Panevėžio apygardos teismo nutartis

Adm. byla Nr. ATP-17-134/2014Teisminio proceso Nr. 4-08-3-01907-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 79.1

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTAR T I S

2014 m. sausio 23 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėja Bronė Vidzėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens K. Ž., a.k., apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiamu nutarimu K. Ž. nubaustas pagal ATPK 41 ³ str. 1 d. 6000 Lt dydžio bauda už tai, kad jis 2013 m. liepos 27 d. 16.20 val. automobilių plovykloje, adresu Panevėžys, suteikė darbo vietas ir leido plauti automobilius bei atlikti jų salonų valymą T. P. () ir M. P. () nepasirašęs darbo sutarčių, neįteikęs antrųjų darbo sutarčių egzempliorių, neišdavęs tapatybę patvirtinančio dokumento – darbo pažymėjimų bei nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmenų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p., 2 p., 99 str. 2 d., 3 d., 6 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nelegalaus darbo administracinėse bylose yra suformavęs kriterijus, kuriais remiantis konstatuojamas ATPK 41 ³ str. numatytas pažeidimas : asmuo turi pradėti dirbti realiai; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius (darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus, dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirba atlygintinai); nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-2358/2009).

Apeliantas savo kaltę dėl T. P. nelegalaus darbo ginčija tuo požiūriu, kad jis laikėsi šio asmens įdarbinimo tvarkos, t.y. pranešė Sodrai apie T. P. įdarbinimą savo įmonėje prieš vieną dieną iki darbo pradžios. Pasak apelianto, pranešimą Sodrai išsiuntė ne jis pats, o jo žmona D. Ž., turėjusi jo suteiktą įgaliojimą pasirašinėti įdarbinimo dokumentus už jį jo elektroniniu parašu. Tačiau duomenys Sodrai nebuvo išsiųsti, nes parašas duomenų siuntimo metu nebegaliojo, jis apie šį negaliojimą nežino, nes nesuprato Sodros 2013 m. liepos mėn. pradžioje gauto žodinio pranešimo, jog žmonai išduotas įgaliojimas turi būti notarinės formos, todėl manė, kad jo žmona turi teisę toliau naudotis jo elektroniniu parašu. Šiuos apelianto motyvus, kad jis nesuprato teisinių dokumentų tvarkymo reikalavimų ir sąžiningai klydo dėl T. P. įdarbinimo teisėtumo, paneigia byloje nustatyti jo paties veiksmai : K. Ž. Sodrai 2013-07-17 pateikė raštišką patvirtinimą, kad visi D. Ž. nuo 2012-09-24 iki 2013-07-15 pateikti pranešimai Sodrai yra teisingi (39 b.l.). Tai reiškia, kad jis suprato, jog D. Ž. Sodrai pateikiami pranešimai neturi teisinės galios ir privalo būti patvirtinti jo paties. Taigi, duomenų apie T. P. įdarbinimą metu - 2013 m. liepos 24-26 d., apeliantas taip pat žinojo, kad tokius duomenis Sodrai turi pateikti ne jo žmona, o jis pats asmeniškai. Tai, kad Sodra tokių duomenų negavo, reiškia, kad apeliantas sąmoningai nesilaikė Darbo kodekse įtvirtinto reikalavimo pranešti Sodrai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, todėl T. P. jo įmonėje dirbo nelegaliai.

Apeliantas kaltę dėl M. P. nelegalaus darbo neigia remdamasis tuo, kad M. P. jo įmonėje nedirbo, tik užsuko aplankyti draugo T. P. ir savo iniciatyva siurbė automobilio saloną. Šiuos apelianto argumentus paneigia paties M. P. rašytas paaiškinimas, kad jis su K. Ž. susitarė dėl darbo mašinų plovykloje nuo 2013-07-27, VMI pareigūnės liudytojos M. M. parodymai, kad M. P. siurbė automobilio vidų, įrašas įmonės pinigų apskaitos lape, kad Modestas (M. P.) yra naujokas (10 b.l.). Apelianto darbo sutarties su M. P. sudarymas po to, kai mokesčių inspekcijos pareigūnai bendrovėje atliko patikrinimą ir užfiksavo darbo santykių pažeidimą, pažeidimo padarymo fakto nepaneigia ir apelianto neteisėtų veiksmų nelegalizuoja, priešingai, parodo jį žinojus apie pareigą sudaryti darbo sutartį ir jos nevykdžius.

Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojai T. P. ir M. P. teisminio nagrinėjimo metu iš dalis pakeitė savo paaiškinimuose mokesčių inspekcijos pareigūnams nurodytas aplinkybes apie įsidarbinimą K. Ž. įmonėje ir ėmė duoti apeliantui palankesnius parodymus, tvirtindami, kad jie šiuos paaiškinimus surašė mokesčių inspekcijos pareigūnų nurodymu. Toks liudytojų parodymų keitimas nulemtas liudytojų siekiu padėti esamam ar buvusiam darbdaviui, jų jaunu amžiumi ir su tuo susijusiu pažeidžiamumu darbo rinkoje : M. P. bylos nagrinėjimo metu tebedirbo apelianto įmonėje, yra nepilnametis, T. P. taip pat nurodė periodiškai dirbdavęs šioje įmonėje, bylos nagrinėjimo metu buvo nepilnametis. Be to, skundžiamame nutarime teismas rėmėsi ne tik liudytojų paaiškinimais, bet ir kitais įrodymų šaltiniais : paties apelianto, liudytojos M. M. parodymais, rašytiniais įrodymais. Išsamiai įvertinęs šiuos įrodymus, teismas motyvuotai paneigė apelianto ir jo žmonos D. Ž. versiją apie legalų darbuotojų darbą apelianto mašinų plovykloje.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad nutarime nenurodytas jam inkriminuoto pažeidimo laikas, nes nutarimo nustatomojoje dalyje aiškiai nurodyta, kad T. P. ir M. P. apelianto įmonėje nelegaliai dirbo 2013 m. liepos 27 dieną.

Apibendrinus daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas, laikantis teismų praktikos vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, šis nutarimas pagrįstas ir teisėtas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutarimą palikti nepakeistą ir K. Ž. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis neskundžiama.