Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Marytės Mitkuvienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Dominus et servus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1380-38/2006 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Dominus et servus“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Hansa World Lithuania“ (buvusi uždaroji akcinė bendrovė ,,Hansa Financials“) dėl neteisėtų veiksmų ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas UAB ,,Dominus et servus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB ,,Hansa World Lithuania“ 144 314 Lt, iš kurių 83 586 Lt sudaro nuostoliai, ieškovo patirti dėl neteisėtų atsakovo veiksmų, 58 828 Lt – kompensacija už neteisėtai nutrauktą dilerinę sutartį bei 1 900 Lt palūkanos. Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2003 m. liepos 1 d. tarp šalių buvo pasirašytos dvi sutartys, t. y. dilerinė sutartis Nr.2003/4 dėl kompiuterinės programos ,,Hansa Financials“ licencijų perpardavimo bei dilerinė sutartis Nr.2003/005 dėl kompiuterinių programų ,,Office/2“, „FirstOffice“, ,,First Contact“ perpardavimo. Pagal pirmąją sutartį ieškovas įgijo neišimtinę teisę platinti kompiuterinės programos ,,Hansa Financials“ licencijas, konsultuoti savo klientus, sudaryti su jais aptarnavimo (programos priežiūros) sutartis ir apmokyti juos dirbti su šia programa Lietuvos Respublikos teritorijoje, o už sutartyje numatytų darbų atlikimą gauti komisinius procentus nuo programos pardavimo galutiniam vartotojui kainos ir programos priežiūros sutarčių vertės. Pagal antrąją sutartį ieškovas įgijo neišimtines teises platinti kompiuterines programas ,,Office/2“, ,,FirstOffice“, ,,First Contact“ ir sudaryti su jų pirkėjais aptarnavimo sutartis. Tačiau atsakovas neįvykdė savo įsipareigojimų pagal minėtas sutartis, dėl ko ieškovas negavo jam pagal sutartis priklausančių komisinių išmokų. Be to, atsakovas neteisėtai nutraukė sutartis su ieškovu, tuo grubiai pažeisdamas sutarčių nuostatus bei civilinės teisės normas. Atsakovo veiksmų neteisėtumas pasireiškė tuo, kad 2003 m. spalio 23 d. ieškovas jau turėjo potencialų programos ,,Hansa Financials“ bei su jos aptarnavimu susijusių paslaugų pirkėją, t. y. UAB ,,Hidrobalt“, tačiau atsakovas ėmė vilkinti ieškovo užsakymo patvirtinimą, o vėliau informavo ieškovą, kad pradėjo tiesiogines derybas su potencialiu pirkėju pats. Tokiu būdu, atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis, elgėsi nesąžiningai, taip pažeisdamas imperatyvias įstatymo normas, draudžiančias nesąžiningą konkurenciją. 2003 m. gruodžio 12 d. ieškovas gavo atsakovo raštą, kuriame buvo nurodyta, kad dėl neigiamų ieškovo darbuotojų atestacijos rezultatų nutraukia dilerinę sutartį Nr.2003/4. Atsakovas tendencingai organizavo atestaciją, neteisingai įvertino ieškovo darbuotojų žinias, dirbtinai sukūrė situaciją, kad ieškovo atstovai neišlaikytų atestacijos, todėl neteisėtai nutraukė dilerinę sutartį su ieškovu. Ieškovas, vykdydamas antrąją dilerinę sutartį Nr.2003/005, nuo 2003 m. lapkričio 25 d. sudarė sutartį su UAB ,,Dekbera“ dėl kompiuterinės programos ,,Office/2“ pardavimo, kuria įsipareigojo minėtos programos licenciją užsakovui perduoti iki 2003 m. gruodžio 12 d. Bet atsakovas nepatvirtino licencijos perdavimo užsakovui, dėl ko 2003 m. gruodžio 15 d. UAB ,,Dekbera“ nutraukė sutartį ir su ieškovu.

Tokiu būdu, atsakovas, pažeidęs antrosios dilerinės sutarties sąlygas, nesudarė galimybių ieškovui gauti komisinius už programos ,,Office/2“ pardavimą. Tai reiškia, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir neįvykusio sandorio su užsakovu UAB ,,Hidrobalt“ ieškovas negavo pajamų viso už 65 974 Lt. Dėl neįvykusio sandorio su užsakovu UAB ,,Dekbera“ ieškovas negavo 17 612 Lt sumos. Todėl bendra dėl neįvykusių sandorių nuostolių suma sudaro 83 586 Lt. Kadangi dilerinės sutartys su atsakovu buvo nutrauktos neteisėtai, ieškovas įgijo teisę ir į piniginės kompensacijos priteisimą. CK 2.167 straipsnio pagrindu ieškovui priteistina kompensacija sudaro 58 828 Lt sumą. Tuo pačiu CK 6.210 straipsnio pagrindu ieškovas įgijo teisę reikalauti priteisti ir 6 proc. dydžio metines palūkanas už apskaičiuotą nuostolių sumą. Bendra priteistinų palūkanų suma sudaro 1 900,04 Lt.

Vilniaus apygardos teismas 2006 m. kovo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo UAB ,,Dominus et servus“ atsakovo UAB ,,Hansa Financials“ (dabar UAB ,,Hansa World Lithuania“) naudai 3 500 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 8 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Teismas remdamasis bylos medžiaga, šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatė, kad 2003 m. liepos 1 d. tarp ieškovo ir UAB „Hansa Financials“ (dabar UAB „Hansa World Lithuania“) buvo pasirašyta dilerinė sutartis Nr.2003/4 (t. 1, b. l. 33-38), pagal kurią šalys susitarė, kad ieškovas, kaip dileris, įgyja neišskirtinę teisę perparduoti kompiuterinę programą „Hansa Financials“, o atsakovas per 3 darbo dienas privalo arba patvirtinti gautą iš ieškovo užsakymą, arba užsakymą atmesti (sutarties 2.1. p., 3.2. p.). Ta pačia sutartimi šalys susitarė, kad programos priežiūros sutartį su pirkėju atsakovo vardu sudarys ieškovas pagal nustatyto pavyzdžio formą, kurią per 7 dienas nuo pasirašymo dienos ieškovas privalo registruotu paštu išsiųsti atsakovui dėl jos įregistravimo, priešingu atveju vartotojo licencija laikoma neteisėta (sutarties 4.1. p., 4.3. p., 4.4. p.).

Taip pat šalys susitarė, kad minėta sutartimi nustatoma ieškovui 80 proc. dydžio dilerio nuolaida nuo programos pardavimo galutiniam vartotojui kainos, o komisiniai už programos priežiūros sutartis sudaro 40 proc. nuo atsakovo vardu pasirašytų sutarčių vertės (sutarties 6.1. p., 6.3. p.). Be to, nurodyta sutartimi šalys aptarė sutarties sustabdymo ir nutraukimo sąlygas, šalių atsakomybę, kilusių ginčų sprendimo būdus (sutarties 11 p.-14 p.). Tą pačią dieną tarp šalių buvo pasirašyta dar viena dilerinė sutartis Nr.2003/005 (t. 1, b. l. 39-45) Šia sutartimi ieškovui buvo suteikta neišskirtinė teisė perparduoti kompiuterines programas „Office/2“, „FirstOffice“ arba „FirstContact“ (sutarties 1.1. p.). Minėtos sutarties normomis buvo nustatyta programų pirkimo perpardavimui tvarka, iš kurios sekė, kad ieškovas užpildo užsakymo formą pirkti kompiuterines programas, o atsakovas per tris dienas nuo užsakymo gavimo privalo patvirtinti užsakymą arba jį atmesti, nurodant raštu atmetimo priežastį. Ieškovui buvo nustatytas 3 000 Lt kreditas, kurį viršijus šalys susitarė užsakymų nebepriimti (sutarties 6.1.–6.2. p.). Remdamasis dilerinės sutarties Nr.2003/4 nuostatomis, ieškovas 2003 m. rugsėjo 29 d. pasirašė ketinimų protokolą su UAB ,,Hidrobalt”, kuriuo buvo patvirtintas minėtų ūkio subjektų susitarimas parduoti ir įdiegti programos ,,Hansa Financials” modulius, atlikti programos instaliavimą, klientų darbuotojų apmokymą ir kitus būtinus diegimo darbus pagal sutartines kainas. Taip pat buvo sutarta suderinti transporto maršrutus ir kaštus, o diegimo darbų pradžią laikyti 2003 m. spalio 6 d. pagal preliminarų grafiką (t. 1, b. l. 46-50). 2003 m. spalio 20 d. raštu atsakovas išreiškė abejones dėl ieškovo galimybių užtikrinti sėkmingą sistemos ,,Hansa Financials“ įdiegimą UAB ,,Hidrobalt“, todėl rekomendavo ieškovui pasitelkti papildomus konsultantus, šiuo konkrečiu atveju – UAB ,,Kodinės technologijos“ (t. 1, b. l. 58). 2003 m. spalio 22 d. ieškovas užpildė ir pateikė atsakovui užsakymą dėl programinio paketo ,,Hansa Financials“ versijos 4.0 licencijos pardavimo, siekiant ją perparduoti UAB ,,Hidrobalt“ (t. 1, b. l. 59), o jau 2003 m. spalio 23 d. ieškovas pasirašė sutartį Nr.PS 2003/0003 su UAB ,,Kodinės technologijos“ dėl programinės įrangos ,,Hansa Financials“ versijos 4.0 diegimo, personalo apmokymo ir programavimo HAL kalboje UAB ,,Hidrobalt“ (t. 1, b. l. 60-61). Tačiau 2003 m. lapkričio 7 d. raštu atsakovas atsisakė patvirtinti ieškovo pateiktą užsakymą programinei įrangai ,,Hansa Financials“ įsigyti, motyvuodamas tuo, kad dar iki užsakymo gavimo dienos atsakovas pradėjo tiesiogines derybas su UAB ,,Hidrobalt“ dėl minėtos programinės įrangos licencijos pardavimo, kurios buvo sėkmingai baigtos (t. 1, b. l. 67). Be to, 2003 m. lapkričio 6 d. raštu atsakovas informavo ieškovą apie tai, kad bus organizuojama privaloma ieškovo, kaip dilerio, darbuotojų kvalifikacijos atestacija (t. 1, b. l. 68). Atestacija įvyko 2003 m. gruodžio 8 d., o jos rezultatai buvo apibendrinti – 2003 m. gruodžio 9 d. (t. 1, b. l. 124-142). Atsižvelgiant į neigiamus atestacijos rezultatus, atsakovas 2003 m. gruodžio 12 d. raštu informavo ieškovą apie vienašališką dilerinės sutarties Nr.2003/4 nutraukimą (t. 1, b. l. 71). 2003 m. lapkričio 25 d. ieškovas ir UAB ,,Dekbera“ pasirašė sutartį Nr.DS 2003/03, kuria ieškovas įsipareigojo UAB ,,Dekbera“ iki 2003 m. gruodžio 12 d. perduoti kompiuterinės programos ,,Office/2“ licenciją bei atlikti programos diegimo darbus, o UAB ,,Dekbera“ sumokėti ieškovui 13 925 Lt sumą be PVM (t. 1, b. l. 72-79). Tuo tikslu ieškovas 2003 m. lapkričio 25 d. surašė raštą, kuriame prašė atsakovo nurodyti, kokiomis sąlygomis bus leista parduoti programinio produkto ,,Office/2“ licenciją ir jos priežiūrą (t. 1, b. l. 80) Atsakydamas į minėtą paklausimą, atsakovas savo ruožtu pasidomėjo, kokiu pagrindu ieškovas platina programinės įrangos ,,Office/2“ licencijas, kas teismo teigimu, reiškė, jog atsakovas nepatvirtino ieškovo teisės perparduoti minėtą kompiuterinę programą (t. 1, b. l. 82) Atsižvelgiant į tai, kad iki 2003 m. gruodžio 12 d. ieškovas neperdavė UAB ,,Dekbera“ kompiuterinės programos ,,Office/2“ licencijos, UAB ,,Dekbera“ atstovai informavo ieškovą, kad sutartį Nr. DS 2003/03 nutraukia (t. 1, b. l. 83).

Dėl dilerinės sutarties Nr. 2003/4 vykdymo ieškovas nurodė, kad ieškovas teigdamas, jog atsakovo neteisėti veiksmai, padarę ieškovui nuostolių, pasireiškė atsakovo nesąžiningumu, piktnaudžiavimu teise bei sąžiningos konkurencijos normų pažeidimu, nepateikė įrodymų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningos veiklos ir piktnaudžiavimo teise faktų, nuginčijančių atsakovo veiksmų sąžiningumo prezumpciją, numatytą CK 1.5 straipsnyje (CPK 178 str.). Teismo teigimu, byloje esanti medžiaga įrodo, kad prieš pasirašydamas dilerinę sutartį Nr.2003/4 su atsakovu, ieškovo atstovas G. V. dirbo pas atsakovą pardavimų vadovu ir vedė derybas dėl kompiuterinės programos ,,Hansa Financials“ pardavimų su įvairiais klientais, tame tarpe ir su UAB ,,Hidrobalt“ (t. 2, b. l. 37-40). Todėl ieškovo atstovas G. V. dar iki jo veiklos pas ieškovą pradžios žinojo apie UAB ,,Hidrobalt“ ketinimus įsigyti kompiuterinę programą ,,Hansa Financials“ ir minėtą informaciją jis gavo darbo pas atsakovą dėka.

Teismo manymu, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes galima teigti, kad ieškovas pasinaudojo atsakovo darbuotojų įdirbiu derybose su UAB ,,Hidrobalt“, siekiant palenkti UAB ,,Hidrobalt“ atstovų valią programinės įrangos ,,Hansa Financials“ įsigijimui. Dilerinės sutarties Nr.2003/4 tekstas įrodo (t. 1, b. l. 33-38), kad ieškovui buvo suteikta neišskirtinė teisė perparduoti programos ,,Hansa Financials“ licencijas klientams, o atsakovas santykiuose su ieškovu veikė kaip firmos Hansa Business Solutions Limited minėtos programos autorinių teisių perėmėjas (sutarties 1.2. p., 2.1. p.). Teismo teigimu, tai reiškė, kad atsakovui buvo svarbu, kam, kaip ir kokiomis sąlygomis ieškovas perpardavinės ,,Hansa Financials“ kompiuterinę programą, taip kontroliuojant teikiamų paslaugų kokybę. Šiam tikslui ir buvo numatyta galimybė atsakovui atsisakyti tvirtinti ieškovo pateiktą užsakymą. Tuo pačiu atsakovas pats neprarado teisės minėtą programą pardavinėti bei diegti naujiems klientams. Teismas konstatavo, kad atsakovo atstovams kilus abejonių dėl ieškovo galimybės tinkamai įdiegti programinę įrangą ,,Hansa Financials“ (t. 1, b. l. 58), ir negavus duomenų apie papildomų pajėgumų pasitelkimą, nes įrodymų apie 2003 m. spalio 23 d. sutartį su UAB „Kodinės technologijos“ pateikimą atsakovui byloje nėra, atsakovas, kaip savarankiškas ūkio subjektas, turėjo teisę kompiuterinę programą ,,Hansa Financials“ parduoti klientui UAB ,,Hidrobalt“ (t. 2, b. l. 80-85). Be to, paties UAB ,,Hidrobalt“ atstovai patvirtino, kad derybos tarp atsakovo ir UAB ,,Hidrobalt“ dėl programinės įrangos įsigijimo įvyko ne atsakovo iniciatyva, o UAB ,,Hidrobalt“ darbuotojams suabejojus ieškovo techninėmis galimybėmis (t. 2, b. l. 46-48). Liudytojas K. Ž. patvirtino, kad 2003 m. rugsėjo 29 d. ketinimų protokolą, pasirašytą tarp ieškovo ir UAB ,,Hidrobalt“ (t. 1, b. l. 46), jis vertino ne kaip įsipareigojimą pirkti programinę įrangą iš ieškovo, o kaip būsimo bendradarbiavimo susitarimą. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad atsakovo veiksmai, atsisakant patvirtinti ieškovo pateiktą užsakymą programinei įrangai ,,Hansa Financials“ perparduoti UAB ,,Hidrobalt“ bei pradedant tiesiogines derybas su minėtu klientu, nelaikytini nesąžiningais ieškovo atžvilgiu ar atsakovo piktnaudžiavimu teise. Teismo teigimu, Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio pirmojoje dalyje yra numatyta, kokie veiksmai yra draustini bei pripažintini prieštaraujančiais ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, tačiau nė vienas iš jų neapima atsakovo veiksmų, vykdant dilerinę sutartį Nr.2003/4, todėl nėra pagrindo teigti, kad nurodyti atsakovo veiksmai, sprendžiant programinės įrangos „Hansa Financials““ pardavimą UAB „Hidrobalt“ klausimus, prieštaravo ir Konkurencijos įstatymo normoms. Šalims pasirašius dilerinę sutartį Nr.2003/4, jų atstovams tapo žinoma, kad atsakovas įgijo teisę vienašališkai nutraukti sutartį tuo atveju, jei dileris, t. y. ieškovas, neišlaiko kvalifikacinės atestacijos (t. 1, b. l. 33-38) (sutarties 12.2. p.). Sutikęs su tokiomis dilerinės sutarties Nr.2003/4 sąlygomis, ieškovas pripažino, kad atestacijų organizavimas yra išimtinė atsakovo teisė pagal pastarojo pasitvirtintas taisykles. Iš bylos medžiagos matyti, kad dilerių kvalifikacijos atestacijos nuostatai buvo patvirtinti 2003 m. sausio 26 d. atsakovo laikinosios direktorės įsakymu ir šie nuostatai buvo skirti visiems be išimties atsakovo dileriams (t. 1, b. l. 122-123). Nors ieškovo atstovai ir aiškino turį pretenzijų atestacijos organizatoriams (t. 1, b. l. 129,133,139,143), bet galutinių atestacijos rezultatų neužginčijo.

Tokiu būdu, atsakovas, nustatęs, kad ieškovo atstovų atestacijos rezultatai yra neigiami (t. 1, b. l. 124, 130, 134, 140), įgijo sutartinį pagrindą vienašališkai nutraukti dilerinę sutartį Nr.2003/4. (1 t.b.l.37) Tas ir buvo padaryta 2003 m. gruodžio 12 d. atsakovo raštu (t. 1, b. l. 71). Teismas konstatavo, kad tokie atsakovo veiksmai nevertintini, kaip peržengiantys šalių sutartinių santykių ribas (dilerinės sutarties Nr.2003/4 12.2 p.), todėl ir dilerinės sutarties Nr.2003/4 nutraukimas nepripažintinas atsakovo nesąžiningo elgesio su ieškovu įrodymu.

Dėl dilerinės sutarties Nr. 2003/005 vykdymo teismas nurodė, kad ieškovas neįrodė dilerinės sutarties Nr.2003/005 pažeidimo faktų (CPK 178 str.). Dilerinės sutarties Nr.2003/005 4.2. p. numatė, kad atsakovas per 3 dienas nuo užsakymo perparduoti programas „Office/2“, „FirstOffice“ arba „FirstContact“ (sutarties 1.1. p.) gavimo privalo patvirtinti užsakymą arba užsakymą atmesti, raštu nurodant priežastį (t. 1, b. l. 39-41). Tačiau tam, kad būtų galima tvirtinti, jog nurodytą dilerinės sutarties Nr.2003/005 nuostatą atsakovas pažeidė, pats atsakovas privalėjo gauti įvardintą užsakymą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2003 m. lapkričio 25 d. ieškovas ir UAB ,,Dekbera“ pasirašė sutartį Nr.DS 2003/03, pagal kurią ieškovas įsipareigojo UAB ,,Dekbera“ iki 2003 m. gruodžio 12 d. imtinai parduoti programinės įrangos ,,Office/2“ licenciją. Tą pačią dieną, t. y. 2003 m. lapkričio 25 d., ieškovas užpildė licencijos pardavimo užsakymą (t. 1, b. l. 81), bet duomenų apie tai, kad šis užsakymas buvo pateiktas atsakovui, byloje nėra. Prie dokumento pridėtas pašto kvito nuorašas (t. 1, b. l. 80) įrodo, jog atsakovui buvo išsiųstas užklausimas be jokių priedų dėl programinio produkto ,,Office/2“ licencijos pardavimo sąlygų nurodymo, kuris savo esme neatitinka užsakymo reikalavimų. Vadovaudamasis dilerinės sutarties Nr.2003/005 nuostatomis, atsakovas gautojo užklausimo patvirtinti neprivalėjo (sutarties 4.2. p.), o tinkama forma užpildyto užsakymo gavimo atsakovas nepripažino (t. 1, b. l. 114). Kokių nors kitų įrodymų, paneigiančių atsakovo tvirtinimus apie užsakymo negavimą, ieškovas teismui nepateikė. Todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovo teiginiai apie dilerinės sutarties Nr.2003/005 4.2. p. pažeidimus yra neįrodyti. Be to, UAB ,,Dekbera“ programinės įrangos įgijimo kaina buvo nustatyta 11 125 Lt (t. 1, b. l. 75), nors dilerine sutartimi Nr. 2003/005 šalys buvo aptarusios 3 000 Lt kredito limitą programinės įrangos įgijimui (sutarties 6.2. p.). Teismo teigimu, tai reiškė, kad ieškovo teiktinas pasiūlymas jau pažeidė dilerinės sutarties Nr.2003/005 reikalavimus, o pats ieškovas nesiėmė jokių priemonių užsakyti programą dalimis ar susitarti su atsakovu dėl kredito limito padidinimo arba jo visiško netaikymo konkrečiam pirkimui.

Teismas konstatavo, kad nepatvirtintus atsakovo veiksmų nesąžiningumo, piktnaudžiavimo teise bei Konkurencijos įstatymo pažeidimų ieškovo atžvilgiu, taip pat nenustačius sutartinių įsipareigojimų pažeidimų faktų, t. y. nepatvirtintus vieno iš būtinųjų atsakovo civilinės atsakomybės kilimo pagrindų bei sąlygų (CK 6.245 str. 3-4 d., 6.246 str.), ieškovo argumentai, susiję su jam priteistinų nuostolių bei kompensacijos dydžių apskaičiavimą tampa teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų teismas nepasisakė.

Ieškovas UAB ,,Dominus et servus“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė atsakovo nesąžiningos veiklos ir piktnaudžiavimo teise faktų, o atvirkščiai – nurodė, kad ieškovas neteisėtai pasinaudojo atsakovo darbuotojų įdirbiu derybose su UAB ,,Hidrobalt“. Teismas neįvertino fakto, kad G. V. – ieškovo atstovą, įkurti įmonę ir tapti atsakovo programų platintoju skatino pats atsakovas dar tuo metu, kai G. V. dirbo atsakovo įmonėje. Atsakovas neprieštaravo, kad ieškovo darbuotojas G. V. naudotųsi pastarojo jau turėta informacija ir tai įrodo faktas, kad atsakovas nesiėmė jokių priemonių apsaugoti komercinio pobūdžio informaciją ar kaip kitaip ją riboti nuo ieškovo. Teismas nepakankamai įvertino ir tą faktą, kad atsakovas naudoja ryšių su klientais valdymo sistemą, kurios pagalba galima įmonėms siųsti masinius laiškus, pasiūlymus ir/ar atlikti kitus rinkodaros veiksmus. Į šią sistemą potencialūs klientai įtraukiami masiškai pagal vienokį ar kitokį požymį, todėl teismas negali preziumuodamas teigti, kad atsakovo bazėje esantys klientai yra be išimties atsakovo potencialūs klientai. Ieškovas vedė derybas su UAB ,,Hidrobalt“ nuo pat pradžių teisėtai ir apie tai informavo atsakovą.

2. Teismas neteisingai sandorio sudarymo pirmenybę suteikė atsakovui, nurodydamas, kad atsakovas 2006 m. lapkričio 7 d. raštu informavo ieškovą apie tai, kad atsisako patvirtinti ieškovo pateiktą užsakymą programinei įrangai ,,Hansa Financials“ įsigyti, motyvuodamas tuo, kad dar iki užsakymo gavimo dienos atsakovas pradėjo tiesiogines derybas su UAB ,,Hidrobalt“ dėl minėtos programinės įrangos pardavimo. Atsakovo teiginys, kad jis pats savarankiškai vedė derybas su UAB ,,Hidrobalt“ yra nepagrįstas ir neįrodytas. Ieškovas su UAB ,,Hidrobalt“ 2003 m. rugsėjo 29 d. pasirašė ketinimų protokolą, kuris visiškai atitinka CK reikalavimus esminėms sutarčių sąlygoms. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad atsakovas ketinimus derėtis su UAB ,,Hidrobalt“ pareiškė tik susitikimo, vykusio 2003 m. spalio 30 d., t. y. po to, kai ieškovas suderino su UAB ,,Hidrobalt“ esmines licencijos ir diegimo darbų apimtis. Teismas neįvertino to fakto, kas atsakovas ieškovą skatino veikti atsakovo naudai pagal dilerinę sutartį Nr. 2003/004, įvykdant tam tikrus reikalavimus. Šį faktą patvirtina atsakovo 2003 m. spalio 20 d. raštas, kuriuo atsakovas nurodo sąlygas, kurias ieškovas turi įvykdyti ir reikalauja teikti visą informaciją apie derybas su UAB ,,Hidrobalt“. Tai patvirtina, kad atsakovas veikė nesąžiningai, piktnaudžiaudamas savo teise.

3. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad programos licencijos sutartį bei programos priežiūros sutartį, remiantis dilerinės sutarties Nr. 2003/004 nuostatomis, gali pasirašyti išimtinai tik atsakovas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas nepagrįstai vilkino UAB ,,Hidrobalt“ licencijos ir priežiūros sutarčių sudarymą, keldamas vis naujas sąlygas, kurias ieškovas turėjo įvykdyti. Vienas iš esminių atsakovo reikalavimų – ieškovui sudaryti sutartį su kitu atsakovo dileriu dėl diegimo darbų pirkimo, t. y. su UAB ,,Kodinės technologijos“, įvykdymo. Ieškovas šias atsakovo keltas sąlygas įvykdė ir buvo pasirengęs būsimiems programos diegimo darbams. Teismas neįvertino rašytiniuose susirinkimo protokoluose esančių faktų, patvirtinančių atsakovo nenorą bendradarbiauti su ieškovu ir išankstinį nusistatymą nepratęsti dilerinės sutarties (2003 m. spalio 30 d. protokolo 2, 3 p.).

4. Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas derybose su UAB ,,Hidrobalt“ įgijo konkurencinį pranašumą prieš ieškovą. Atsakovas su UAB ,,Hidrobalt“ sudarė netipinę sutartį, kuria klientas įgijo lengvatų lyginant su tipine priežiūros sutartimi, kurių ieškovas savarankiškai daryti neturėjo teisės. Tai lėmė akivaizdų atsakovo pasiūlymo ekonominį pranašumą.

5. Teismas netinkamai aiškino licencijos ir priežiūros pardavimo UAB ,,Dekberai“ aplinkybes, kredito susidarymo aplinkybes ir ieškovo siekį bendradarbiauti su atsakovu siekiant abipusiai naudingo licencijos pardavimo. Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovas buvo viršijęs dilerine sutartimi Nr. 2003/005 aptartą kredito limitą ir nesiėmė jokių priemonių užsakyti programą dalimis ar susitarti su atsakovu dėl kredito limito padidinimo ir arba jo visiško netaikymo konkrečiam pirkimui. Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovas yra viršijęs nustatyta dilerine sutartimi 3 000 Lt limitą. Ieškovas tuo metu buvo visiškai atsiskaitęs su atsakovu ir atsakovas dėl to jokių pretenzijų nereiškė. Teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad atsakovas nepaneigė gavęs registruotą laišką, kuriame buvo raštas ,,Dėl Office/2 pardavimo“, o šiame buvo aiškiai išdėstyta ieškovo pozicija kviečianti atsakovą informuoti ieškovą, kokiomis sąlygomis atsakovas parduos licenciją ir priežiūrą. Teismas neįvertino aplinkybės, kad atsakovas pažeidė dilerinės sutarties Nr. 2003/005 4.2 p., kuriuo atsakovas įsipareigoja per 3 dienas nuo užsakymo gavimo užsakymą patvirtinti arba atmest. Atsakovas atsakymą išsiuntė tik 2003 m. gruodžio 12 d., t. y. kai UAB ,,Dekbera“ remdamasi pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DS 2003/03 1.1 p., nutraukė šią sutartį. Atsakovas nepateikė nė vieno fakto, kuris pagrįstų jo ketinimus teigiamai spręsti licencijos pardavimą ir tuo pažeidė CK 6.205 straipsnį.

6. Teismas konstatavo, kad ieškovo atstovų atestacija vyko teisėtai, tačiau visiškai nevertino fakto, kad buvo grubių procedūrinių pažeidimų ir kad ieškovo atstovai, dalyvavę atestacijoje, pareiškė pretenziją. Atsakovas nesiėmė priemonių pretenzijoje nurodytiems trūkumams pašalini ir nesuteikė ieškovui galimybės dar kartą laikyti atestaciją, o nepagrįstai nutraukė sutartį.

Atsakovas UAB ,,Hansa World Lithuania“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

Ieškovas UAB ,,Dominus et servus“ savo reikalavimus kildina iš dviejų su atsakovu sudarytų sutarčių, kurios šalių pavadintos ,,dilerinėmis sutartimis“. Šios sutartys ieškovą apibrėžia kaip įmonę, kuriai suteikta teisė perparduoti atsakovo sukurtą produktą (kompiuterinės programos licenciją), taip pat aptarnauti ir konsultuoti klientus, dirbant su parduota kompiuterine programa (t. 1, b. l. 33, 39). Savo esme šios sutartys atitinka Civilinio kodekso dvyliktajame skyriuje įtvirtintą komercinio atstovavimo institutą ir apima vieną sritį – prekybos agento veiklos reglamentavimą (CK 2.152-2.167 str.).

Byloje nustatyta, kad 2003 m. liepos 1 d. ieškovo su atsakovu sudaryta sutartimi (t. 1, b. l. 33) ieškovui buvo suteikta neišskirtinė teisė platinti kompiuterinės programos Hansa Financials licencijas, konsultuoti savo klientus, sudaryti su jais aptarnavimo (programos priežiūros) sutartis, apmokyti juos dirbti su šia programa Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat gauti sutartyje numatytą atlyginimą (komisinius) procentais nuo programos pardavimo galutiniam vartotojui kainos ir programos priežiūros sutarčių vertės.

Ieškovas nurodė, kad vykdydamas minėtos sutarties sąlygas, jis surado potencialų atsakovo programos pirkėją, o būtent, uždarąją akcinę bendrovę ,,Hidrobalt“. Įrodydamas šias aplinkybes, ieškovas pateikė į bylą su UAB ,,Hidrobalt“ 2003 m. rugsėjo 29 d. pasirašytą ketinimų protokolą (t. 1, b. l. 46), kuriame sutarta parduoti ir įdiegti programos Hansa Financials modelius (1 p.), šią programą instaliuoti, apmokyti darbuotojus, atlikti kitus būtinus diegimo darbus (2 p.).

Apie surastą klientą ieškovas sutartyje numatytais terminais pranešė atsakovui ir 2003 m. spalio 20 d. gavo iš jo raštą (t. 1, b. l. 58), kuriame pritarta deryboms su klientu, prašoma suteikti atsakovui visą informaciją apie derybas ir siūloma sėkmingam sistemos įdiegimui pasitelkti trečiuosius asmenis – sudaryti sutartį su UAB ,,Kodinės technologijos“. Vykdydamas atsakovo rekomendacijas, ieškovas 2003 m. spalio 23 d. sudarė sutartį su UAB ,,Kodinės technologijos“ (t. 1, b. l. 60).

Nesulaukęs iš atsakovo sutarties 3.2 punkte numatytu terminu – per 3 darbo dienas, pateikto užsakymo patvirtinimo, ieškovas 2003 m. spalio 30 d. surengė susitikimą su atsakovu, kurio metu sužinojo, jog atsakovas nusprendė pats, tai yra be tarpininko, parduoti programos licenciją pirkėjui – UAB ,,Hidrobalt“, šios aplinkybės buvo užfiksuotos susitikimo protokole (t. 1, b. l. 65). Dar po savaitės – 2003 m. lapkričio 7 d. ieškovas gavo atsakovo pranešimą, jog šis atsisako patvirtinti licencijos pardavimo užsakymą, nes neva su pardavėju UAB ,,Hidrobalt“ atsakovas pats jau anksčiau buvo pradėjęs derybas (t. 1, b. l. 67). Beveik tuo pačiu metu buvo gautas ir atsakovo raštas (t. 1, b. l. 68), kuriuo pranešama apie kvalifikacijos patikrinimą (atestaciją) ieškovo darbuotojams. 2003 m. gruodžio 12 d. atsakovas pranešė ieškovui apie vienašališką sutarties nutraukimą dėl neigiamų atestacijos rezultatų (t. 1, b. l. 71).

Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs minėtas aplinkybes dėl sutarties vykdymo, padarė išvadą, kad atsakovas, abejodamas ieškovo turimais pajėgumais dirbti su pirkėju – UAB ,,Hidrobalt“, pats turėjo teisę parduoti produktą pirkėjui, atsisakydamas tarpininko paslaugų, o be to, ieškovo nurodomą klientą – UAB ,,Hidrobalt“, žinojo jau anksčiau, todėl tai nelaikytina ieškovo surastu pirkėju. Teisėjų kolegija ne visiškai sutinka su tokia teismo išvada. Pagal CK 2.152 straipsnio pirmąją dalį prekybos agentu laikomas nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė ūkinė veikla – nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad tarpininkas (perkybos agentas) turi veikti išimtinai atstovaujamojo interesais ir gauti už tai atitinkamą atlyginimą. Ta aplinkybė, kad ieškovo atstovas G. V. dirbo pas atsakovą ir jam dėl to galėjo būti žinoma įmonė ,,Hidrobalt“, negali būti pagrindu išvadai, kad atsakovas netinkamai veikė pagal ginčo sutartį, tai yra, kad ne jo pastangomis buvo surastas klientas.

Iš aptartų įrodymų matyti, kad ieškovas padarė tam tikrą įdirbį surandant pirkėją ir tam atsakovas pritarė. Minėtame 2003 m. spalio 20 d. rašte (t. 1, b. l. 58), atsakovui pirmą kartą atsakant į ieškovo pasiūlymą, nebuvo minima, jog atsakovas pats derėsis su nurodytu klientu ir dėl to tarpininkui neatsakyta neigiamai. Priešingai, pasiūlytos papildomos priemonės sėkmingam darbui užtikrinti. Atsakovas tik po keleto savaičių nusprendė, kad jis pats, o ne per tarpininką, derėsis su klientu (t. 1, b. l . 67).

Todėl toks atsakovo veiksmas vertintinas ne kaip pasinaudojimas galimybe pačiam parduoti savo produktą, o kaip siekis išvengti sutartimi numatyto atlyginimo tarpininkui mokėjimo. Tokį atsakovo elgesį teisėjų kolegija vertina kaip esminį šalių sudarytos sutarties pažeidimą, tai yra kaip komisinio atlyginimo tarpininkui už jo atliktą darbą nesumokėjimą (CK 2.158 str. 1 d., 2.167 str.).

Pagal minėtą dilerinę sutartį Nr. 2003/4 (t. 1, b. l. 33-38) yra numatyta, kad dileriui mokama 80 procentų nuo programos pardavimo galutiniam vartotojui kainos (6.1 p.) ir komisiniai už programos priežiūros sutartis 40 procentų pasirašytų sutarčių vertės (6.3 p.). Uždarajai akcinei bendrovei ,,Hidrobalt“ pasiūlytos Hansa Financials programos kaina – 66 850 litų, 80 procentų komisinis atlyginimas – 53 480 litų (t. 1, b. l. 54). Metinė priežiūros sutarties kaina – 13 370 litų, 40 procentų šios kainos – 5 348 litai. Ieškovui, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą, priteistina pagal šią sutartį sumą – 53 480 litai. Teisėjų kolegija tenkina šią ieškinio dalį dėl atsakovo nesąžiningo elgesio ieškovo atžvilgiu ir esminio sutarties sąlygų pažeidimo. Tačiau teisėjų kolegija netenkina ieškovo reikalavimo atlyginti nuostolius dėl neteisėtos sutarties nutraukimo. Kaip minėta, sutartis buvo nutraukta dėl neigiamų ieškovo darbuotojų atestacijos rezultatų. Tokia atsakovo teisė yra numatyta sutartyje (12.2 p.). Ieškovas įrodinėjo, kad atestacija buvo atliekama šališkai, skubotai, darbuotojai nebuvo supažindinti su atestacijos nuostatais. Tačiau šiems argumentams pagrįsti ieškovas jokių įrodymų nepateikė, atestacijos rezultatų nustatyta tvarka neginčijo. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad atsakovas neteisėtai nutraukė dilerinę sutartį su ieškovu ir negali būti tenkinamas ieškovo reikalavimas priteisti jam komisinį atlyginimą už programos priežiūros sutartį – 5348 litus, nes tik konstatavus neteisėtą sutarties nutraukimą, būtų galimas negautų pajamų dėl sutarties vykdymo priteisimas (CK 2.167 str. 6 d.). Patenkinus ieškinio dalį dėl 53 480 Lt priteisimo, priteistinos ir ieškovo prašomos 6 proc. palūkanos nuo šios sumos už ieškinyje nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2003 m. lapkričio 30 d. iki ieškinio padavimo teismui dienos (2004 m. balandžio 1 d.) (CK 6.210 str. 2 d.), tai yra 1176 litai.

Dėl kitos dilerinės sutarties, ieškovo su atsakovu sudarytos 2003 m. liepos 1 d., vykdymo, teisėjų kolegija palieka nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą (t. 1, b. l. 39). Sutarties 4.2 p. numatė, kad UAB ,,Hansa Financials“, gavusi dilerio užsakymą, per 3 dienas nuo jo gavimo privalo arba patvirtinti užsakymą, arba jį atmesti, raštu nurodant priežastį. Ieškovas pripažino, kad jis gavo iš atsakovo raštą, kuriuo šis nepatvirtino ieškovo užsakymo (t. 1, b. l. 82), o vėliau dėl to buvo nutraukta ieškovo su UAB ,,Dekbera“ sudaryta sutartis (t. 1, b. l. 83). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai šias aplinkybes vertino kaip atsakovo teisėtus veiksmus vykdant sutartį ir pagrįstai šią ieškinio dalį atmetė. Teisėjų kolegija apeliacinio skundo motyvais neturi pagrindo naikinti ar keisti šią teismo sprendimo dalį.

Iš dalies tenkinant apeliacinį skundą, ieškovui priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos, kurias jis patyrė tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 88, 93, 98 str.). Ieškovas prašydamas priteisti atstovavimo išlaidas, pateikė PVM sąskaitas faktūras (t. 2, b. l. 50-61), tačiau byloje nėra duomenų, kad jos būtų apmokėtos, todėl šį ieškovo prašymą teisėjų kolegija atmeta (CPK 98 str.). CPK 96 straipsnis nustato bylinėjimosi išlaidų, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, atlyginimą, nustatant, kad jos išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Iš dalies patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovui priteistinos žyminio mokesčio išlaidos, bei žyminio mokesčio išlaidos valstybei, nuo kurių mokėjimo buvo atleistas ieškovas (t. 3, b. l. 86-88), be to, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme (CPK 302, 92, 93, 96 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2006 m. kovo 14 d. sprendimą pakeisti.

Panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir priteista iš ieškovo UAB ,,Dominus et servus“ atsakovo UAB ,,Hansa Financials“ (dabar UAB ,,Hansa World Lithuania“) naudai 3 500 Lt advokato pagalbai apmokėti bei 8 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Ieškinį iš dalies patenkinti.

Priteisti ieškovui UAB ,,Dominus et servus“ (į. k. 2624467) iš atsakovo UAB ,,Hansa World Lithuania“ (į. k. 1170889) 53 480 (penkiasdešimt tris tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt) Lt ir 1 176 (tūkstantį šimtą septyniasdešimt šešis) Lt palūkanų bei 1 470 (tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt) Lt žyminio mokesčio išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo UAB ,,Hansa World Lithuania“ 1 468 (tūkstantį keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis) Lt žyminio mokesčio bei 14 (keturiolika) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.