Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Pupeikienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018‑04-05 nutarties, priimtos civilinėje byloje (sujungus dvi civilines bylas) pagal ieškovės UAB „Turtasta“ ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl nuosavybės teisės gynimo, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, A. N., J. N., A. S., D. M. ir R. S., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, I. S., valstybės įmonė „Registrų centras“ Klaipėdos filialas, valstybės įmonė „Turto bankas“ ir Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. N., J. N., A. S., D. M. ir R. S. pareiškė ieškinį atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl nuosavybės teisių į pastatus pripažinimo. Ieškovai taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei griauti: pagalbinio ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) ir pagalbinio ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Atskiruoju skundu keliamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovei griauti du pagalbinio ūkio pastatus (pagalbinio ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pagalbinio ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini)).

8. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi ir proceso šalių lygiateisiškumo principai lemia įrodinėjimo naštos paskirstymą (CPK 12, 17 straipsniai). Pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą / poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kuriai prašoma pritaikyti tokias priemones, siekdama išvengti jų taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų esant pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 178 straipsnis).

9. Atskirajame skunde atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija nurodo motyvus, kad viešojo registro duomenimis gyvenamieji namai, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), priklausinio ar pagalbinio pastato neturi. Apeliantė akcentuoja valstybės nuosavybės teisės ir atsakovės ginčo statinių valdymo teisės teisinius pagrindus. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių motyvų pažymi, kad sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šalių ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės ir nepasisakoma dėl byloje pareikštų materialinių reikalavimų pagrįstumo, bet tik patikrinama, ar konkrečiu atveju bylos duomenys sudaro pakankamą pagrindą imtis laikinų ieškinio reikalavimo užtikrinimo priemonių. Taigi šalių nurodomos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai dėl ginčo pastatų nuosavybės teisės bus nagrinėjami ir vertinami civilinę bylą nagrinėjant iš esmės.

10. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir kartu garantuoti jo privalomumą (CPK 18 straipsnis, 144 straipsnio 1 dalis). Šiomis priemonėmis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos procesiniais tikslais suvaržomos konkrečių asmenų materialiosios teisės. Atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį procese, sprendžiant klausimą dėl tokių priemonių taikymo, būtina įvertinti individualias šalių ginčo aplinkybes, prašomų taikyti prevencinių priemonių tikslingumą – jos turi garantuoti būsimo teismo sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, turi būti susijusios su pareikštų reikalavimų esme, pobūdžiu ir apimtimi.

11. Nustatyta, kad nagrinėjamu atveju šioje civilinėje byloje ieškovės ir trečiųjų asmenų, pareiškusių savarankiškus reikalavimus, pareikšti materialiniai reikalavimai yra susiję su nuosavybės teisių į konkrečius ginčo pastatus pripažinimu. Taigi tarp šalių ginčas yra kilęs dėl konkrečių objektų (pastatų) nuosavybės. Atskirajame skunde atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administracija patvirtina aplinkybę, kad yra numatyta ginčo statinius nugriauti ir nurodo, kad tokie detaliojo plano sprendiniai patvirtinti Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004‑09‑30 sprendimu Nr. 1-355. Iš šių duomenų matyti, kad atsakovės nurodomi planuojami atlikti veiksmai, materialinius reikalavimus pareiškusių byloje dalyvaujančių asmenų reikalavimų tenkinimo atveju, iš esmės gali lemti grėsmę įvykdyti tokį teismo sprendimą.

12. Nustatyta, kad šioje byloje skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018‑04-05 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės orientuotos į padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo išsaugojimą.

13. Apeliantė nesutikimą su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi iš esmės grindžia argumentais, kad yra pažeidžiamos atsakovės teisės ir nurodo, jog tampa neaiškios patvirtinto detaliojo plano (kaip visumos) įgyvendinimo perspektyvos ir Europos Sąjungos struktūrinių fondų įsisavinimo perspektyvos pagal atsakovės vykdomą projektą. Atskirajame skunde atsakovė nurodo aplinkybę, kad atsakovė įvairius statinius, įskaitant ginčo pastatus, griauna pagal parengtą „Bastionų komplekso statinių (tunelių, tiltų, kitų inžinerinių statinių) remonto, rekonstravimo, garažų griovimo ir valčių prieplaukos su tiltu į senąjį raveliną statybos projektas Klaipėdoje“ techninį projektą, o jam įgyvendinti atsakovė yra gavusi Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramą. Apeliantė atskirąjį skundą iš esmės grindžia motyvais, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, reikėtų koreguoti techninį projektą ir kiltų Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos grąžinimo rizika, dėl to būtų patirta žala.

14. Svarbu pažymėti, kad taikant laikinąsias apsaugos priemones teisingumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, t. y. laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios ir tiek, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nevaržytų vienos proceso šalies teisių ir teisėtų interesų daugiau nei būtina tikslui pasiekti (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 17 straipsnis, 145 straipsnio 2 dalis). Kartu tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams.

15. Iš apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktų rašytinių įrodymų – 2017-01-18 iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamo projekto Nr. 07.1.1-CPVA-R-904-31-0002 „Bastionų komplekso (Jono kalnelio) ir jo prieigų sutvarkymas, sukuriant išskirtinį kultūros ir turizmo traukos centrą bei skatinant verslą“ sutarties Nr. J9-72 ir prie jos pridėto nurodyto projekto aprašymo duomenų matyti, kad veiklos vykdymo pabaiga numatyta 2019 m. spalio mėn. Apeliantė nurodė ir pateikė rašytinius įrodymus, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija 2018-02-13 pasirašė rangos darbų sutartį Nr. J9-515 dėl projekto „Bastionų komplekso (Jono kalnelio) ir jo prieigų sutvarkymas, sukuriant išskirtinį kultūros ir turizmo traukos centrą bei skatinant smulkųjį ir vidutinį verslą“ rangos darbų. Šioje rangos sutartyje numatyta, kad pirkimo objektas apima tyrinėjimus (geodezinius, archeologinius), darbo projekto parengimą ir rangos darbus pagal pridedamą techninę specifikaciją ir pridedamą techninį projektą. Rangos sutarties 2 punkte numatytas apmokėjimas už tyrinėjimus (geodezinius, archeologinius), darbo projekto parengimą, I etapo rangos darbus ir II etapo rangos darbus. Rangos sutarties 1.2 punkte numatyta, kad antrojo etapo darbų vykdymo pradžia ir pabaiga bus nustatyta atskiru užsakovo rašytiniu pranešimu, atsižvelgiant į skirtą finansavimą II etapui. Rangos sutarties 4 punkte numatyti prievolių įvykdymo terminai: 4.1 punkte numatyta, kad I etapo rangos darbai turi būti baigti ir perduoti užsakovei ne vėliau kaip per 18 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo dienos (į šį terminą įeina tyrinėjimai bei darbo projekto parengimas), darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas nustatyta tvarka; 4.2 punkte numatyta, kad II etapo darbai turi būti baigti ir perduoti užsakovui ne vėliau kaip per 8 mėnesius nuo etapo vykdymo pradžios, darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas nustatyta tvarka.

16. Bylos duomenimis nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme šioje byloje yra priimtas teismo sprendimas, jis yra apskųstas apeliacine tvarka, dėl to šiuo metu neįsiteisėjęs. Pirmosios instancijos teismo priimtame sprendime nurodyta Klaipėdos apylinkės teismo 2018-04-05 nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones panaikinti sprendimui įsiteisėjus.

17. Atsakovė nurodo, kad pagal atsakovės sudarytą 2018-02-13 rangos darbų sutartį Nr. J9-515 pradėti rangos darbai, tarp jų ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2004-09-30 sprendimu Nr. 1‑355 patvirtinti detaliojo plano sprendiniai – ir ginčo statinių griovimas. Apeliacinės instancijos teismas įvertina anksčiau nurodytus duomenis apie projekto įgyvendinimo trukmę ir apie tai, kad apeliantės 2018-02-13 sudarytoje rangos darbų sutartyje Nr. J9-515 numatyti atlikti įvairūs darbai – tyrinėjimas, darbo projekto rengimas, du rangos darbų etapai. Atsakovė nepateikė konkrečių įrodymų, patvirtinančių, kada pagal atsakovės nurodomą vykdomą projektą numatyti būtent ginčo pastatų griovimo darbai. Darytina išvada, kad apeliantė neįrodė faktinės aplinkybės, kad šiuo metu konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas faktiškai apsunkina atsakovės nurodomo projekto įgyvendinimą (CPK 178 straipsnis).

18. Atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, kuria siekiama išsaugoti esamą teisinių santykių padėtį, taikymas esamomis aplinkybėmis yra pagrįstas ir atitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtį. Atsakovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad pritaikyta konservacinės paskirties laikinoji apsaugos priemonė šioje proceso stadijoje akivaizdžiai neatitinka proporcingumo principo ir iš esmės pažeidžia šalių interesų pusiausvyrą ar atsakovės teises ir teisėtus interesus (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Esant nurodytoms aplinkybėms atsakovės atskirojo skundo argumentai atmestini kaip neįrodyti, o skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-04-05 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018-04-05 nutartį palikti nepakeistą.