnio 3 punktu, TIPK leidimą išduoda, pakeičia ir galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija (įgaliotos institucijos).

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų naujų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių“ (toliau - Taisyklės) 2.2p. numato, kad Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus atitinkantiems įrenginiams, kurių eksploatavimui iki 2014-04-14 buvo išduoti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimai pagal Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-02-27įsakymu Nr. 80 (toliau – 2002 m. TIPK taisyklės, TIPK leidimas), 2 priedą, nuo 2014-04-15 taikomos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 19² straipsnyje nustatytos taršos leidimo keitimo sąlygos. Šių taisyklių 2.3p. numato, kad paraiškos TIPK leidimui gauti, atnaujinti ar prašymai TIPK leidimą koreguoti pagal 2002m. TIPK taisyklių reikalavimus teikiami regionų aplinkos apsaugos departamentams iki 2014-04-14.

Vadovaujantis TIPK leidimo 8 punktu (b.l. 60-64) UAB „Minijos nafta" ūkinė veikla susideda iš dviejų etapų: gręžinių gręžimas ir naftos gavyba ir šiai veiklai yra išduotas TIPK leidimas. Šios veiklos vykdymo metu susidarančių žaliavų ir papildomų medžiagų naudojimo kiekiai nurodyti 5-12 lentelėse, pateikiamose Leidimo sąlygose (b.l. 69-76). Iš 2013-12-05 patikrinimo akto matyti, kad pagal UAB „Minijos nafta“ pateiktą ataskaitą nustatyta, kad 2012m. buvo sunaudota: demulgatoriaus T2484E- 15.12 t, dezinfekavimo priemonės BACTRON UCA 411 -5,936 t, 2-butoksietanolio - 1,0 t, citrinų rūgšties - 1.125 t, kurie TIPK leidimo žaliavų ir papildomų medžiagų leidžiamų naudoti 5-12 lentelėse nenurodyti. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimui pateiktame 2013 m. cheminių medžiagų ir preparatų apskaitos žurnale padarytais įrašais, nustatyta, kad buvo naudojamos cheminės medžiagos: demulgatorius Gerkules 2022, natrio tetraboratas, natrio chloridas, druskos rūgštis, povvelgel PI25, povvelgel XI050, kurios taip pat TIPK leidimo žaliavų ir papildomų medžiagų, leidžiamų naudoti 5-12 lentelėse, nenurodytos ir, todėl naudoti šių medžiagų UAB „Minijos nafta“ neturėjo teisės. Vadovaujantis TIPK leidimo 16 punktu žaliavų ir papildomų medžiagų kiekiai, nurodyti 5-12 lentelėse, yra priskiriami prie leidimo sąlygų.

Administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo nei pateikdamas skundą, nei teismo posėdžio metu iš esmės neginčijo aplinkybių, kad įmonėje buvo naudojamos medžiagos, kurios nėra įtrauktos į TIPK leidimą, o kad tokios medžiagos buvo naudojamos, patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. Be to, administracinėn atsakomybė traukiamas asmuo nepaneigė, kad jis būdamas atsakingu UAB „(duomenys neskelbtini)“ už atliekų tvarkymą įstatymų nustatyta tvarka nesiėmė jokių veiksmų išduotam TIPK leidimui koreguoti, kad nebūtų pažeistos TIPK leidimo sąlygos. Tai, kad keičiasi TIPK leidimų išdavimo sąlygos, nėra pagrindo pripažinti, kad B. R. neturėjo, kaip reikalauja teisinis reglamentavimas, dėl TIPK kreiptis į atitinkamą instituciją dėl išduoto TIPK leidimo sąlygų pakeitimo, nes naujos patvirtintos naujos Taisyklės nenustatė, kad įmonei, kuriai yra išduotas TIPK leidimas, nebūtina kreiptis su paraiška dėl tokio TPK leidimo pakeitimo. Vien ta aplinkybė, kad pasikeitus teisiniam reglamentavimui UAB „Minijos nafta“ naudojamiems įrenginiams nebereikalingas TIPK leidimas nepaneigia B. R. pareigos kreiptis dėl anksčiau išduoto leidimo sąlygų pakeitimo ar leidimo panaikinimo. Todėl darytina išvada, kad byloje surinktais rašytiniai įrodomais, yra neginčijamai įrodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikloje buvo naudojamos cheminės medžiagos, kurios nebuvo įtrauktos į šiai įmonei išduotą TIPK leidimą Nr.(11.2)-33-27/2005 ir, kad kai kurios įmonės veikloje susidarančios atliekos nedeklaruotos TIPK leidime. UAB „Minijos nafta“ išduotas TIPK leidimas yra galiojantis, todėl jo sąlygos yra privalomos.

UAB „Minijos nafta“ TIPK leidimo Nr.(11.2)-33-27/2005 35 punktas reglamentuoja kaip yra vykdoma apskaita ir ataskaitų rengimas, tai yra 35.5p. numato, kad įmonė pagal 2009-09-16 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-546 „Dėl ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų patvirtinimo“ nustatyta tvarka atlikus taršos šaltinių išleidžiamų/išmetamų teršalų monotoringo matavimus Departamento Klaipėdos rajono agentūrai, Šilutės rajono agentūrai pateikti matavimo duomenis iki kito mėnesio 15d. pagal 3 priedo formą. Kasmet iki vasario 1d. pateikti Departamentui praėjusių kalendorinių metų taršos šaltinių išleidžiamų/išmetamų teršalų monotoringo užpildytą ataskaitą pagal 4 priedo formą (b.l. 117). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų neginčijami nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ tik 2013-06-03 raštu Nr. 146 išsiuntė Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriui 2013m. atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavybos licenciniame plote naftos gavybos aikštelėse esančių taršos šaltinių išmetamų teršalų monitoringo nenuolatinių matavimų duomenis (b.l. 18-24), tai yra pažeidė nustatytą atskaitų teikimo tvarką ir tuo pačiu pažeidė TIPK leidimo sąlygas.

Teismas sutinka su institucijos atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis, kad tai yra trunkamasis pažeidimas ir jo padarymo data šiuo atveju laikytina 2013-12-05 diena, tai yra akto surašymo data, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeisti LR ATPK 35str. numatyti nuobaudos skyrimo terminai.

Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad yra pagrindas pripažinti, kad B. R. pažeidė LR ATPK 51²str. 2d.

LR ATPK 30str. numato, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (LR ATPK 20str.). Administracinėmis nuobaudomis siekiama pažeidėją priversti patirti tam tikrų negatyvių, nemalonių padarinių, kurie įspėjamai veiktų patį pažeidėją ir kitus asmenis, linkusius daryti pažeidimus. Kiekvienos teisinės sankcijos pritaikymas pirmiausia reiškia tam tikrų suvaržymų paskyrimą asmeniui, kurio atžvilgiu ji taikoma.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad skiriant administracines nuobaudas, kaip ir taikant bet kokią valstybės prievartą, būtina laikytis konstitucinio proporcingumo principo, reikalaujančio asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Proporcingumo principas yra susijęs su LR ATPK 30¹str. įtvirtintais teisingumo ir protingumo kriterijais. Teisinga ir protinga nuobauda laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri vertinant pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. B. R. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9str., 19str. 2d. reikalavimus, kita vertus, pažeidimas padarytas dėl teisės aktų kaitos. Byloje nėra duomenų, kad B. R. būtų anksčiau baustas administracine tvarka, yra dirbantis, jo padarytas pažeidimas yra formalus, jokių neigiamų padarinių gamtai ar aplinkai nepadaryta. Atsižvelgdamas į tai, kad dėl padaryto pažeidimo nekilo jokių neigiamų padarinių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas mano, kad yra pagrindas B. R. taikyti LR ATPK 30¹str. nuostatas ir skundžiamu nutarimu paskirtą baudą sumažinti iki 1000,00 Lt, nes švelnesnė nuobauda šiuo atveju neprieštaraus LR ATPK 1 ir 20 straipsniuose numatytiems administracinės nuobaudos tikslams. Teismo nuomone, tokio baudos dydžio paskyrimas B. R. yra pakankamas, kad jis pajaustų neigiamas padaryto pažeidimo pasekmes.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 300 str. 1d., 302str. 1d. 5p., teismas

nutaria:

B. R. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vedėjo A. V. 2014-03-14 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.(10)-L15-10 AM 106121 ir B. R. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 51² str. 2 d., pritaikius LR ATPK 30¹str., paskirti 1000,00 Lt baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.