Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-02-26 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1049-486/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-02-26
Bylos Nr.
A5.-1049-486/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00563-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
NuorašasByla Nr. A5-1049-486/2019
Proceso Nr. 4-68-3-00563-2019-7Procesinio sprendimo kategorija (S) 6.1
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. vasario 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas J. J.,sekretoriaujant A. R.,dalyvaujant Valstybinės darbo inspekcijos atstovui G. K.,administracinėn atsakomybėn trauktinam asmeniui M. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. M., gim surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – LR ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. M. būdamas UAB vadovu, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį bei 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams A. A., gim. 1982-11-27, leido dirbti 2018 m. gruodžio 18 ir 19 dienomis nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Šiais savo veiksmais jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu Valstybinės darbo inspekcijos atstovas G. K. paaiškino, kad palaiko M. M. surašytą protokolą, pažeidimo sudėtis įvardyta, pažeidimas buvo pašalintas. Atstovas prašo bendrovės vadovui skirti baudą, sankcijos numatytose ribose.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn trauktinas asmuo M. M. paaiškino, kad su pažeidimu sutinka, nuoširdžiai gailisi. Paaiškino, kad A. A. yra jo giminaitis. A. A. nesenai grįžęs iš užsienio, neturėjo darbo. M. M. leido jam dirbti nesudaręs darbo sutarties, kadangi darbuotojas norėjo pabandyti ar jam patiks tas darbas, ar jis sugebės ar susiderins su vaikų vežiojimu. Sutartis po to buvo sudaryta. Paaiškino, kad turi du nepilnamečius vaikus ir paskolą, todėl prašo skirti kuo mažesnę baudą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, teismo išvados.

LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Šio straipsnio dalies dispozicija yra blanketinė, t. y. kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Nelegalaus darbo sąvoka nustatyta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Šios bylos kontekste svarbios ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio nuostatos, kurio 1 dalies pagrindu darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (šio kodekso 34 straipsnis). Pagal šio kodekso straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, jeigu asmuo priimamas į darbą pagal darbo sutartį, kurioje nurodyta, kad asmens darbo vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, ir kai pagal E. S. socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus arba Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis šiam asmeniui yra taikomi ne Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog kvalifikuojant veiką pagal LR ANK 95 straipsnio 1 dalį, o darbą pripažįstant nelegaliu, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Be M. M. visiško prisipažinimo, jo kaltę įvykdžius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įrodo ir kita bylos rašytinė medžiaga :

Jam surašytame administracinio nusižengimo protokole išdėstytos esminės pažeidimo aplinkybės (b. l. 2).

Nelegalaus darbo 2019-01-31 tyrime akte Nr. NDA 0801-1525 užfiksuota, kad UAB 2018 m. gruodžio 19 d. Valstybinės darbo inspekcijos vyr. darbo inspektoriai J. V. ir T. V. atliko patikrinimą statomame vienbučiame name, adresu P. J. g., Vilnius. Pastate rasti santechnikos darbus atliekantys asmenys: M. M., A. A.. Įmonės apdraustųjų sąraše A. A. surasti nepavyko. Iš asmenų paimti pasiaiškinimai (b. l. 3).

Iš A. A. 2018 m. gruodžio 19 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad šių metų gruodžio 18 d., 12 val. 40 min., Vilniuje Eišiškių plento name be numerio bandė atlikinėti pagalbinius darbu, dėl bandomojo darbo tarėsi su direktoriumi M. M.. Dirbti pradėjo nuo 2018 m. gruodžio 18 d. Darbo sutartį ruošėsi pasirašyti šiandien (b. l. 4).

Iš M. M. 2018 m. gruodžio 19 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad 2018 m. gruodžio 19 d., 12.40 val., statybos objekte, P. J. g. pagalbinius bandomuosius darbus pradėjo atlikti A. A., darbo sutartis nesudaryta, nes jis tikrino kaip dirba, buvo žodinis susitarimas. Apie įdarbinimą buhalterė neįspėta (b. l. 5).

Iš M. M. 2019 m. sausio 31 d. rašytinio paaiškinimo matyti, kad po VDI patikrinimo A. A. įformintas oficialiai (b. l. 6).

VSDFV 2018-12-19 dienos duomenų sistemoje nenurodyta, kad A. A. dirbtų įmonėje UAB “Santechnikai” (b. l. 8).

Juridinių asmenų registre nurodoma, kad UAB Santechnika direktorius yra M. M..

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad M. M. būdamas UAB „Santechnikai“ vadovu pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas bei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį bei 43 straipsnio 1 dalies nuostatas, kadangi esant darbo sutarties požymiams A. A., gim. 1982-11-27, leido dirbti 2018 m. gruodžio 18 ir 19 dienomis nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą.

Tokiu būdu M. M. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, įrodyta visiškai.

Dėl nuobaudos.

M. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir dėl įvykdyto nuoširdžiai gailisi.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Pažymėtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama siekiant atgrasyti administracinius nusižengimus padariusius asmenims nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo, siekiant nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei siekiant atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (LR ANK 22 straipsnis). Be to, administracinė nuobauda skiriama vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (LR ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos A. T. atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8/2013, 2AT-7-4/2013).

Pažymėtina, jog vertinant nelegalaus darbo reikšmę ir pavojingumą būtina atsižvelgti į materialinę žalą, jos dydį, taip pat į tai, kokia žala tokiu pažeidimu daroma darbuotojo interesams, visai darbo rinkai, ekonominei sistemai. Svarbu atsižvelgti į tai, ar nelegaliu darbu pažeidėjas siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą, turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu.

LR ANK 34 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog „teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti“. Kadangi tai išimtis iš bendros taisyklės, švelnesnė nuobauda nei numatytoji sankcijoje gali būti skiriama tik ypatingais, išskirtiniais atvejais, esant aplinkybių, ypatingai teigiamai charakterizuojančių pažeidėjo asmenybę ar rodančių ypatingai mažą padaryto nusižengimo pavojingumą, visumai. Todėl individualizuojant pažeidėjams skiriamas nuobaudas turi būti išsamiai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Šioje byloje matyti, jog nelegalus darbas truko neilgą laiko tarpą, tokio darbo apimtis nebuvo didelė, nelegaliai įdarbintas buvo tik vienas asmuo, mokesčiai, kurių išvengta mokėti į biudžetą, taip pat nebuvo dideli. Atsižvelgtina ir į M. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis išlaiko du mažamečius vaikus, turi finansinių įsipareigojimų.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžiama, kad LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytos net ir minimalaus dydžio piniginės baudos taikymas šiuo atveju būtų akivaizdžiai neproporcingas savo pasekmėmis ir suvaržymais bei aiškiai per griežta poveikio priemonė pasiekti nuobaudos tikslams, todėl vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatomis, ji švelninama, paskiriant M. M. 400 (keturių šimtų) eurų baudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ANK 95 straipsnio 1 dalimi, 627-637 straipsniais, 675 straipsniu, teismas,

nutaria:

M. M., gim. 1985-12-10, pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą LR ANK 95 straipsnio 1 dalyje ir, vadovaujantis LR ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirti jam 400 (keturių šimtų) eurų dydžio baudą.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad:

1) paskirta bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB banke DNB Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), „D. B.“ Nr. (duomenys neskelbtini), banke „Nordea B. F. Plc“ Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „Medicinos bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Šiaulių bankas“ Nr. (duomenys neskelbtini). Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK:19097026074. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 1-2 dalys.);

2) po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka (LR (duomenys neskelbtini) straipsnio 3 dalis).

Teisėjas (parašas)Nuorašas tikras:Teisėjas J. J.