- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-06-03
- Bylos Nr.
- 2-788-527/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolita Cirulienė
- Atsakovas
- V. K.
procesinio dokumento kategorija 35.4; 35.5; 36.1; 113.1; 113.8
SPRENDIM A S
2008 m. birželio 3 d.
dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Tradicija“ atstovui Benediktui Didoniui ir atsakovui V. K.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Tradicija“ ieškinį atsakovui V. K. dėl palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teism a s nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė 2008-02-27 ieškiniu (b.l.5), vadovaudamasi CK 6.210 str. 1 d., prašė priteisti iš atsakovo 3.016,00 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2006-12-19 iki 2008-02-27 ir 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo nuo 50.500 Lt sumos. Ieškovė nurodė, kad 2004-08-31 Kauno apygardos teismas ieškovei iškėlė bankroto bylą, 2004-10-19 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi administratoriumi buvo paskirta UAB „Robinta", kurios direktorius 2004-11-12 įsakymu Nr.15 administratoriaus įgaliotu asmeniu paskyrė B.Didonį. Lietuvos apeliacinis teismas 2006-12-18 nutartimi, įsigaliojusia tą pačią dieną, priteisė ieškovei iš atsakovo 50.500,00 Lt. Kadangi atsakovas nesumokėjo ieškovei priteistos sumos, todėl ieškovė kreipėsi į antstolį dėl priverstinio 50.500 Lt išieškojimo. CK 6.210 str. 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, todėl atsakovas turi sumokėti ieškovei 3.016,00 Lt (50.500 Lt*0,0137 %* 436 = 3.016,00 Lt) palūkanų už praleistą terminą nuo 2006-12-19 iki 2008-02-27. Kadangi atsakovas nemoka priteistos sumos, vadovaujantis CK 6.210 str. 1 d., privalo sumokėti ir 5 procentų metines palūkanas nuo 50.500 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį (b.l.18-19) atsakovas nurodo, kad iš Lietuvos apeliacinio teismo 2006-12-18 nutarties seka, kad išmokėjimas jam, kaip advokatui, honoraro pagal teisinio aptarnavimo sutartį ir pateiktas sąskaitas-faktūras prieštaravo imperatyvioms Turto arešto įstatymo nuostatoms, nes Kauno apygardos teismas 2004-08-31 areštavo visą ieškovės turtą, tame tarpe ir pinigines lėšas, esančias įmonės kasoje. Teismui pripažinus šį sandorį niekiniu, pagal CK 1.80 str. taikytina restitucija. CK 6.151 str. 2 d. nurodoma, kad asmuo, dėl kuriuo kaltės taikoma restitucija, privalo grąžinti iš turto gautus vaisius, pajamas ir kompensuoti bet kokią kitą iš turto gautą naudą. Šiuo atveju buvo gautas advokato honoraras, t.y. pajamos, kurios buvo sunaudotos atsakovo asmeninėms reikmėms ir iš jų negautos jokios pajamos (palūkanos už terminuotą indelį ar už lėšų laikymą sąskaitoje, nebuvo įgytos akcijos ar turtas, duodantis pajamas). Restitucija nenumato kitokio, negu skolininko gautų papildomų pajamų kompensavimo, būdo. Taigi atsakovas neprivalo ieškovei nieko kompensuoti, o tik grąžinti gautas pinigines lėšas. CK 6.210 str. numato prievolę skolininkui mokėti palūkanas tik praleidus terminą įvykdyti piniginę prievolę pagal sutartį, o tarp šios prievolės šalių nėra sutartinių santykių. Byloje nėra pateikto kreditoriaus reikalavimo dėl termino, per kurį turi būti įvykdyta prievolė (CK 6.53 str.), nes kreditorius kreipėsi į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo. Šiai prievolei ir teismas nėra nustatęs įvykdymo termino (CK 1.117 str.). Jeigu kreditorius, reikšdamas pagrindinį ieškinį dėl išmokėto honoraro priteisimo, reikalautų palūkanų pagal CK 6.37 str. 2 d., tai tik tuo atveju taikytinos CK 6.210 str. nuostatos dėl palūkanų dydžio, tačiau tokio reikalavimo ieškovė nekėlė. Tarp šalių egzistavo sutartiniai teisiniai santykiai, iš kurių kilo ieškovės pareiga apmokėti už suteiktas teisines paslaugas, jai pateikus sąskaitą. Ieškovė, po bankroto bylos iškėlimo ir esant areštuotam visam turtui apmokėdama advokatui už teisines paslaugas nustatytą honorarą, prisiėmė riziką dėl tokių lėšų išmokėjimo, nes atsakovas savo valia negalėjo paimti pinigų iš ieškovės kasos. CK 6.4 str. nustato prievolės šalių pareigą elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai. Pagal CK 1.95 str. sandoris dėl honoraro išmokėjimo yra negaliojantis nuo jo išmokėjimo, o tai reiškia, kad pati ieškovė pinigų išmokėjimo momentu elgėsi nesąžiningai, neteisingai ir rizikingai, todėl jos papildomi reikalavimai negalėtų būti tenkinami pagal teisingumo principą. CK 6.37 ir 6.210 str. nustatytos palūkanos atlieka kompensavimo, o ne mokėjimo funkcijas. Ieškovė šios prievolės atsiradimo momentu dar nebuvo bankrutavusi įmonė. Šį statusą ji įgijo tik 2004-10-19 ir nuo tos dienos ieškovė jokios ūkinės komercinės veiklos nebevykdo, kitokių nuostolių patirti negalėjo, nes nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos nebeskaičiuojamos palūkanos ir netesybos pagal neįvykdytus sandorius ir pagal darbo santykius (ĮBĮ 10 str.7 d.3p ). Šiuo metu ieškovė turi likviduojamos įmonės statusą, ir šios lėšos būtų panaudojamos išimtinai ne įmonės veiklos tikslams, o tik arba kreditorių reikalavimų tenkinimui, arba bankroto administravimo išlaidų padengimui, todėl pagal sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus palūkanos nepriteistinos.
Šalies argumentai
Ieškovė nurodo, kad per laikotarpį nuo Lietuvos Apeliacinio teismo sprendimo priėmimo dienos (2006-12-18) iki 2008-02-27 atsakovas skolos nesumokėjo, ir tai pagrindžia antstolio išduota pažyma vykdomojoje byloje Nr.0147/07/00857. Ieškovė klaidina teismą, kadangi nuo 2007-06-20 vykdymas šioje vykdomojoje byloje yra sustabdytas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2007-06-20 nutartį, 2006-10-17 patvirtintą Kauno apygardos teismo, nes vyksta civilinės bylos dėl antstolio veiksmų, išieškant iš jo, kaip advokato, turtinių teisių, teisėtumo nagrinėjimas. Ieškovė yra tos bylos dalyvė ir pati 2008-03-26 yra apskundusi Kauno miesto apylinkės teismo 2008-03-12 nutartį, kuri dar nėra įsiteisėjusi. Palūkanų priteisimo aspektu šis sustabdymas turi esminę reikšmę, nes pagal Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą atsiradusi jo prievolė yra asmeninio pobūdžio ir jos vykdymas pinigais susietas su bendrąja jungtine nuosavybe bei šeimos turtu, iš kurių nei grąžinti, nei išieškoti negalima pagal imperatyvias teisės normas, nes egzistuoja sutuoktinių civilinės atsakomybės atribojimas pagal jų asmenines prievoles bei vaiko ir šeimos teisių apsaugos prioritetas. Antra vertus, esant priverstiniam išieškojimui, kai apskųstas antstolio veiksmas ir vykdymas sustabdytas bei ginčas neišspręstas, nėra aiškus galimos išskaitos dydis, o jis, kaip skolininkas, negali kreiptis į teismą dėl teismo sprendimo išdėstymo, nes jis savo prašymą teismui turėtų pagrįsti, o, nesant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, to padaryti negali.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Sisteminis CK normų ir susiformavusios teisminės praktikos aiškinimas, leidžia daryti išvadą, kad netesybos ir (arba) palūkanos pagal įstatymą ar sutartį skaičiuojamos iki bylos iškėlimo teisme, išskyrus šalių susitarime ar įstatyme numatytus atvejus, kai palūkanos (netesybos) skaičiuojamos iki visiško prievolės įvykdymo (pvz., CK 6.874 str.), o po bylos iškėlimo pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos nuo teismo priteistos sumos, t.y. palūkanos, numatytos CK 6.37 str. 2 dalis). Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, kuriame numatyta skolininko, neįvykdžiusio piniginės prievolės, pareiga mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Procesinių palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir nevilkinti tiek civilinės bylos nagrinėjimo, tiek ir priimto sprendimo vykdymo proceso.
Vienas iš pagrindinių ieškinio elementų yra ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą. Juridiniai faktai, kuriais grindžiamas reikalavimas, yra faktinis ieškinio pagrindas. Be faktinio reikia skirti ir juridinį ieškinio pagrindą – konkrečias materialiosios teisės normas, kurios reguliuoja ginčijamą materialųjį teisinį santykį ir kurių pagrindu teismas patenkina ieškinį. Ieškovas ieškinio pareiškime neprivalo nurodyti juridinio ieškinio pagrindo, jis turi nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą. Taigi, ieškovui ieškinyje nurodžius, jog palūkanas prašoma priteisti pagal CK 6.210 str., o CK 6.37 str. 2 d. ieškinyje nepaminėjus, teismo nuomone, vien ši aplinkybė neturėtų būti kliūtimi spręsti dėl CK 6.37 str. 2 d. taikymo nagrinėjamoje byloje. Tai patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika, kuri teigia, jog ieškovui nėra uždrausta ieškininiame pareiškime nurodyti, jo nuomone, taikytinus įstatymus, kvalifikuoti faktines aplinkybes pagal tas normas, kurias jis pageidauja taikyti, pateikti su tų normų taikymu susijusius teisinius argumentus. Tačiau šios aplinkybės yra ne fakto, o teisės klausimai, kurie spręstini teismo. Tai reiškia, kad teismas, pagal ieškininiame pareiškime nurodytas faktines aplinkybes savarankiškai atlieka faktų teisinį kvalifikavimą, parenka ginčo santykius reguliuojantį įstatymą, teisiniais argumentais atskleidžia taikomo įstatymo nuostatos prasmę. Ieškovo nurodyti įstatymai ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas (LAT 2004-01-24 nutartis Nr.3K-3-101/2001 c.b. AB „Turto bankas“ v. UAB „Kaišiadorių agrofirma“).
Kaip matyti iš ieškinio, ieškovė prašo priteisti 5 procentų metines palūkanas nuo 2006-12-19 (t.y. iš karto po įsigaliojimo Lietuvos apeliacinio teismo 2006-12-18 sprendimo, kuriuo buvo priteista iš atsakovo 50.500 Lt) iki visiško atsiskaitymo su juo, t.y. faktiškai iki Lietuvos apeliacinio teismo 2006-12-18 sprendimo visiško įvykdymo. Akivaizdu, jog tai yra reikalavimas dėl CK 6.210 str. numatyto dydžio procesinių palūkanų pagal CK 6.37 str. 2 d. priteisimo. Priešingą išvadą (t.y., kad faktinis ieškinio pagrindas pagrindiniam (pirmajam) ieškinio reikalavimui yra tik CK 6.210 str.), teismo nuomone, būtų galima daryti tik tokiu atveju, jeigu ieškovė antruoju reikalavimo punktu prašytų priteisti 5 procentų metines palūkanas, paskaičiuotas nuo šios bylos ieškinio sumos (t.y. nuo 3.016 Lt, bet ne nuo pagrindinės 50.500 Lt skolos). Nors CK 6.37 str. 2 dalyje kalbama apie skolininko pareigą mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, o šiuo atveju prašoma palūkanas priteisti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo prievolė sumokėti ieškovei 50.500 Lt iki civilinės bylos Nr.2-322-324/2006 teisme išnagrinėjimo buvo ginčijama, o tik po to, kai 2006-12-18 sprendimu buvo pripažinta, jog areštuoto turto (pinigų) perdavimas atsakovui prieštaravo imperatyvioms įstatymo nuostatoms, ir buvo priteista iš atsakovo ieškovui 50.500 Lt, pripažintina, kad ieškovės prašymas palūkanas priteisti nuo sprendimo priėmimo yra logiškas ir atitinka CK 6.37 str. 2 d. prasmę. Teismo nuomone, ieškovė yra laisva pasirinkti laikotarpio, nuo kurio pradedamos skaičiuoti procesinės palūkanos, pradžią, neviršijant įstatymo suteiktos ribos. Be to, ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-03-29 nutartyje civilinėje byloje Nr.3K-3-233/2006 pažymėjo, kad procesinės palūkanos skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo (teismo sprendimo priėmimo) iki visiško prievolės įvykdymo, jei šalys nėra sutarę kitaip arba išieškotojas bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakęs nuo procesinių palūkanų skaičiavimo. Kitoks CK 6.37 straipsnio 2 dalies aiškinimas neatitiktų palūkanų instituto paskirties ir dispozityvumo, prievolės šalių bendradarbiavimo, lygybės bei draudimo piktnaudžiauti savo teisėmis principų, kuriais siekiama užtikrinti prievolės šalių teisėtų interesų, teisių ir pareigų balansą. Kadangi šioje byloje šalys nėra sutarę kitaip, be to, ieškovė bendru sutarimu ar savo pareiškimu bei veiksmais nėra atsisakiusi nuo procesinių palūkanų skaičiavimo, todėl pripažintina, jog ieškinio reikalavimas dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo yra pagrįstas ir tenkintinas.
Atsakovo argumentas apie tai, kad ieškovas reikalavimą dėl procesinių palūkanų priteisimo turėjo reikšti civilinėje byloje Nr.2-322-324/2006, kurioje buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo 2006-12-18 sprendimas priteisti iš jo 50.500 Lt sumą, atmestinas kaip prieštaraujantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotai teisminei praktikai, vadovaujantis kuria iš atsakovų atskirai užvestose bylose yra priteistos procesinės palūkanos (CK 6.37 str. 2d., 6.210 str.) už laikotarpius, per kuriuos atsakovai nevykdė ankstesnių teismų sprendimų, kuriais iš jų ieškovams buvo priteistos įvairios piniginės sumos (2006 m. kovo 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis c.b. Nr.3K-3-233/2006, S.O. v. V.J., 2006 m. spalio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis c.b. Nr. 3K-3-562/2006, K. A. B. v. R. R.).
Atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad nuo 2007-06-20 vykdymas šioje vykdomojoje byloje yra sustabdytas pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2007-06-20 nutartį, 2006-10-17 patvirtintą Kauno apygardos teismo, nes vyksta civilinės bylos dėl antstolio veiksmų, išieškant iš jo, kaip advokato, turtinių teisių, teisėtumo nagrinėjimas, teismo nuomone, taip pat nėra pagrindu netenkinti ieškinio reikalavimo dėl procesinių palūkanų priteisimo. Kaip jau minėta, procesinių palūkanų paskirtis - skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, ieškoti būdų atsiskaityti su kreditoriumi dar iki šio kreipimosi į teismą ir nevilkinti tiek civilinės bylos nagrinėjimo, tiek ir priimto sprendimo vykdymo proceso. CK 6.37 str. 2 d. nustatytas laikotarpis, už kurį skaičiuotinos procesinės palūkanos, ir jokios išimtys dėl palūkanų skaičiavimo sustabdymo įstatymu nėra numatytos. Netgi jeigu atsakovas ir kreiptųsi į teismą dėl teismo sprendimo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo, tai nebūtų pagrindas neskaičiuoti procesinių palūkanų. Priešingu atveju būtų paneigiama pati procesinių palūkanų paskirtis.
Teismas, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ieškinį tenkina visiškai (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.) bei priteisia iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusp rendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovo V. K. ieškovei likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Tradicija“:
2) nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2006-12-18 sprendimu priteistos 50.500 Lt sumos 5 proc. metines palūkanas, skaičiuojant nuo 2008-03-03 iki visiško Lietuvos apeliacinio teismo 2006-12-18 sprendimo įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo V. K. 90,48 Lt žyminio mokesčio ir 5,70 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei (mokama Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kodas 8872901, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT90 7300 0100 0223 1764 AB ,,Hansabankas”, banko kodas 73000, įmokos kodas 6800).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.