Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-09-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1009-939/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-09-30
Bylos Nr.
e1-1009-939/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36962-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Laima Lubauskienė
Kaltinamasis
J. K.
Nukentėjusysis
R. K., E. K.
Baudžiamosios bylos Nr. e1-1009-939/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36962-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos : 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14;1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLietuvos Respublikos vardu2020 m. rugsėjo 30 d.Prienai
Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Laima Lubauskienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Rasos Urbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, teistas:

Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 2 dalį, 245 straipsnį – 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnį, atidėtas 1 m. 6 mėn., paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – viso bausmės vykdymo atidėjimo metu uždraudžiant prisiartinti prie nukentėjusiųjų R. K. ir E. K. ir įpareigojant gyventi skyriumi nuo jų;

Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, 245 straipsnį, 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo bausme; Kaišiadorių r. apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, lygtinai paleistas neatlikus 5 mėn. 9 d. paskirtos laisvės atėmimo bausmės,

Prienų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį 1 m. 6 mėn. terminuoto laisvės atėmimo bausme, Marijampolės rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi patvirtinus (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), taikytas nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos 2015 m. balandžio 8 d. 5 (penkiems) mėnesiams 13 (trylikai) dienų, bausmės pabaiga – 2015 m. rugsėjo 21 d.,

Prienų rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį 40 parų arešto, 2016 m. rugpjūčio 12 d. paleistas, atlikęs arešto bausmę, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. K. 2020 m. rugsėjo mėn. 14 d., apie 16 val. 50 min., gyvenamosios sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, prie gyvenamojo namo laiptų, apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto metu su šeimos nariu – žmona R. K., tyčia vieną kartą spyrė nukentėjusiajai R. K. į dešinę koją, padarydamas jai kraujosruvą dešinėje šlaunyje, tokiais veiksmais nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. K. sveikatą.

J. K., apklaustas įtariamuoju, kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. rugsėjo 14 d., dienos metu, jis namuose, ūkiniame pastate, nuo 12 val. vienas gėrė alų. Alaus išgėrė apie tris litrus. Begerdamas alų užmigo. Kaip jis prabudo, neprisimena, tik atsimena, kad po pietų jis prie gyvenamojo namo laiptų, iš durų rankomis suko medvaržtį. Kas vyko tarp jo ir žmonos kieme, jis nepamena. Nors jis dėl girtumo nieko neprisimena, bet visiškai sutinka ir pripažįsta, kad įvyko konfliktas ir jis įspyrė savo žmonai į jos dešinę koją. Dėl to labai gailisi, pergyvena. Savo žmonos R. K. atsiprašė, ši jam atleido (b. l. 103-105, 106, 107, 110-111, 112, 113).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptarti faktiniai duomenys.

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. apie 07.30 val. ji išvažiavo į darbą. Iš darbo grįžo apie 15.00 val. Jos vyras J. K. miegojo ūkiniame pastate. Ji, tvarkydamasi kieme, pamatė, kad jos vyras vaikščioja po kiemą. Suprato, kad šis yra neblaivus. Vyras jai pasakė, kad ji neįeis į namo kambarį, nes šie namai – ne jos. Tuo metu jis pasiėmė elektrinį suktuką ir norėjo užsukti su varžtais namo įėjimo duris. Ji jam tai padaryti neleido ir siekė iš jo paimti elektrinį suktuką. Tada jis jai prie namo laiptų bandė spirti į pilvą, tačiau ji spėjo pasitraukti ir jis jai su koja įspyrė į dešinę koją, sukeldamas jai fizinį skausmą. J. K. spyris į dešinę jos koją jai buvo skaudus, atsirado mėlynė. Jis, jai įspyręs, ėmė prie jos artintis. Ji išsigando, kad vyras gali ją labiau sumušti, todėl bėgo nuo jo. Nubėgusi nuo savo namų, paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir išsikvietė policiją. Vyras prieš ją smurtauja ne pirmą kartą (b. l. 5-8, 9).

Iš Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 14 d. į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariatą kreipėsi R. K., pranešdama, kad namuose konflikto metu jos vyras J. K. spyrė jai vieną kartą į dešinę koją. Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Priešais įėjimo į gyvenamąjį namą duris yra laiptai, ant laiptų aikštelės stovi elektrinis suktukas FXA. Pareiškėjos teigimu, ant šių laiptų jos vyras koja jai įspyrė (b. l. 5- 8, 13-16).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad R. K. nustatyta kraujosruva dešinėje šlaunyje. Sužalojimas galėjo būti padarytas daiktui judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu. Sužalojimo vaizdas, lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas laikomas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas galėjo būti patirtas ne mažiau kaip vieno trauminio poveikio (b. l. 25-26).

Teismas, įvertinęs aukščiau aptartų duomenų visumą, daro išvadą, jog byloje surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamasis J. K. tyčia, dėl asmeninių paskatų, panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, t. y. tyčia šeimos narei – sutuoktinei R. K. spyrė vieną kartą į dešinę koją, padarydamas jai kraujosruvą dešinėje šlaunyje, ir taip mušdamas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios R. K. sveikatą. Kaltinamasis visiškai prisipažino dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Kaltinamojo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką be jo paties parodymų, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo, nes jie patvirtinti kita bylos medžiaga ir yra nuoseklūs, logiški, įrodyta nukentėjusiosios R. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei rašytiniais įrodymais. Teismas, įvertinęs kaltinamojo smurtinių veiksmų pobūdį (vieną kartą koja spirta į koją), sužalojimo mąstą (nukentėjusiajai padaryta kraujosruva dešinėje šlaunyje), nukentėjusiosios paaiškinimus, daro išvadą, kad kaltinamojo smurtiniai veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą, nežymiai sutrikdė šios sveikatą. Konstatuotina, kad R. K. patirtas fizinis skausmas, nežymus sveikatos sutrikdymas yra kaltinamojo tiesioginio fizinio poveikio nukentėjusiajai išdava, tai yra tarp atsiradusių pasekmių ir kaltinamojo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis, spirdamas koja nukentėjusiajai į koją, šiuos veiksmus atliko intensyviai, panaudodamas fizinę jėgą, todėl numatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) numatyti padariniai, šiuo atveju fizinio skausmo nukentėjusiajai sukėlimas, jos sveikatos nežymus sutrikdymas, kad tokie padariniai labai tikėtini, realūs ar net neišvengiami, tačiau elgėsi pavojingai, nedėjo valinių pastangų išvengti padarinių, jų norėjo, taip sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Fizinį smurtą kaltinamasis panaudojo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę, todėl kaltinamojo veiksmai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Protokole, kurį pasirašė kaltinamasis, jam buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, jis susipažino su proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamasis sutiko, kad prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir jam siūloma skirti bausmės rūšimi ir trukme (b. l. 119-111, 123). Prieštaravimų dėl prokuroro spendimo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu negauta. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis J. K. keturis kartus teistas, tame tarpe vieną kartą teistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą (b. l. 42-47, 43-86), baustas administracine tvarka, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 87-91), už administracinius nusižengimus paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 92), nedirba (b. l. 93), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 94), vedęs (b. l. 29-31), psichiatrinio kabineto bei priklausomybės ligų kabineto įskaitoje neįrašytas (b. l. 41). J. K. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą. Kaltinamojo J. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. J. K. atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Paminėtos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinė kaltinamojo gyvenime ir charakterizuoja kaltinamąjį kaip asmenį, linkusį nesilaikyti įstatymų, daryti tyčinius nusikaltimus, bei rodo, kad jis išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, nes nepaisant taikytų bausmių ir priemonių, savo antivisuomeninių nuostatų nekeitė ir vėl nusikalto. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes, siekiant ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir prevenciškai jį pataisyti, atsižvelgiant į kaltinamojo amžių, asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, kaltinamojo elgesį iki nuskalstamos veikos padarymo, kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, J. K. skirtina prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, įpareigojant per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; per 2 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo. Kaltinamojo atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu. Skiriant bausmę, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikas, J. K. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. 17 val. 30 min. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. 16 val. 05 min. (viena para) (b. l. 114-115, 116).

J. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsniu, iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 117-118).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. K. skirti galutinę bausmę – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: per 2 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje; per 4 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti J. K. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. (vieną parą), jį prilyginat dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 bei 72² straipsniais, skirti J. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą per šešis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenims, padariusiems nusikalstamas veikas artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Įteikti J. K. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti J. K., kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 7 dalimi, laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Laima Lubauskienė