Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė, sekretoriaujant Valentinai Solovejienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. Z., Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atstovei Julijai Maciulevičiūtei, išnagrinėjusi R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Jukniškių k., Onuškio sen., Trakų r. sav., administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau ir – Bendrovė) vadovas, žinodamas, kad įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir turi 68 393,78 eurų mokestinę nepriemoką VMI, nesilaikė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, tokiu būdu pažeisdamas kreditoriaus teises ir padarydamas žalą kreditoriui – valstybei, t. y. per tikrinamą laikotarpį vykdė atsiskaitymus su prekių tiekėjais bei mokėjo už suteiktas paslaugas. Tokiais veiksmais R. Z. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo eiliškumą, pagal kurį skolininkas, neturintis pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Šiais veiksmais R. Z. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdyje VMI atstovė Julija Maciulevičiūtė palaikė pareikštą prašymą, prašė pripažinti administracinėn atsakomybėn traukiamą R. Z. kaltu pagal ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalį ir paskirti straipsnio sankcijos vidurkį atitinkančią administracinę nuobaudą.

Teismo posėdyje apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Z. savo kaltę pilnai pripažino. Parodė, jog mokestinė nepriemoka VMI susidarė dėl 2013 m. įmonės sudarytos nuostolingos sutarties su UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią buvo įsipareigoję pastatyti granulių gamybos liniją, tačiau jis padarė klaidų, netiksliai paskaičiavo kainas, neįtraukė kai kurių darbų, dėl ko sekė vėlavimas, buvo priskaičiuoti delspinigiai ir pan. (dėl sutarties patyrė apie 80 tūkst. eurų nuostolį). Tą nuostolingą projektą vis tiek turėjo pabaigti, kadangi priešingu atveju būtų patyrę dar didesnę žalą. Susidarė daug skolų. Supranta, kad turėjo įsiskolinimą VMI, tačiau pirmiausia stengėsi sumokėti atlyginimus darbuotojams, taip pat paslaugų ir įrangos tiekėjams. Suvokia esantis kaltas, jog VMI nemokėjo pagal eiliškumą, galbūt galėjo labiau bendrauti su VMI atstovais. Dėl susidariusios situacijos labai gailisi, prašo skirti kuo mažesnę nuobaudą, kadangi bet kokio dydžio baudą susimokėti jam bus sudėtinga.

Rašytiniame paaiškinime R. Z. nurodė, kad įmonė „(duomenys neskelbtini)“ buvo įkurta 2011 m. Pagrindinės įmonės problemos prasidėjo 2013 m., kai buvo pasirašyta sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Joje buvo numatyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi mokėti 30 procentų avansą už kiekvieno linijos rengimo etapo bendros įrengimų vertės, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ savo lėšomis turėjo padengti likusius 70 procentų įrengimų, transportavimo ir montavimo kaštų, o visišką atsiskaitymą gauti tik praėjus 15 dienų po darbų įvykdymo. Apmokėjimas ne visada būdavo gaunamas laiku, taip pat buvo padarytos klaidos skaičiuojant kai kurių įrengimų vertę. Atsižvelgiant į tai, kad tuo metu buvo baigiami vykdyti ar vykdomi ir kiti projektai su kitomis įmonėmis, bendrovei pradėjo trūkti apyvartinių lėšų, dėl ko susidarė apie 25 000 eurų skola. Tikisi, kad viena klaida nesužlugdys įmonės, kuri turi potencialo grąžinti skolas ir ateityje sėkmingai dirbti (b. l. 10).

Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas R. Z. nesilaikė atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, numatytos CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje, tokiais veiksmais pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės, atstovaujamos VMI, kaip kreditorės teises, t. y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio l dalyje,

Motyvuojamoji dalis

R. Z. kaltė padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga:

VMI pareiškimu dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo, kur, be kita ko, nurodyta, jog 2016-04-12 duomenimis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka sudaro 68 393,78 Eur (b. l. 1-2); VMI operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (23.30-08) FR1042-3931, iš kurios matyti, kad, siekiant nustatyti įmonės įsipareigojimų biudžetui vykdymą bei nepriemokos susidarymo priežastis, 2016 m. balandžio 27 d. buvo pradėtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad mokestinę nepriemoką sudaro: 57 561,92 Eur PVM ir 6 619,29 Eur šio mokesčio delspinigių, 4 162,63 Eur GPM ir 178,20 Eur šio mokesčio delspinigių, 20,00 Eur aplinkos teršimo mokesčio ir 0,75 Eur šio mokesčio delspinigių. Pagal mokesčių administratoriaus nurodymą buvo prašoma pateikti banko sąskaitų išrašus, kasos knygą, gautų bei išrašytų sąskaitų-faktūrų registrus, kasos dokumentus, kitą dokumentaciją. Išanalizavus bedrovės pateiktus dokumentus nustatyta, kad nuo 2015-04-30 iki 2016-03-31 kasos įplaukos buvo – 5 000 Eur, išlaidos – 7 950 Eur. Iš pateiktų sąskaitų matyti, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais už suteiktas prekes bei paslaugas: visos lėšos iš Bendrovės kasos buvo panaudotos darbo užmokesčio mokėjimui (2015-10-16 – 500,00 Eur, 2015-11-23 – 500,00 Eur, 2015-12-21 – 1 000,00 Eur, 2015-12-23 – 1 650,00 Eur, 2015-12-32 – 400,00 Eur, 2016-01-06 – 400,00 Eur, 2016-01-19 – 1 250,00 Eur, 2016-02-29 -1 200 Eur, 2016-03-05 – 400 Eur, 2016-03-06 – 50,00 Eur, 2016-03-31 – 600,00 Eur). 570,53 Eur panaudota kuro įsigijimui, 1 915,61 Eur sumokėtai Sodrai, 390,37 Eur – VMI, 1 515,54 Eur sumokėta antstolei E. M. pagal vykdomuosius raštus, 4 090,00 Eur panaudota darbo užmokesčio išmokėjimui (2015-10-09 – 150,00 Eur, 2015-10-31 – 1 200 Eur, 2015-11-13 – 250,00 Eur, 2015-11-17 – 800,00 Eur, 2015-11-26 – 1 240,00 Eur, 2016-02-19 – 450,00 Eur), 13 428,00 Eur atsiskaityta su kitais tiekėjais už prekes ir paslaugas. Buvo atlikti žemiau nurodyti atsiskaitymai, kurie pažeidė VMI interesus (dėl didelio kiekio atsiskaitymų yra pateikiama tik dalis finansinių operacijų):

1) 2015-11-20 atliktas skolos apmokėjimas kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsiskaitymo suma 585,14 Eur. Vadovaujantis CK 6.930¹ straipsniu, ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 66 187,04 Eur;

2) 2015-12-01 atliktas skolų apmokėjimas kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsiskaitymo suma 295,98 Eur. Pagal CK 6.930¹ straipsnio nuostatas ši suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 65 708,17 Eur;

3) 2016-01-26 atliktas skolų apmokėjimas kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsiskaitymo suma 1 000, 00 Eur, kuri pagal CK 6.930¹ straipsnį taip pat turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 67 925,45 Eur;

4) 2016-02-19 atliktas skolų apmokėjimas kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsiskaitymo suma 300,00 Eur. Vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio nuostatomis, minėta suma turėjo būti panaudota atsiskaitymui su VMI, kadangi atsiskaitymo dieną Bendrovė VMI buvo skolinga 67 824,39 Eur.

Bendrovė taip pat turi sąskaitas bankuose AB „DNB“ banke ir „Swedbank“. Lėšų likutis AB „DNB“ banko sąskaitoje 2015-10-01 buvo 5 406,99 Eur. Nuo 2015-10-01 iki 2016-03-31 pajamos sudarė 411,40 Eur, išlaidos – 5 813,90 Eur. Lėšų likutis sąskaitoje 2016-03-31 – 4,49 Eur. Lėšų panaudojimas: 1 900,00 Eur panaudota darbo užmokesčio mokėjimui, 2 650,00 Eur sumokėta kitiems kreditoriams, 2015-10-02 pervesta 400,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2 050,00 Eur sumokėta kitiems kreditoriams: 2015-10-02 pervesta 400,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2 050,00 Eur Graf GmbH, 200,00 Eur UAB „(duomenys neskelbtini)“, 1 218,64 Eur nurašyta pagal VMI nurodymus. Lėšų likutis „Swedbank“ banko sąskaitoje buvo 0,00 Eur, pajamų į šią sąskaitą gauta nebuvo.

Anksčiau išdėstytos aplinkybės atsispindi ir byloje esančiuose išrašuose, dokumentuose (b. l. 13-30).

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais) užtraukia baudą įmonių ir įstaigų administracijų vadovams ar administratoriams nuo vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Pažymėtina, kad nuo 2013-10-01 įsigaliojo CK 6.930¹ straipsnis, nustatantis atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.

Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, kad Bendrovė, turėdama 68 393,78 Eur mokestinę nepriemoką VMI, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, kadangi operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, jog per tikrinamą laikotarpį vykdė atsiskaitymus su tiekėjais už suteiktas prekes bei paslaugas. Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Z. neneigė padaręs jam inkriminuojamą pažeidimą, sutiko nesilaikęs įstatymo nuostatų dėl atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos ir nors nurodė, jog visi mokėjimai kitiems kreditoriams ir darbuotojams buvo būtini, tačiau tai bet kokiu atveju nepaneigia to, jog R. Z. turėjo pareigą laikytis įstatyme įtvirtintos atsiskaitymo su kreditoriais tvarkos. Pastarasis, žinodamas, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų mokestinei nepriemokai padengti, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Vadovaujantis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nesant pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, privalėjo mokėti atsiskaitymus antrąja eile, t. y. atsiskaitymus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi šiuos reikalavimus, bendrovė trečiąja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, t. y. mokėti lėšas tiekėjams. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nurodyta atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeisti, kadangi buvo vykdomi atsiskaitymai su kitais kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija. Esant tokiam Bendrovės direktoriaus neveikimui, buvo pažeisti kreditoriaus – VMI interesai.

Tad, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu yra nustatyti visi ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai, dėl ko administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Z. baustinas.

Teismas, spręsdamas R. Z. skirtinos administracinės nuobaudos klausimą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas nuosavybei), atsakomybę lengvinančią aplinkybę - prisipažįsta ir gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat įvertinama R. Z. asmenybė (aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis, byloje duomenų apie tai, kad pastarasis anksčiau buvo baustas už analogiškus ar kitos rūšies pažeidimus, nepateikta). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, jog mokestinė nepriemoka susidarė prieš nepilnus metus ir tikėtina, jog tam įtakos išties turėjo R. Z. nurodytos aplinkybės dėl nesėkmingos sutarties, anksčiau įmonė visus mokesčius mokėjo, nėra duomenų, kad vadovas būtų buvęs anksčiau traukiamas administracinėn atsakomybėn už šios rūšies pažeidimus, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, daro išvadą nagrinėjamu atveju esant galimybę taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir už R. Z. padarytą pažeidimą paskirti kiek mažesnę administracinę nuobaudą, nei įstatymo sankcijoje numatyta minimali piniginė bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu, 50⁶ straipsnio 1 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

R. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 900 (devynių šimtų) eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį (A2.2.-10296-932/2016) ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.