- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-12
- Bylos Nr.
- e2-1261-516/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00901-2019-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Gudžiūnienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „SOSCREDIT“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei EDS INVEST
- Trečiasis asmuo
- notaras E
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SOSCREDIT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutarties, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „SOSCREDIT“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei EDS INVEST dėl skolos dydžio pripažinimo ir vykdomųjų įrašų pakeitimo, trečiasis asmuo – notaras E. N.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „SOSCREDIT“ pareiškė ieškinį, kuriame prašė:
1.1. taikyti 6 mėnesių ieškinio senaties terminą reikalaujamiems delspinigiams pagal 2013 m. sausio 7 d. paskolos sutartį Nr. 13-00005, nurodytiems 2019 m. kovo 20 d. vykdomajame įraše, notarinio registro Nr. 2017; pagal 2012 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį Nr. 12-00279, nurodytiems 2019 m. kovo 20 d. vykdomajame įraše, notarinio registro Nr. 2019; pagal 2012 m. spalio 23 d. paskolos sutartį Nr. 1200418, nurodytiems 2019 m. kovo 20 d. vykdomajame įraše, notarinio registro Nr. 2021;
1.2. sumažinti pagal 2012 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį Nr. 12-00279, 2012 m. spalio 23 d. paskolos sutartį Nr. 12-00418, 2013 m. sausio 7 d. paskolos sutartį Nr. 13-00005 atsakovės UAB EDS INVEST iš ieškovės UAB „SOSCREDIT“ reikalaujamų delspinigių dydį nuo 0,2 proc. iki 0,05 proc.;
1.3. sumažinti Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. 2019 m. kovo 20 d. išduotame vykdomajame įraše, notarinio registro Nr. 2017, nurodytas palūkanas iki 16 379,20 Eur bei sumažinti Vilniaus rajono 6-ojo notaro biuro notaro E. N. 2019 m. kovo 20 d. išduotame vykdomajame įraše, notarinio registro Nr. 2019, nurodytas palūkanas iki 8 748,96 Eur;
1.4. pripažinti, kad iš ieškovės UAB „SOSCREDIT“ atsakovei UAB EDS INVEST išieškotinas sumas sudaro: 47 029,64 Eur negrąžinta paskolos suma, 16 379,20 Eur palūkanos, 2 888,07 Eur delspinigiai, 8 proc. dydžio metinės sutartinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2019 m. vasario 12 d. iki galutinio paskolos grąžinimo nuo negrąžintos paskolos sumos, 211,17 Eur notarinės išlaidos, susijusios su vykdomojo įrašo atlikimu, pagal 2013 m. sausio 7 d. paskolos sutartį Nr. 13-00005; 22 914,55 Eur negrąžinta paskolos suma, 8 748,96 Eur palūkanos, 1 449,66 Eur delspinigiai, 8 proc. dydžio metinės sutartinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2019 m. vasario 12 d. iki galutinio paskolos grąžinimo nuo negrąžintos paskolos sumos, 113,16 Eur notarinės išlaidos, susijusios su vykdomojo įrašo atlikimu, pagal 2012 m. rugpjūčio 1 d. paskolos sutartį Nr. 12-00279; 36 251,28 Eur negrąžinta paskolos suma, 14 021,09 Eur palūkanos, 1 413,80 Eur delspinigiai, 8 proc. dydžio metinės sutartinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2019 m. vasario 12 d. iki galutinio paskolos grąžinimo nuo negrąžintos paskolos sumos, 158,70 Eur notarinės išlaidos, susijusios su vykdomojo įrašo atlikimu, pagal 2012 m. spalio 23 d. paskolos sutartį Nr. 12-00418;
1.5. pagal teismo pripažintas iš UAB„SOSCREDIT“ išieškotinas sumas pakeisti 2019 m. kovo 20 d. išduotus vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 2017, vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 2019, vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. 2021;
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą antstolio D. K. vykdomose vykdomosiose bylose Nr. 0174/19/00646, 0174/19/00647, 0174/19/00648 ir bet kokius su tuo susijusius veiksmus.
3. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir toliau leidžiant atlikti visus vykdymo veiksmus, antstolis turtą parduos, o nekilnojamąjį turtą įgijęs asmuo Nekilnojamojo turto registre jį turėtų teisę įregistruoti kaip savo nuosavybę. Palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju, leidus tęsti išieškojimą, antstolis parduotų daugiau nekilnojamojo turto, nei jo reikėtų kreditorių reikalavimams patenkinti. Greitesnis nekilnojamojo turto išvaržymas sukeltų neproporcingai didelius praradimus ieškovei, o vykdymo procesas neatitiktų savo paskirties – išieškoti tokią sumą, kuri yra būtina kreditorių reikalavimams patenkinti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. liepos 2 d. nutartimi ieškovė prašymą atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad teismas, siekdamas užtikrinti byloje pareikštų reikalavimų įvykdymą, taiko tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios yra būtinos bei realiai gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, ir netaiko priemonių, kurios teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nėra būtinos. Tokio ieškinio reikalavimo (dalyko), kokį suformulavo ieškovė, patenkinimo atveju teismo sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo. Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, nėra teisinio pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Ieškovė atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą patenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį neatsižvelgė į ieškinio teiginius, kad atsakovės vykdomuosiuose įrašuose nurodytas negrąžintinos paskolos dydis galimai yra per didelis. Ieškovė, siekdama įvertinti vykdomuosiuose įrašuose nurodytos negrąžintos paskolos, atitinkamai ir palūkanų bei delspinigių dydžių teisingumą, ieškiniu prašo teismo atsakovę įpareigoti pateikti atitinkamą informaciją. Taigi akivaizdu, kad ieškinyje atsakovė ne tik ginčija palūkanų ir delspinigių dydžius, tačiau ir abejoja atsakovės nurodytomis negrąžinto kredito sumomis.
6.2. Akivaizdu, kad teismo sprendimas bus tiesiogiai vykdomas jau pradėtose vykdomosiose bylose pagal jau išduotus vykdomuosius įrašus, kuriuos ir prašoma pakeisti šioje civilinėje byloje. Netaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, o teismui priėmus sprendimą ir nustačius teisingas išieškotinas sumas bei pakeitus vykdomuosius įrašus, bet jau esant įvykdytam priverstiniam išieškojimui, toks sprendimas nebūtų pakankamas ieškovės teisių gynybai, o jo įgyvendinimas (jeigu dar būtų įmanomas) pareikalautų papildomų laiko ir piniginių sąnaudų – tektų inicijuoti ir naujus teisminius procesus, siekiant susigrąžinti tai, kas jau įvykdyta ir siekiant apginti dar ginčo civilinėje byloje reiškiamus reikalavimus.
6.3. Nutartimi, prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis ir tikslas nepagrįstai buvo aiškinami itin siaurai. Prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovė siekia išlaikyti byloje status quo padėtį ir užkirsti kelią neigiamų padarinių ir nuostolių atsiradimui.
6.4. Ieškiniu reikalaujama pakeisti ir vykdomuosius įrašus, kurių pagrindu yra pradėtos vykdomosios bylos dėl skolos išieškojimo iš ieškovės. Akivaizdu, kad patenkinus ieškinį, teismo sprendimu pakeisti vykdomieji įrašai sudarys pagrindą skolos išieškojimui iš ieškovės, o sprendimas šalių privalės būti vykdomas.
6.5. Nutartis priimta visiškai neįvertinus atsakovės galimybių, nesustabdžius vykdomosiose bylose atliekamų vykdymo veiksmų ir teismui priėmus ieškovei palankų sprendimą, grąžinti be teisinio pagrindo iš ieškovės išieškotas pinigų sumas.
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą atsakovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1. Ieškiniu pareikšti reikalavimai savo pobūdžiu atitinka reikalavimus dėl pripažinimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, sprendimų dėl pripažinimo įvykdymui nereikalingos papildomos priverstinio vykdymo priemonės, toks sprendimas teisines pasekmes sukels nuo jo įsiteisėjimo, todėl jo vykdymo užtikrinti nereikia.
7.2. Atsakovė, peržiūrėjusi atliktus skaičiavimus dėl delspinigių (kurių pagrindu buvo atlikti vykdomieji įrašai) nustatė, jog delspinigiai pagal paskolos sutartis buvo skaičiuoti už ilgesnį nei 6 mėnesių laikotarpį. Atsižvelgdama į tai, atsakovė kreipėsi į išieškojimą vykdantį antstolį, kad būtų patikslintos pagal vykdomuosius įrašus išieškotinos delspinigių sumos. Be to, atsakovė paprašė antstolio neskaičiuoti ir neišieškoti šiuose vykdomuosiuose įrašuose nurodytų „0,2 proc. delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną“, taip pat 8 proc. dydžio metines sutartines palūkanos nuo negrąžinto kredito sumos, skaičiuoti ne nuo „2019 m. sausio 29 d. iki vykdomajame įraše nurodytos skolos sumokėjimo“, o „nuo 2019 m. vasario 12 d. iki vykdomajame įraše nurodytos skolos sumokėjimo. Remdamasis atsakovės prašymu, antstolis priėmė patvarkymus, pagal kuriuos patikslino ir sumažino pagal vykdomuosius įrašus išieškotinas sumas. Atsižvelgiant į tai, nėra jokios grėsmės, kad vykdomosiose bylose iš Ieškovo bus išieškota didesnė suma nei būtų patenkinus ieškinį.
7.3. Ieškovė pagal ieškinį nepateikė jokio reikalavimo dėl vykdomuosiuose įrašuose nurodytų negrąžintų paskolų dydžių.
7.4. Ieškinio suma atsakovei nėra didelė. Ieškovė nepateikė jokių argumentų, kad atsakovė yra nesąžininga, t. y. bandytų slėpti, perleisti at kitaip apsunkinti savo turtą. Be to, ieškovė tikėtinai neįrodė savo reikalavimų pagrįstumo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
Dėl naujų rašytinių įrodymų pridėjimo prie bylos
9. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
10. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pridėti prie bylos ieškovės pateiktas jos turimo turto išperkamosios nuomos sutartis. Kaip matyti iš pateiktų naujų rašytinių įrodymų, jie egzistavo ieškinio pareiškimo teismui metu, todėl turėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
11. Apeliacinės instancijos teismas šiuos naujus rašytinius įrodymus atsisako pridėti prie bylos, nes ieškovė nepateikė prašymo rašytinius įrodymus pridėti prie bylos ir nepagrindė CPK 314 straipsnyje numatytos išimties taikymo.
12. Atsakovė pateikė 2019 m. liepos 18 d. prašymo antstoliui D. K. nuorašą ir antstolio D. K. patvarkymo ir turto arešto akto nuorašus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi šių įrodymų pateikimo būtinybė atsirado vėliau, atsakovei siekiant paneigti ieškovės argumentus, bei atsižvelgiant į tai, kad dėl objektyvių priežasčių (atsiradimo momento) jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, vadovaujantis CPK 314 straipsniu atsakovės pateiktus naujus įrodymus priima ir vertina kartu su kita bylos medžiaga.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti prima facie (tikėtinai) pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
14. Ieškovės prašoma CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtinta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas – gali būti taikoma, kai skolininkas ar kitas asmuo įstatymų nustatyta tvarka, prasidėjus vykdymo procesui, ginčija vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, kai trečiasis asmuo ginčija tarp kitų asmenų sudarytą sandorį, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo; ši laikinoji apsaugos priemonė gali būti taikoma ir tais atvejais, kai vykdomąjį dokumentą ar sandorį ginčija ne skolininkas, o kitas suinteresuotas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
15. Pažymėtina, kad CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, paprastai taikoma tais atvejais, kai yra paduodamas skundas dėl antstolio veiksmų (CPK 510 straipsnio 2, 8 dalys), taip pat tokių procesinių priemonių taikymo gali būti prašoma kasacinio skundo padavimo toje pačioje byloje, kurioje turi būti vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas, ar prašymo atnaujinti procesą toje pačioje byloje atvejais. Todėl įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, priimto kitoje byloje, vykdymo laikinas uždraudimas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek ir nedalyvavę nagrinėjant bylą. Išieškojimas, vykdant teismo spendimą, gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinimas kitomis priemonėmis negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-614-464/2015).
16. Šiuo atveju, kaip matyti iš pareikšto ieškinio, ieškovė siekia šalių sudarytų paskolos sutarčių pakeitimo. Apeliacinės instancijos teismas kritiškai vertina ieškovės argumentus, kad bylos dalyku yra ir negrąžintos paskolos dydis. Vien tai, kad ieškovė pateikė prašymą išreikalauti įrodymus ir abejoja jos negrąžintos paskolos dydžio teisingumu, nesudaro pagrindo pripažinti, jog šis klausimas yra ieškinio dalykas. Jokių materialiųjų teisinių reikalavimų atsakovei šiuo aspektu nėra pareikšta.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal pareikštą reikalavimą, šiuo konkrečiu atveju būtinybės taikyti CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytas laikinąsias apsaugos priemones nėra. Kai reiškiamas reikalavimas pakeisti sutartinius teisinius santykius, šalių sutartiniai teisiniai santykiai modifikuojami teismo sprendimo pagrindu, toks sprendimas neturi būti vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-667/2014). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė tapatina teismo sprendimo privalomumą ir priverstinį vykdymą. Visi teismo sprendimai šalims yra privalomi (CPK 18 straipsnis), tačiau ne visi sprendimai gali būti privestinai vykdomi (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017 17 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Tokio ieškinio dalyko, kokį suformulavo ieškovė, patenkinimo atveju teismo sprendimas nereikalautų priverstinio vykdymo – teismo sprendimo teisinė galia realizuotųsi ipso facto (savaime pagal faktą). Užtikrinti įvykdymą to, ko faktiškai nereikės vykdyti, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nėra būtina ir įprastai negalima.
18. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ginčo tarp šalių iš esmės, o vertina aplinkybes, ar tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareikštus reikalavimus, nebūtų kliūčių įgyvendinti tokį teismo sprendimą. Taigi neegzistuojat teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės rizikai, atitinkamai nėra teisinio pagrindo ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Analogiškai pasisakytina ir dėl išvestinio ieškovės reikalavimo pakeisti notaro vykdomuosius įrašus. Jokių kitų reikalavimų, kurie galėtų būti priverstinai vykdomi, atitinkamai – ir užtikrinami laikinosiomis apsaugos priemonėmis, byloje nėra pareikšta.
19. Apeliacinės instancijos teismas atskirai atkreipia dėmesį, kad ieškovė neginčija paskolos sutarčių ir vykdomųjų įrašų visa apimtimi, tačiau prašė laikinai sustabdyti visus vykdymo veiksmus, kuriuos antstolis vykdo šio vykdomojo dokumento pagrindu. Pagal atsakovės pateiktus naujus rašytinius įrodymus, matyti, kad išieškojimo apimtis jau yra sumažinta atsižvelgiant į ieškovės pareikštą reikalavimą.
20. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, jeigu nebus taikyta jos prašoma laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas. Nesant vienos iš būtinų sąlygų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė taikyti šią laikinąją apsaugos priemonę, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.