Kauno apygardos teismo nutartis

2017-08-02 · Civilinė byla Nr. 2S-1734-658/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-08-02
Bylos Nr.
2S-1734-658/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-11137-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Pareiškėjas
V. F.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1734-658/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-11137-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.3. 3.3.1.14.; 3.3.1.18.4.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5.; 3.4.5.11. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugpjūčio 2 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. F. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-17792-214/2017 pagal pareiškėjos V. F. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuotas asmuo antstolis R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėja V. F. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio R. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/11519. Šiame skunde ji pareiškė prašymus panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-172-429/2016 ir priimti naują sprendimą – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pareiškime nurodė, kad antstolis R. S. įsiveržė į pareiškėjos vaikų būstą, esantį (duomenys neskelbtini), ir aprašė pareiškėjos ir jos vaikų turtą. Pareiškėja teigė, kad antstolis aprašė ne visus jai priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus ir taip sudarė pagrindą užgrobti pareiškėjos turtą.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi pareiškėjos V. F. skundą dėl antstolio veiksmų atsisakė priimti. Teismas nurodė, kad prie pareiškėjos pateikto skundo nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad ji pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, numatyta CPK 510 straipsnio 2 dalyje. Kartu su prašymu nėra pateikta skundo kopijos su antstolio kontoros atžyma „gauta“ ar kito įrodymo, kuris patvirtintų, kad antstoliui R. S. yra pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų. Šiai bylų kategorijai nustatyta išankstinė ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tačiau pareiškėja jos nesilaikė (CPK 137 straipsnio 2 dalis 3 punktas). Teismas pareiškėjai išaiškino, kad nesutikdama su antstolio procesiniais veiksmais, skundą ji turi pateikti konkrečiam antstoliui (CPK 137 straipsnio 3 dalis, 510 straipsnio 2 dalis).

Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja V. F. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį ir jos skundą nagrinėti iš esmės, taikyti laikinąsias apsaugos priemones jos turtui. Skunde nurodoma, kad pareiškėja laikėsi ikiteisminės ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, t. y. skundą antstoliui pateikė per tą patį elektroninį paštą, per kurį gavo antstolio patvarkymą, bet iš antstolio jokio atsakymo nesulaukė. Teismas netikrino šios aplinkybės, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu sprendė, kad skundas paduotas nesilaikant skundo padavimo tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės taip pat yra taikomos nagrinėjant atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nutarčių (CPK 338 straipsnis). Šioje civilinėje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo nustatytose ribose tikrina skundžiamos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą.

Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos V. F. skundą dėl antstolio veiksmų, nesilaikius išankstinės skundo nagrinėjimo ne teisme tvarkos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pareiškėja V. F. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio R. S. veiksmų, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-172-429/2016. Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi nustatęs, jog pareiškėja V. F. su skundu dėl antstolio veiksmų kreipėsi tiesiogiai į teismą, sprendė, kad pareiškėja nesilaikė išankstinės skundo nagrinėjimo tvarkos, reglamentuojamos CPK 510 straipsnyje, ir skundą atsisakė priimti. Apeliantė V. F., nesutikdama su pirmosios instancijos teismo argumentais, atskirąjį skundą grindžia tuo, jog teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjos skundas neatitinka įstatymų reikalavimų (CPK 510 straipsnio 2 dalis), t. y. skundą dėl antstolio veiksmų pareiškėja pateikė iš karto teismui, nesilaikydama išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarkos. Apeliantė skundą antstoliui pateikė per tą patį elektroninį paštą, per kurį gavo antstolio patvarkymą, bet iš antstolio jokio atsakymo nesulaukė, o teismas netikrino šios aplinkybės.

Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas. Teismas, priimdamas ieškinį, pareiškimą ar skundą (toliau tekste ir – ieškinys) privalo ex officio (pagal pareigas) išsiaiškinti teisės kreiptis į teismą prielaidas ir įstatyme nustatytas jos tinkamo įgyvendinimo sąlygas. Ieškinio priėmimą teisme reglamentuoja CPK 137 straipsnis. Teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tik pasinaudojus nustatyta tvarka ir nepavykus išspręsti kilusio ginčo, šalims suteikiama teisė ginčo nagrinėjimą perkelti į teismą (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-701/2016).

CPK 510 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Pagal CPK 510 straipsnio 2 dalies nuostatas, skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per CPK 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos išvada, kad prie pareiškėjos skundo nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, kad ji pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka (CPK 510 straipsnio 2 dalis), o teismo išsireiškimą jog „kartu su prašymu nėra pateikta skundo kopijos su antstolio kontoros atžyma „gauta“ ar kito įrodymo, kuris patvirtintų, kad antstoliui R. S. yra pateiktas skundas dėl antstolio veiksmų“, aplamai vertina kaip teisiškai ydingą. Pirmiausiai jau iš pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų adresatų sąrašo matyti, kad pareiškėja skundą teikė antstoliui R. S., o jo kopiją teismui. Be to, apeliantė atskirajame skunde papildomai pateikė duomenis, kurie patvirtina, kad skundas antstoliui buvo pateiktas elektroniniu paštu. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 43¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdymo proceso šalys ir suinteresuoti asmenys turi teisę visus dokumentus ir informaciją, susijusią su vykdymo procesu, antstoliui teikti elektroninės formos, teisingumo ministro nustatyta tvarka naudodami elektroninių ryšių priemones. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad apeliantė tinkamai pasinaudojo CPK numatyta ikiteismine ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka, t. y. pateikė analogišką skundą dėl antstolio veiksmų ne tik teismui, bet ir tiesiogiai pačiam antstoliui. Pažymėtina, kad pareiškėja neprivalo pateikti teismui skundo kopijos su antstolio kontoros atžyma „gauta“, nes įstatymuose yra numatyta jos teisė dokumentus antstoliui teikti elektroninių ryšių priemonėmis ir tai laikoma tinkamu įteikimu, o tokiu atveju nelogiška reikalauti, jog skundą el. ryšio priemonėmis pateikęs asmuo dar teiktų ir popierinį skundo variantą ir gautų iš antstolio jo gavimą patvirtinančią žymą, kad vėliau galėtų pateikti teismui.

CPK numato, kad antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas (CPK 594 straipsnio 1 dalis). Bylos dėl antstolių procesinių veiksmų nagrinėjamos ypatingąja teisena (442 straipsnio 6 punktas). Bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesiniai ypatumai nustatyti CPK 443 straipsnyje. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios, t. y. jose teismas turi būti aktyvus (CPK 179 straipsnio 2 dalis), nes pagal CPK 443 straipsnio 8 dalį bylą nagrinėjantis teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės (žr. pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225/2009).

Atsižvelgiat į nutarties 10 punkte nurodytą reglamentavimą bei teisminę praktiką, pirmosios instancijos teismui vis tik kilus abejonių, ar skundas buvo pateiktas antstoliui, jis turi ne tik teisę bet ir pareigą šiuos duomenis pasitikslinti ir gauti informaciją iš antstolio, bei taip išsklaidyti abejones apie pareiškėjos skundo gavimo antstolio kontoroje.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino byloje esančių rašytinių įrodymų ir taip netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, todėl skundžiama nutartis naikintina, o pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimas perduotinas spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis), nes tokio skundo priėmimas yra priskirtinas pirmosios instancijos teismo kompetencijai.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjos V. F. skundo dėl antstolio R. S. veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0070/16/11519 priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Nerijus Meilutis