Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-01-04 · Civilinė byla Nr. e2S-536-803/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-01-04
Bylos Nr.
e2S-536-803/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-18178-2017-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto fondas“
Atsakovas
V. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-536-803/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-18178-2017-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.6.5.;3.3.2.3; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) V. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties, priimtą civilinėje byloje, pradėtoje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nekilnojamojo turto fondas“ ieškinį atsakovei V. V. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Apeliacinėje byloje sprendžiami sprendimo už akių teisėtumo ir pagrįstumo, prievolės mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas klausimai.Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-24727-910/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Nekilnojamojo turto fondas“ ieškinį atsakovei V. V.. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė: priteisti iš atsakovės 73,36 Eur skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovė teikia namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas pagal 2012 m. rugpjūčio 1 d. daugiabuc?io gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, butų savininkų ir ieškovės sudarytą jungtinės veiklos sutartį. Nurodė, jog atsakovė yra buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkė, tačiau nėra atsiskaičiusi už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas pagal išrašytas PVM sąskaitas – faktūras laikotarpiu nuo 2016-08-31 iki 2017-03-31, dėl to susidarė 73,36 Eur skola (e.b. T.I., b.l. 1-3). Atsakovė V. V. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, nepateikimo priežasčių teismui nenurodė, todėl esant ieškovės prašymui, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai ir iš atsakovės V. V. ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ naudai priteisė 73,36 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 73,36 Eur sumą, skaičiuojant nuo 2017 m. gegužės 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 115 Eur bylinėjimosi išlaidų (e.b. T.I. b.l. 42-43).2017 m. rugpjūčio 16 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas atsakovės V. V. pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo atsakovė prašė panaikinti 2017 m. liepos 27 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-24727- 910/2017 ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Pareiškime atsakovė nurodė, kad ji yra buto Vilniuje, (duomenys neskelbtini), savininkė. Nurodė, kad jau daugiau kaip dešimt metų namo buto savininkai, kurių yra du, kiekvienas atskirai prižiūri atitinkamas jiems tenkančias daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų dalis (e.b. T.I. b.l. 45). Nurodė, kad atsakovė pati organizuoja visas jai tenkančias eksploatavimo ir komunalines paslaugas bei pati moka mokesčius. Nurodė, kad atsakovė, kaip buto savininkė, nėra sudariusi jokių sutarčių su ieškove (e.b. T.I. b.l. 46). Nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimą už akių gavo paštu, tačiau nėra gavusi ieškinio ir jo priedų jokia forma, nurodė, kad šie dokumentai atsakovei nebuvo įteikti asmeniškai, atsakovė negavo jokio pranešimo, nors nuolat būna namuose. Nurodė, kad sprendimas buvo priimtas pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) nuostatas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, o tai sudaro pagrindą sprendimą naikinti kaip neteisėtą (e.b. T.I. b.l. 47).Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ pateikė teismui atsiliepimą į atsakovės pareiškimą, kuriame prašė atsakovės pareiškimą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. sprendimą už akių. Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. visi daugiabučio Namo savininkai, tarp jų ir atsakovė, sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria susitarė įgalioti ieškovę įgyvendinti daugiabučio namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas, interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (e.b. T.I. b.l. 31-33). Nurodė, jog atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji turi asmeniškai sudarytas sutartis su atliekų tvarkytojais, moka už bendro naudojimo elektros energiją, nesinaudoja kitomis ieškovės teikiamomis paslaugomis. Nurodė, jog ieškovė nuolat atlieka bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, tai yra prižiūri elektros, vandentiekio tinklus, rūpinasi žemės sklypo tvarkymu, keičia elektros lemputes, valo laiptinę, šaukia namo gyventojų susirinkimus, rūpinasi senų vandentiekio vamzdžių remontu, atlieka kitas būtinas namo priežiūrai išsaugoti funkcijas, todėl už šias paslaugas atsakovė turi pareigą mokėti (e.b. T.I. b.l. 53-55). Paaiškino, jog iš nuolatinio ieškovės ir atsakovės susirašinėjimo matyti, jog atsakovė elgiasi piktybiškai, nebendradarbiauja, nuolat neatsiima jai siunčiamų laiškų, pranešimų, sąskaitų, kurios yra siunčiamos registruotais laiškais. Nurodė, kad teismas procesinius dokumentus atsakovei taip pat siuntė ne kartą ir jie visuomet grįžo neįteikti atsakovei jų neatsiėmus. Nurodė, jog teismo procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti tinkamai – viešo paskelbimo būdu, išnaudojus kitas įteikimo galimybes (e.b. T.I. b.l. 56).Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsakovės V. V. pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo už akių netenkino. Vilniaus apygardos teisme gautas atsakovės V. V. atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutarties.

I. P. instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartimi atsakovės V. V. pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo už akių netenkino (e.b. T.I. b.l. 74-76). Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog atsakovė V. V. nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į ieškinį, esant tokioms aplinkybėms ir ieškovės prašymui priimti sprendimą už akių, teismas nagrinėjo bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešęs šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, bei dėl atsakovės priėmė sprendimą už akių (Civilinio proceso kodekso142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis). Atsakovei teismo procesiniai dokumentai buvo siųsti ieškovės nurodytu ir atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Pirmą kartą nepavykus atsakovei įteikti procesinių dokumentų, dokumentai pakartotinai persiųsti nurodytu atsakovės gyvenamosios vietos adresu, tačiau dokumentų įteikti vėl nepavyko. Atsakovė nurodo, kad iš pašto negavo jokio pranešimo, tačiau tiek siunčiant procesinius dokumentus pirmą kartą, tiek pakartotinai, dokumentai teismui grąžinti su pašto žyma, kad atsakovė jų „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Teismui patikrinus duomenis apie atsakovės galimas darbovietes, nustatyta, kad atsakovė nedirba. Nepavykus atsakovei įteikti procesinių dokumentų ieškovo nurodytu ir atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, nes atsakovė pati procesinių dokumentų neatsiėmė, taip pat nustačius, kad atsakovė nedirba, ieškovės prašymu buvo pagrįstai nuspręsta procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnis). Taip pat teismas, įvertinęs, jog atsakovė priimto sprendimo už akių nepagrįstumą įrodinėja aplinkybe, kad ieškovas jokių paslaugų atsakovei faktiškai neteikia, nes ji pati organizuoja jai tenkančias eksploatavimo ir komunalines paslaugas bei moka mokesčius už jas, nurodė, kad kartu su ieškiniu teismui pateiktoje 2012 m. rugpjūčio 1 d. jungtinės veiklos sutartyje yra ir atsakovės V. V. parašas (e.b. T.I. b.l. 33). Teismas nustatė, jog atsakovė kartu su pareiškimu nepateikė jokių įrodymų pareiškime nurodytiems teiginiams pagrįsti, byloje nėra jokių kitų duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad atsakovė pati organizuoja daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, išlaikymo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, moka už jas mokesčius. Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, kad faktiškai ieškovė organizuoja paslaugų teikimą, ieškovė yra sudariusi sutartį dėl namo Vilniuje, (duomenys neskelbtini), komunalinių atliekų tvarkymo, moka mokesčius AB „Energijos skirstymo operatorius“ už bendrojo naudojimo elektrą. Iš pateikto atliktų darbų akto matyti, kad ieškovės užsakymu name atlikti vandentiekio įvado renovacijos darbai. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pirmos instancijos teismas sprendė, jog atsakovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė tokių įrodymų, kurie pagrįstų bent vieną iš Civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų pagrindų sprendimui už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimui atnaujinti. Teismas nurodė, jog nenustačius įstatyme įtvirtintų sąlygų, atsakovės V. V. pareiškimas dėl jos atžvilgiu priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo negali būti tenkinamas.

I. A. skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

V. V. 2017 m. rugsėjo 27 d. pateikė atskirąjį skundą dėl 2017 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-24727-910/2017; panaikinti 2017 m. liepos 27 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2-24727- 910/2017; atnaujinti civilinės bylos Nr. e2-24727-910/2017 nagrinėjimą iš esmės; išreikalauti iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ 2012 m. rugpjūčio 1 d. jungtinės veiklos sutarties originalą; priteisti iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ atsakovės V. V. naudai visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas; visus procesinius dokumentus siųsti adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, ir įteikti V. V. asmeniškai (e.b. T.I. b.l. 84).Apeliantė nurodo, jog 2012 m. rugpjūčio 1 d. jungtinės veiklos sutarties nėra mačiusi ir tokio dokumento niekada nėra pasirašiusi, nors sutartyje ir yra jos parašas. Teismo prašo išreikalauti iš ieškovės šios sutarties originalą, kad būtų galima imtis veiksmų dėl šio dokumento vientisumo ir autentiškumo patikrinimo. Nurodo, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas atsakovei keliant pagrįstą abejonę (neigiant pasirašius dokumentą, kuriuo grindžiami ieškinio reikalavimai) vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 114 straipsnio 2 dalimi privalėjo savo iniciatyva imtis veiksmų dėl jungtinės veiklos sutarties vientisumo ir autentiškumo patikrinimo, tačiau to nepadarė ir pareiškimą išsprendė formaliai. Nurodo, jog ieškovės kartu su ieškiniu pateikta 2017 m. sausio 27 d. pastato administravimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) yra negaliojanti, nes N. M. nėra įgaliota veikti visų namo savininkų, tame tarpe ir atsakovės, vardu pagal ieškovės pateiktą 2012 m. rugpjūčio 1 d. jungtinės veiklos sutartį. Nurodo, jog net ir tuo atveju, jeigu 2017 m. sausio 27 d. pastato administravimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) būtų galiojanti, iš ieškovės kartu su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, jog ieškovė tariamas paslaugas atsakovei pradėjo teikti dar 2016 m. rugpjūčio 1 d., nors pastato administravimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta tik 2017 m. sausio 27 d. Apeliantė taip pat nurodo, kad iki minėtos sutarties sudarymo ieškovė tariamas paslaugas teikė be jokio teisinio pagrindo, todėl ieškovės pateiktos sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) yra negaliojančios. Nurodo, jog atsakovė, sužinojusi apie tariamai jai teikiamas paslaugas, kurios faktiškai nėra teikiamos, ieškovei nusiuntė raštą dėl paslaugų atsisakymo, tačiau ieškovė ir toliau atsakovei siunčia sąskaitas apmokėjimui už realiai ieškovės neteikiamas paslaugas. Atliekų išvežimu namo savininkai rūpinasi individualiai, konkrečius namo bendrojo naudojimo objektų remonto klausimus sprendžia ad hoc ir bendru sutarimu, o elektros bendro naudojimo lizdų name nėra, todėl šių paslaugų teikimas yra fiktyvus. Nurodė, kad dėl šių priežasčių niekada nebuvo poreikio sudaryti jungtinės veiklos sutarties.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teismo sprendimo už akių instituto specifika ir tikslai lemia, kad šalis, dėl kurios priimtas toks sprendimas, negali jo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka. Tačiau teismo sprendimo už akių priėmimas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti, todėl ji turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeisti neatvykusios šalies teisės ir teisėti interesai ir kad byla būtų išnagrinėta teisingai, CPK 287 straipsnyje nustatyta teisė šaliai, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, paduoti pareiškimą dėl šio sprendimo peržiūrėjimo. CPK 287 straipsnyje įtvirtintus pagrindus peržiūrėti sprendimą už akių sudaro dvi aplinkybių grupės – viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2013). Nagrinėjamoje byloje apeliantė neginčija aplinkybių, kad ji veikė procese pasyviai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad teismo sprendimas už akių buvo priimtas dėl atsiliepimo į ieškinį nepateikimo, nors apeliantei procesiniai dokumentai buvo siųsti atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Apeliantė atskirąjame skunde prašė tuo pačiu adresu siųsti jai skirtus su nagrinėjama byla susijusius dokumentus, o tai reiškia, kad prievolė tinkamai pranešti apie bylos nagrinėjimą buvo įvykdyta. Byloje nustatyta, kad atsakovei nepavyko įteikti procesinių dokumentų ieškovės nurodytu ir atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu (ji procesinių dokumentų neatsiėmė), todėl buvo pagrįstai nuspręsta procesinius dokumentus atsakovei įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis) (e.b. T.I. b.l. 41). Pateikdama atskirąjį skundą atsakovė, ginčydama prievolę mokėti už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, nurodo, kad ji nepasirašė 2012 m. rugpjūčio 1 d. jungtinės veiklos sutarties, kuri, anot atsakovės, yra suklastota.Apeliacinės instancijos teismas paaiškina, jog atsakovė, ginčydama 2012 m. rugpjūčio 1 d. jungtinės veiklos sutartį, turėjo pateikti reikalavimą dėl sutarties teisėtumo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-24727-910/2017. Taip pat atsakovė gali pradėti atskirą civilinę bylą, norėdama nuginčyti jungtinės veiklos sutartį. Tačiau tol, kol galioja minėta sutartis, ieškovė turi teisinį pagrindą reikalauti apmokėjimo pagal jungtinės veiklos sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.189 straipsnio 1 dalis numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai).Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovė moka mokesčius AB „Energijos skirstymo operatorius“ už bendrojo naudojimo elektrą. Iš pateikto atliktų darbų akto sprendė, kad ieškovės užsakymu Name atlikti vandentiekio įvado renovacijos darbai. Atsakovė nepateikė įrodymų, galinčių paneigti šias aplinkybes (CPK 12, 178 straipsniai). Atsakovė pateikė į bylą Komunalinių atliekų išvežimo sutartį, sudarytą 2017 m. rugsėjo 6 d. Šis įrodymas nėra susijęs su ginčo laikotarpiu, t.y. ieškovė prašė apmokėti už paslaugas per laikotarpį nuo 2016-08-31 iki 2017-03-31. Atsakovės pateikti įrodymai yra nuo 2017 m. rugsėjo 6 d., todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau jų nevertina (CPK 13 straipsnis). Be to, apeliantė nurodydama parašo suklastojimo aplinkybę turėjo prašyti teismo skirti civilinėje byloje teismo ekspertizę, įsipareigodama ją apmokėti. Kaip galima spręsti iš pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, apeliantė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos buvo informuota apie sudarytą 2012 m. rugpjūčio 1 d. jungtinės veiklos sutartį. Taigi apeliantė, siekdamas išvengti prievolių vykdymo ir manydama, kad 2012 m. rugpjūčio 1 d. jungtinės veiklos sutartis pažeidžia jos teises, galėjo ją ginčyti. Apeliantė atskirąjame skunde nurodė, kad N. M. nėra įgaliota veikti visų namo savininkų, tame tarpe ir atsakovės, vardu pagal ieškovės pateiktą 2012 m. rugpjūčio 1 d. jungtinės veiklos sutartį. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad šiuo argumentu nebuvo grįstas prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. CPK 312 straipsnis numato draudimą skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas netiria aplinkybių dėl N. M. įgaliojimų. Apeliantė nurodo, jog Pastato administravimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta tik 2017 m. sausio 27 d., tuo tarpu ieškovė iš atsakovės reikalauja sumokėti už paslaugas, teiktas nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. Be to, pažymi, jog nusiuntė ieškovei raštą (2017-08-14) dėl paslaugų atsisakymo (e.b. T.I. b.l. 50), nurodo, jog atsakovei reikalingos paslaugos yra teikiamos pagal atsakovės savarankiškai sudarytą paslaugų teikimo sutartį. Kaip minėta, kartu su atskiruoju skundu apeliantė pateikė 2017 m. rugsėjo 6 d. Komunalinių atliekų išvežimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su UAB ,,Atliekų tvarkymo tarnyba“, kurioje nurodyta, jog sutartis įsigalioja ir paslaugos atsakovei pradedamos teikti nuo 2017 m. rugsėjo 27 d. (e.b. T.I. b.l. 86-88). Taigi apeliantės pateikta komunalinių atliekų išvežimo sutartis yra sudaryta po ieškovės prašomo apmokėti laikotarpio ir neapima kitų paslaugų apmokėjimo.Teismas nurodo, kad pagal CK 4.82 straipsnio 3 dalį butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Pagal to paties straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.Nagrinėjamoje byloje ieškovė pateikė įrodymus, kad prašo apmokėjimo už bendro naudojimo patalpų priežiūrą, bendrojo naudojimo elektrą, šiukšlių išvežimą. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ji CK 4.82 straipsnyje numatytus privalomuosius mokėjimus yra atlikusi kitiems subjektams. Kaip minėta, namas yra administruojamas 2012 m. rugpjūčio 1 d. jungtinės veiklos sutarties pagrindu, kitas administratorius nėra paskirtas. 2012 m. rugpjūčio 1 d. jungtinės veiklos sutartimi jungtinės veiklos dalyviai įgaliojo UAB „Nekilnojamojo turto fondas“ įgyvendinti namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas, interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (Sutarties 4.1 punktas). Taigi aplinkybė, jog 2017 m. sausio 27 d. buvo pasirašyta tarp ieškovės ir N. M., kaip namo atstovės, pastato administravimo ir komunalinių paslaugų teikimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), neatleidžia atsakovės nuo pareigos apmokėti už bendro naudojimo patalpų išlaikymą bei išsaugojimą.Apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas tik formaliai įvertinto atsakovės pareiškime nurodytas aplinkybes, tačiau sutikti su šiais argumentais nėra jokio pagrindo, kadangi iš skundžiamos nutarties matyti, jog teismas įvertino apeliantės pareiškimo dėl sprendimo už akių argumentus ir padarė išvadą, jog apeliantė nepateikė jokių naujų argumentų ar įrodymų, kurie leistų abejoti sprendimo už akių pagrįstumu ir teisėtumu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Vilniaus miesto apylinkės teismo skundžiamoje 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartyje padaryta išvada, jog nėra pagrindo teigti, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 4 dalis), atsakovė nepateikė jokių naujų įrodymų, leidžiančių vertinti, kad priimtas sprendimas už akių būtų nepagrįstas ir neteisėtas. Vadovaujantis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėja Rūta Petkuvienė