Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ ,,Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad 2008 m. rugpjūčio 20 d. mirė pareiškėjo sutuoktinės V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2020 m. liepos 23 d., tėvas V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) kuris yra sutuoktinis R. R. a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2018 m. rugsėjo 8 d. Po V. R. mirties liko sutuoktinės R. R. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). ½ dalis šio turto priklausė V. R.. Pareiškėjas turto paveldėjimo tikslu prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 2008-08-20 mirus V. R. jo palikimą priėmė sutuoktinė R. R., pradėdama jo turtą faktiškai valdyti. R. R. sutuoktinio V. R. įpėdinė pagal įstatymą (civilinio kodekso 5.13 str.). Po V. R. mirties 2008 m. rugpjūčio 20 d., į notaro biurą dėl paveldėjimo niekas nesikreipė. V. R. palikimo priėmimo faktas registre neįregistruotas, nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų. Pareiškėjo žmonos V. R. mama R. R. vienintelė rūpinosi, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, nekilnojamu turtu, esančiu (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio V. R. mirties 2008 m. rugpjūčio 20 d. tuose namuose ji gyveno iki mirties ir ten buvo deklaravusi gyvenamąją vietą. Nuo 2008 m. rugpjūčio 20 d., kuomet mirė V. R., visu turtu ėmė rūpintis ir valdyti kaip savo jo sutuoktinė R. R., mirusi 2018 m. rugsėjo 8 d.. Todėl laikytina, jog palikimą R. R. priėmė pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savo nuosavybę (CK 5.50 str., 5.51 str.). R. R. žinioje buvo visa turto dokumentacija po sutuoktinio V. R. mirties. Kadangi po V. R. mirties yra praėjęs gana ilgas laiko tarpas, pareiškėjas mokesčių kvitų už paslaugas nerado. Tikėtina, kad R. R. nebuvo išsaugojusi, dėl ko teismui pateikti negalintys. Tačiau visu turtu po sutuoktinio V. R. mirties rūpinosi tik R. R.. Šias ir kitas aukščiau išdėstytas aplinkybes patvirtina 202 m. rugpjūčio 20 d. K. R. savivaldybės notaro biuro notarės R. M. patvirtinti rašytiniai liudytojų R. B. ir V. K. parodymai. Pareiškėjas neturi jokių rašytinių įrodymų, kuriuos galėtų pateikti teismui ir taip įrodyti faktą, jog priėmė palikimą po V. R. mirties 2008 m. rugpjūčio 20 d., faktiškai pradėdama jį valdyti jo sutuoktinė R. R., todėl remiasi liudytojų parodymais, kuriuos pateikia kartu su pareiškimu. R. R. ir V. R. susituokė 1958-04-27, santuokoje gimė trys vaikai: (duomenys neskelbtini) Z. R., miręs 2008 m. rugsėjo 16 d.; (duomenys neskelbtini). L. R., miręs 2014 m. rugpjūčio 12 d.; (duomenys neskelbtini) V. R., mirusi 2020 m. liepos 23 d.. R. R., mirusios 2018 m. rugsėjo 8 d., palikimą priėmė dukra V. R., mirusi 2020 m. liepos 23 d. V. R., mirusios 2020 m. liepos 23 d., palikimą priėmė jos sutuoktinis pareiškėjas G. R. bei jos dukra O. B., a.k. (duomenys neskelbtini) Iki šios dienos niekas nėra pareiškęs pretenzijų dėl po V. R. mirties likusio turto, kuriuo iki pat savo mirties rūpinosi, naudojosi ir valdė tik jo sutuoktinė R. R., kuri pati į notarą per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė, nes neturėjo pakankamai teisinių žinių ir nežinojo, kad reikia pateikti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Be to, turtas registruotas buvo R. R., todėl ji visą laiką manė, kad kreiptis į notarą nereikia. Vaikai į notarą nesikreipė, nes viso turto paveldėtoja po tėvo V. R. mirties 2008-08-20 visuomet laikė savo mamą R. R.. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei į tai, kad po sutuoktinio V. R. mirties 2008-08-20 tik R. R., mirusi 2018-09-08, faktiškai rūpinosi, prižiūrėjo, saugojo, valdė ir naudojo aukščiau išvardintą turtą, yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. R. priėmė savo sutuoktinio V. R. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjas kreipiasi todėl, kad teismo sprendimo pagrindu notaras jam galėtų išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, ir tuo būdu pareiškėjas galėtų pilnai realizuoti savo teises į turtą, likusį po sutuoktinės V. R. mirties. Tik teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o sutvarkyti paveldėjimo dokumentų kitu būdu, t. y. kreipiantis į notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, pareiškėjas negali, nes yra ženkliai praleidęs įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 444 str. 1 d., 445 str.). Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kitokiu būdu gauti įrodymų, kad buvo priimtas palikimas, kaip tik kreipiantis į teismą su prašymu nustatyti juridinį reikšmę turintį faktą, nėra galima, todėl pareiškėjo reikalavimas yra teisėtas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas pareiškėjui sukels teisines pasekmes, kadangi neturėdamas teismo sprendimo dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo negali paveldėto nekilnojamojo turto, jo įregistruoti nekilnojamojo turto registre savo vardu ir juo disponuoti (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Pareiškėjo pateiktu rašytiniu įrodymu – mirties liudijimu nustatyta, kad V. R. mirė 2008 m. rugpjūčio 20 d. Gyventojų registro išrašu nustatyta, kad jis turėjo tris vaikus, kurie visi šiuo metu mirę. VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad dėl V. R. palikimo po jo mirties niekas į notarą nesikreipė, sudarytų testamentų nebuvo. Sutuoktuvių liudijimu nustatyta, kad V. R. 1958 m. balandžio 27 d. susituokė su R. Ž., gimusia (duomenys neskelbtini) Medicininiu mirties liudijimu nustatyta, kad R. R. mirė 2018 m. rugsėjo 8 d. adresu (duomenys neskelbtini).. Notaro liudijimu, VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad R. R. palikimą pas notarą priėmė jos dukra V. R.. Gyventojų registro išrašu, mirties įrašais nustatyta, kad kiti du R. R. vaikai yra mirę. Medicininiu mirties liudijimu nustatyta, kad V. R. mirė 2020 m. rugpjūčio 23 d. VĮ ,,Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad V. R. palikimą priėmė O. B. ir pareiškėjas G. R.. Paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi nustatyta, kad O. B. padovanojo savo paveldėjimo teises į V. R. palikimą pareiškėjui. Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad adresu (duomenys neskelbtini) esantys pastatai priklauso nuosavybės teise R. R., įrašas galioja nuo 1992-08-19. Tuo metu R. R. buvo santuokoje su V. R., todėl jiems sutuoktinis turtas priklausė po ½, nors nekilnojamojo turto registre nekilnojamas turtas ir buvo įregistruotas vien tik R. R. vardu.

Po savo vyro mirties, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.13 straipsniu mirusiojo V. R. sutuoktinė R. R. turėjo teisę paveldėti savo sutuoktinio turto dalį, o nesant kitiems įpėdiniams ar jiems nepriėmus palikimo, ir visą jos turtą. Ji palikimą galėjo paveldėti trims būdais – faktiniu valdymu, pagal įstatymą ir pagal testamentą (CK 5.2 str.1 d., 5.50 str.2 d., 5.51 1 d.), tačiau visais atvejais palikimą turėjo priimti per tris mėnesius nuo jo atsiradimo (palikėjo mirties) kreipdamasi į notarą, jeigu paveldi pagal testamentą ar įstatymą, ar palikimą priimdama faktiniu valdymu per tą patį laikotarpį (CK 5.50 str. 2 d.). Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad R. R. po savo sutuoktinio mirties vienintelė prižiūrėjo, rūpinosi, mokėjo mokesčius už nekilnojamą turtą, pradėdama paveldimą turtą valdyti kaip savo. Byloje jokio ginčo dėl prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto nėra. Gyventojų registro išrašu nustatyta, kad V. R. buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) t. y. toje vietovėje, kurioje atsirado palikimas. R. R. medicininiu liudijimu, nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, kad ji mirė tuo pačiu adresu, kuriuo buvo jos vardu registruotas nekilnojamas turtas. Nekilnojamas turtas priklausė abiem sutuoktiniams po ½, jis nebuvo atidalintas. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – liudytojų R. B. ir V. K. parodymai, patvirtinti notaro, yra leistinas įrodymų šaltinis (CPK 192 straipsnio 8 dalis), byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl teismas jais vadovaujasi. Liudytojai savo parodymuose patvirtino, kad R. R. ir V. R. gyveno (duomenys neskelbtini). kartu iki V. R. mirties, o po jo mirties gyveno visą laiką R. R., kuri naudojosi pastatais, juos prižiūrėjo, tvarkė sodybą.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad jais patikimai nustatyta, jog R. R. po savo sutuoktinio V. R. mirties priėmė jo palikimą, pradėdamas faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą (CPK 177, 178, 185 straipsniai), todėl pareiškimas tenkintinas visiškai. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis), todėl R. R. faktinio valdymo būdu priėmė visą palikimą, atsiradusį po savo sutuoktinio mirties. Faktas nustatomas turto paveldėjimo tikslu (CPK 444 straipsnio 8 punktas, 445, 448 straipsniai).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš pareiškėjo valstybei priteistinos, nes jos neviršija minimalią 5 eurų dydžio valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23, priimta 2020-01-23 Nr. 1R-19/1K-2, paskelbta TAR 2020-01-22 Nr. 2020-00970).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 275, 296, 442, 444, 448 straipsniais,

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi 2018 m. rugsėjo 8 d., priėmė palikimą po sutuoktinio V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties 2008 m. rugpjūčio 20 d., pradėdama jo turtą faktiškai valdyti.

Faktą nustatyti turto paveldėjimo tikslu.

Sprendimo kopiją ne vėliau kaip per tris darbo dienas išsiųsti byloje dalyvavusiems asmenims.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.