- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-10-03
- Bylos Nr.
- 2-3811-589/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-01363-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Dambrauskaitė
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- R. B., V. B.
- Advokatai
- Inga Radinienė, Sigitas Lukauskas
Teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl piniginės kompensacijos priteisimo pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovams R. B. ir V. B., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų – V. D., ir
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ir jos atstovas prašo priteisti iš atsakovų R. B. ir V. B. solidariai 4324,50 EUR piniginę kompensaciją bei jos ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 1997-09-18 pirkimo pardavimo sutartimi iš P. Ž. įsigijo 55/100 dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Kitas 45/100 dalis nuo 1996-04-04 bendros dalinės nuosavybės teise valdė R. B. ir V. B.. 2011-03-02 V. B. jai priklausiusią namo dalį dovanojo dukrai V. B.. Gyvenamojo namo bendras plotas yra 239,39 kv.m., iš kurių bendras naudingas plotas 129,39 kv.m. iki 1999-08-25 į bendrą namo plotą buvo įskaitomi ir bendro naudojimo patalpų plotai - tambūrų laiptų aikštelės, tarpinės aikštelės, laiptinės ir kitos patalpos. Tik po 1999-08-25 įsakymo Nr. 264 patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro „Dėl statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos“ plotas skaičiuojamas, neįvertinant uždarų laiptinių, lifto, šachtų, atvirtų ir pusiau atvirų laiptotakių, tarpinių aikštelių bei uždarų laiptinių aikštelių plotai. Šis įsakymas pakeitė iki tol gyvavusią tvarką į bendrą namo plotą įtraukti visą naudojamą plotą, neatsižvelgiant į jo paskirtį ir naudojimosi tvarką. 55/100 dalis gyvenamojo namo sudarė 131,66 kv.m,, atsakovams valdantiems bendros dalinės nuosavybės teise 45/100 gyvenamojo namo dalis priklausė 107,72 kv.m. bendro gyvenamojo ploto. Pirminis viso gyvenamojo savininkas buvo J. Z., kuris pardavė 55/100 dalis gyvenamojo namo P. Ž.. Pirkimo pardavimo sutarties 4 p. buvo nustatyta patalpų naudojimosi tvarka, tame tarpe ir tai, kad namo apšildymu, kanalizacija ir vandentiekiu pirkėja P. Ž. ir pardavėjas J. Z. naudosis bendrai. Vandentiekio pagrindinė įrangos dalis, kaupiamo vandens talpa, buvo techninėje patalpoje, pagal 1997-08-26 patalpų plotų eksplikacija plane pažymėtoje 1-17 4,42 kv.m. ploto. Taip pat priėjimas prie bendrai naudojamų kaminų buvo galimas tik per techninę plane pažymėtą 1-17 patalpą. Tam tikslui pagal bendrą susitarimą laiptais vedančiais iš pirmo aukšto į antrą aukštą ir trečią aukštą ( palėpę) naudojomės bendrai su bendrasavininkiais R. ir V. B. Ieškovė nuosavybės teises į dalį gyvenamojo namo įgijo išvestiniu būdu, todėl jai taikytinos naudojimosi patalpomis ir įrengimais tos pačios teisės, kaip naudojosi jomis ir buvusi savininkė P. Ž.. Buvusių šeimininkų susitarimas dėl daikto naudojimosi tvarkos yra privalomas naujiems daikto įgijėjams. 1996-04-04 pagal pirkimo pardavimo sutartį 45/100 dalis gyvenamojo namo įgijus R. ir V. B. naudojimosi tvarka buvo koreguota, tačiau laiptais į antrą aukštą ir trečią aukštą ( palėpę) tikslu prieiti prie techninės patalpos plane pažymėtos 1-17, visi naudojosi bendrai. 1998 metais buvo atlikta vandentiekio rekonstrukcija bei panaikinta vandens kaupimo talpa. Laiptine iš pirmo aukšto į antrą aukštą toliau visi naudojosi bendrai, kadangi tai buvo vienintelis būdas prieiti prie bendro naudojimo kaminų, stogo dangos jų remontui ir valymui. Ginčas dėl laiptų iš pirmo aukšto į antrą aukštą ir palėpę kilo 2002 metais. 2002-05-14 notariškai buvo patvirtinta naudojimosi tvarka. Šioje naudojimosi tvarkoje nebuvo aptarta laiptų iš pirmo į antrą aukštą ir palėpę naudojimosi tvarka. Atsakovas įstatė duris laiptų pradžioje ir naudoja ją tik savo reikmėms. Atsakovai, užimdami laiptinę, siekia padidinti sau naudingą plotą, atimdami ją iš bendraturčių ir nieko už tai nekompensuodami. Po 2002-05-14 ginčo šalys susitarė dėl nebaigto rekonstruoti gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos ir nuosavybės dalių, bendras naudojimas laiptine nebuvo nustatytas. Pagal 2002-01-10 gyvenamojo namo eksplikaciją buvusi palėpės patalpa plane pažymėta 1-17 laiptinė 4,42 kv.m. ploto į kurią vedė ginčo laiptai, plane pervadinti į patalpą 1-22 laiptinė 7,87 kv.m. ploto ir priskirta atsakovų asmeniniam naudojimuisi. Laiptų, vedančių į trečio aukšto palėpės patalpą, kurių bendras plotas 17,48 kv.m. ploto 2002-01-10 gyvenamojo namo vidaus plotų eksplikacijoje nėra aptarta, tačiau faktiškai ieškovė naudotis jais galimybės neteko. Ieškovė daikto valdymo teisę prarado be savo valios. Netekus teisės naudotis laiptais į antrą aukštą ir palėpę ir tai įforminus, atlikus kadastrinius matavimus ir užregistravus nekilnojamojo turto registruose šalims priklausančios nuosavybės teisėmis gyvenamojo namo dalys pasikeitė. Ieškovė neteko 55/100 dalių laiptų patalpos, vedančios iš pirmo aukšto į antrą aukštą ir palėpę, t.y. 9,61 kv.m. ( pirmo aukšto laiptų plotas 2,98 kv.m. plius 8,56 kv.m. laiptai vedantys į antrą aukštą ir plius 5,94 kv.m. palėpės laiptai). Gyvenamojo namo vieno kvadratinio metro vidutinė rinkos kaina 450 EUR, todėl prašo priteisti solidariai iš abiejų atsakovų 4324,50 EUR.
Atsiliepimas
Ieškovė, kaip nurodo pateiktame atsiliepime, su atsakovų reikalavimu taikyti ieškinio senatį - nesutinka. Ieškovė ir atsakovai laiptine iš pirmo į antrą aukštą ir palėpę faktiškai naudojosi kaip bendro naudojimo patalpomis iki 2002-05-14, kada notariškai buvo patvirtinta patalpų naudojimosi tvarka. 2002 metų pradžioje atsakovai įstatė duris ir ieškovei naudotis bendro naudojimo laiptais į antrą ir trečią aukštą neleido. Šis momentas ir būtų ieškinio senaties termino pradžia, tačiau atsakovai savo veiksmais, žadėdami kompensuoti, faktiškai padidėjusį jų dalies naudingą plotą, pripažindami prievolę, senaties terminą nutraukė.
Bylos nagrinėjimo ieškovė ir jos atstovas paaiškino, kad 1985 m. kovo 4 d. sutartyje, skaičiuojant gyvenamojo namo dalis, P. Ž. buvo paskaičiuotos 55/100 dalis gyvenamojo namo. Taip pat šioje sutartyje nurodyta, kad šalys bendrai naudojasi vandentiekiu. 1998 metais buvo atliekama vandentiekio rekonstrukcija, t.y. buvo įvestas miesto vandentiekis. Tuo metu atsakovai pastatė duris bei atėmė ieškovei galimybę naudotis laiptine. 2002 metais ieškovė ir atsakovai sudarė sutartį, kuria nustatė naudojimosi tvarką. Ieškovė sutiko pasirašyti sutartį, kadangi atsakovai žadėjo kompensuoti už patalpas. Ieškovės atstovo nuomone, ieškovas reikalavimui turi būti taikomos daiktinės teisės normos. Kadangi atsakovai žadėjo kompensuoti nuostolius ieškovui ir tokiu būdu pripažino savo prievolę, todėl mano, kad senaties terminas buvo nutrūkęs ir senaties terminas turėtų būti skaičiuojamas tik nuo sprendimų priėmimo dienos. Ieškovės nuomone, pagal šiuo metu galiojančias teises normas, tiek seniau galiojusias teises normas laiptinės plotas yra skaičiuojamas į bendrą plotą. Kompensacijos dydis paskaičiuotas remiantis rinkos kainomis. Ieškovės atstovas nesutinka, kad priimtuose teismų sprendimuose nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai. Šiuo atveju teismas turėtų vertinti, kad ieškovė neteko teisės naudotis patalpomis, kurios buvo įskaičiuotos į bendro namo plotą, ir tai turėtų būti kompensuojama.
Atsiliepimas
Atsakovai atsiliepime į ieškinį nurodo, jog su pareikštu ieškiniu nesutinka. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis. Dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, šios aplinkybės - prejudiciniai faktai – laikytinos įrodytomis, todėl teismui draudžiama pakartotinai nagrinėti jau išspręstą bylą arba iš naujo vertinti kitoje byloje konstatuotus faktus bei teisinius santykius.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017-03-09 sprendimu nustatė ieškovės ir atsakovų nuosavybės dalis, o būtent gyvenamajame name, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), po atliktos rekonstrukcijos ieškovei V. B. teko 108,13 kv.m. gyvenamojo namo ir jos dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise yra 33/100 dalys, R. B. teko 108,13 kv.m. gyvenamojo namo ir jo dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise yra 33/100 dalys, R. D. teko 111,46 kv.m. gyvenamojo namo bendro ploto ir jos dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise yra 34/100 dalys. Teismo sprendimu nustačius bendrasavininkių dalis, ieškovės reikalavimas dėl 55/100 dalių menamai netektos laiptų patalpos negali būti sprendžiamas, kadangi klausimas dėl ieškovės R. D. nuosavybės dalies ( 34/100) ir turimo gyvenamojo namo bendro ploto 111,46 kv.m. jau yra galutinai išspręstas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu yra galutinai išspręstas šalims priklausančio gyvenamojo namo patalpų naudojimosi klausimas, tai yra nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvarka. Pirmosios instancijos teismo sprendimu R. D. ir trečiojo asmens V. D. priešieškinis dėl naudojimosi laiptine iš pirmo į antrą aukštą ir jose esančių durų pašalinimo yra atmestas. Panevėžio apygardos teismas 2017-10-18 nutartyje nurodė, kad R. D. nėra būtina naudotis laiptine į antrą aukštą, nes iš pirmo aukšto į antrą aukštą vedančia laiptine patenkama į ieškovams ( šioje byloje atsakovai) priklausančias patalpas. Antro aukšto patalpomis ir palėpe R. D. niekada nesinaudojo, nes jai įsigijus namą į antro aukšto patalpas jai buvo įstatytos durys, raktų nuo durų V.R. D. niekada neturėjo, taigi poreikio patekti į laiptinės dalį, vedančia į antrą aukštą, R. D. nėra. Teisme įrodyta, kad ši laiptinės dalis vedanti į antrą aukštą, net tik R. D., bet prieš ją esantiems savininkams P. Ž. ( iš kurios pirko R. D. namo dalį) niekada nepriklausė, todėl ieškovė reikalauja kompensacijos už daiktus, kurių niekada neturėjo. 1996-04-04 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu R. B. ir V. B. lygiomis dalimis įsigijo iš O. Z. 45/100 dalis gyvenamojo, su antstatu, terasa, pusrūsiu, priestatu, gražu, kiemo įrenginiais. R. B. ir V. B. pirkimo pardavimo sutartyje susitarė su bendrasavininke P. Ž., kad bendrai su ja naudosis 1-1 tambūru ( 1,78 kv.m. ), laiptais į rūsį, sandėliu P-5 ( 9,69 kv.m.), P-4 katiline ( 4,48 kv.m.), P-3( 5,15 kv.m. ) ir P-1 ( 2,41 kv.m. ) koridoriais ir P-2 ( 1,61 kv.m. ) tualetu bei šuliniu kieme. R. D. 1997-09-15 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu iš P. Ž. įsigijo 55/100 dalis gyvenamojo namo su antstatu, jame esančia terasa 3 a 1/p, terasa 4a 1/p, pusrūsiu, priestatu, kiemo įrenginiais. 1985-03-11 pirkimo pardavimo sutarties pagrindu P. Ž. nusipirko 55/100 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Sutartyje šalys sutarė, kad P. Ž. gyvenamojo namo dalis per su antstatu, terasa T1, terasa T2, pusrūsiu, garažu 1 a1/p, kiemo įrenginiais. Atsakovai savo lėšomis rekonstrukcijos metu padidino gyvenamojo namo plotą. 2002-05-14 šalys susitarė dėl nebaigto rekonstruoti gyvenamojo namo naudojimosi tvarkos ir nuosavybės teisės dalių, 84,37 kv.m. padidėjus gyvenamojo namo plotui, V. B. ir R. B. nuosavybės teise atiteko 66/100 dalys, 213,91 kv.m., o R. D. 34/100 dalys gyvenamojo namo 109,85 kv.m. Jau 2002 metais ieškovė pripažino jai tenkančias 34/100 dalis gyvenamojo namo ir pretenzijų dėl naudojimosi tvarkos laiptinės patalpa nereiškė. 2015-12-29 atlikus gyvenamojo namo kadastriniu matavimus patikslintas gyvenamojo namo bendras plotas 327,72 kv.m. Remiantis šiais kadastriniais matavimais, teismo sprendimu buvo nustatyta naudojimosi tvarka. Atsakovų nuomone, ieškovė niekada neturėjo, nesinaudojo ir nesinaudoja laiptine, vedančia į antro aukšto patalpas, taip pat ieškovė nepatyrė faktinio ploto, įvertinus ieškovės dalį gyvenamajame name, trūkumo. Ieškovės nurodytas LR Aplinkos ministro 1999 m. rugpjūčio 25 d. įsakymas Nr. 264 „Dėl statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodikos patvirtinimo“ negalioja nuo 2007-07-07, todėl šiuo aktu nėra pagrindo remtis. Galiojantis LR Žemės ūkio ministro 2018-02-20 įsakymas Nr. 3D-96 „Dėl LR Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymo Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ pakeitimo 147.2 p. numato, kad skaičiuojant pastato vidaus plotus neįskaičiuojami plotai: uždarų laiptinių, lifto šachtų, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių. Ieškovė be jokio teisinio pagrindo skaičiuoja laiptinės, vedančios į antrą aukštą ir skirtos naudotis atsakovams plotą. Ieškovė jokio nuostolio dėl ploto, kuris nebuvo ir nėra skaičiuojamas į gyvenamojo namo bendrą plotą, nepatyrė, tuo tarpu naudojimosi laiptinės patalpa klausimas yra išspręstas teismo sprendimu. Ieškovė reikalauja kompensacijos už 55/100 laiptų ploto, kai teismo sprendimo ir VĮ „Registrų centras“ duomenimis, ieškovės nuosavybės dalis -34/100. Be to, nekilnojamojo turto, (duomenys neskelbtini), rinkos vertė neįrodyta, nes ieškovės pateiktas skelbimais remtis nėra pagrindo, turto vertę gali apskaičiuoti ir nustatyti tik specialią kvalifikaciją turtintis turto vertintojas, atlikęs nekilnojamojo turto vertinimo procedūrą. Kitas aspektas, kuris turi būti šioje byloje įvertintas yra tai, kad namo bendraturčiai R. B. ir V. B. savo lėšomis ir darbu rekonstruojant namą, nutinkavo namo tyrinę sieną, kur yra ieškovės patalpos. Be to, siekiant panaikinti bendro naudojimo patalpas pusrūsyje, tuometiniai savininkai R. B. ir V. B. ieškovės naudai neatlygintinai perdavė jiems nuosavybės teise priklausančią patalpą P-6 14,35 kv.m. ploto, todėl ieškovė šiuo metu valdo 6,13 kv.m. ploto daugiau negu įgijo pirkimo pardavimo sandoriu. R. B. savo darbu ir lėšomis suremontavo laiptinę, taip pat pastatė pertvarinę sieną, kuri skiria bendro naudojimo patalpą P-1 nuo P-3 patalpos.
Taip pat atsakovai prašo taikyti ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimui. Kadangi ieškinio pagrindas nėra aiškus, ar ieškovė kelia reikalavimą daiktinės teisės normų pagrindu gindama nuosavybės teises, ar reikalauja priteisti kompensaciją kaip žalos atlyginimą, tai atsakovai prašo taikyti tiek sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tiek bendrąjį dešimties metų ieškinio senaties terminą, ginant ieškovės nuosavybės teises.
Atsiliepimas
Atsakovų atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad jų nuomone ieškinys yra nepagrįstas, kadangi laiptinės plotas nėra skaičiuojamas į bendrą gyvenamojo namo plotą. Be to, ieškovė niekada ir nesinaudojo laiptinę į antrą aukštą. Tai yra patvirtinta Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus sprendimuose. Mano, kad šiuose sprendimuose nustatytos aplinkybės yra prejudiciniai faktai, kadangi šiuose sprendimuose buvo sprendžiamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir patalpų priklausymas vienai ar kitai, taip pat buvo sprendžiamas. Taip pat mano, kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą. Prašo ieškinį atmesti ir priteisti atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys atmestinas.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. D., R. B. ir V. B. yra gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio (duomenys neskelbtini) – bendrasavininkai.
Iš 1985 m. kovo 4 d. namo dalių paskaičiavimo matyti, kad P. Ž. buvo skaičiuojama 55/100 dalis gyvenamojo namo, kurias sudarė patalpos ½ 1-2 (0,60 kv.m.), 1-3 ( 9,97 kv.m.), 1-4 ( 1,57 kv.m.), 1-5 ( 2,67 kv.m.), 1-6 ( 9,40 kv.m.), 1-7 ( 1,30 kv.m.), 1-8 ( 29,82 kv.m.), 1-9 ( 21,58 kv.m.), iš viso 76,91 kv.m. , J. Z. buvo skaičiuojama 45/100 dalis gyvenamojo namo, kurias sudarė patalpos ½ 1-2 (0,60 kv.m.), 1-1 ( 1,78 kv.m.), 1-10 ( 10,78 kv.m.), 1-11 ( 1,82 kv.m.), 1-12 ( 2,71 kv.m.), 1-13 ( 9,82 kv.m.), 1-14 ( 1,32 kv.m.), 1-15 ( 13,97 kv.m.), 1-16 ( 15,28 kv.m.), 1-17 ( 4,42 kv.m.), iš viso 62,50 kv.m. ploto. Bendras naudingas gyvenamojo namo plotas 139,41 kv.m. ( civilinė byla Nr. 2-140-940, 1 tomas, b.l. 145). Šiuo namo dalių paskaičiavimu buvo remiasi sudarant pirkimo pardavimo sutartį 1985 m. kovo 11 d., kurios pagrindu P. Ž. nusipirko iš J. Z. 55/100 dalių gyvenamojo namo su antstatu, terasa, terasa, pusrūsiu, garažu, kiemo įrenginių, esančio (duomenys neskelbtini).
Prieš sudarant pirkimo pardavimo sutartį, P. Ž. pareiškimu, kuris buvo patvirtintas notaro, sutiko, kad O. Z. parduotų jai priklausančią gyvenamojo namo dalį, atsisakant pirmenybės teisės pirkti gyvenamojo namo dalį. Tame pačiame pareiškime P. Ž. patvirtino, kad neprieštarauja, kad pirkėjai naudotųsi 1-10 (10,78 kv.m.), prieškambariu 1-11 ( 1,82 kv.m.), tualetu 1-12 ( 2,71 kv.m.), vonia 1-13 ( 9,12 kv.m.), virtuve 1-14 ( 1,32 kv.m.), tambūru 1-15 ( 13,97 kv.m.), 1-16 ( 15,28 kv.m.), kambariais 1-17 ( 4,42 kv.m.), tech. Patalpa, G-1 ( 24,51 kv.m.), garažu P-9 ( 21,12 kv.m.), P-7 ( 13,90 kv.m.), sandėliais 1-6 ( 1,49 kv.m.), sandėliu, palėpėmis antrame aukšte, atvira terasa bei įėjimu iš (duomenys neskelbtini) gatvės ir iš kiemo. Bendram naudojimuisi 1-1 ( 1,78 kv.m.), tambūru, laiptais į rūsį ir P-5 ( 9,69 kv.m.), sandėliu P-4 ( 4,48 kv.m.), katiline P-3 ( 5,15 kv.m.), P-1 (2,41 kv.m.), koridoriais, P-2 ( 1,61 kv.m.) tualetu bei šuliniu kieme.
1985 m. kovo 11 d. pirkimo pardavimo sutartimi P. Ž. nusipirko 55/100 dalis gyvenamojo namo iš J. Z.. Pirkimo pardavimo sutartyje numatyta, kad pirkėjai P. Ž. suteikiama nuolatiniam naudojimui laiptinė iš šiaurės pusės, 1-3 prieškambaris (9,97 kv.m.), 1-4 tualetas ( 1,75 kv.m.), 1-5 vonia ( 2,67 kv.m.), 1-6 skalbykla ( 9,40 kv.m.), 1-7 tamburas (1,30 kv.m.), 1-8 kambarys ( 29,82 kv.m.), 1-9 kambarys ( 21,58 kv.m.), pusrūsyje P-8 su sandėliu ( 15,62 kv.m. ), tamburu 1-2 ( 1,20 kv.m.), 1-1 tamburu ( 1,78 kv.m.), laiptais vedančiais į pusrūsį, p-5 sandėliuku (9,69 kv.m.)., P-4 katiline, P-3 koridoriumi ( 5,15 kv.m. ), P-1 koridoriumi (2,41 kv.m.), P-2 tualetu ( 1,61 kv.m.), pašildymu, kanalizacija, vandentiekiu pirkėja naudosis kartu su J. Z..
1996-04-04 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu R. B. ir V. B. lygiomis dalimis įsigijo iš O. Z. 45/100 gyvenamojo namo dalis, su antstatu, terasa, pusrūsiu, priestatu, garažu, kiemo įrenginiais. R. B., V. B. pirkimo - pardavimo sutartyje susitarė su bendrasavininke P. Ž., kad bendrai su ja naudosis 1-1 tambūru (1,78 kv. m.), laiptais į rūsį, sandėliu P-5 (9,69 kv.m.), P-4 katiline (4,48 kv. m.), P-3 (5,15 kv.m.) ir P-1 (2,41 kv.m.) koridoriais, ir P-2 (1,61 kv. m.) tualetu, bei šuliniu kieme.
1997-09-15 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu R. D. įsigijo iš P. Ž. 55/100 gyvenamojo namo dalis, antstatą, terasą 3a1/p, terasą 4a1/p, pusrūsį, priestatu 1a1/p, kiemo įrenginių dalį. Pirkimo - pardavimo sutartyje naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka su bendrasavininkais V. B. ir R. B. aptarta nebuvo.
2002 m. gegužės 14 d. V. B., R. B. ir R. D. sudarė nebaigto rekonstruoti gyvenamojo namo dalių dydžio pasikeitimo sutartį, kuria susitarė, V. B. ir R. B. atitenka 66/100 nebaigto rekonstruoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir V. B. ir R. B. atitenka patalpos inventorizacijos byloje pažymėtos: ½ P-1/2,41=1,21, ½ P-2/1,61=0,81, ½ P-3/3,00=1,50, G-1/24,51; ½ 1-1/1,78=0,89; P-4/6,63; P-5/9,69;P-6/1,49; P-9/21,12; 1-2/1,20;1-10/10,78;1-11/1,82;1-12/2,71;1-13/9,82;1-14/1,32;1-15/13,97,1-16/15,28;1-21/19,89;1-22/7,87;1-23/61,40, iš viso 213,91 kv.m.. R. D. nuosavybės teise atitenka 34/100 nebaigto rekonstruoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir R. D. naudojimuisi atitenka patalpos inventorizacijos byloje pažymėtos ½ P-1/2,41=1,20;1-2 P-2/1,61=0,80; ½ P-3/3,00=1,50;1/2 1-1/1,78=0,89;P-7/13,90; P-8/15,62; 1-3/9,97;1-6/9,40,1-71/1,30;1-9/21,58;1-18/4,44;1-19/10,90;1-20/18,35, iš viso 109,85 kv.m.
V. B. ir R. B. 2011-03-02 dovanojimo sutarties pagrindu padovanojo V. B. 33/100 dalis pastato – nebaigto rekonstruoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini).
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu pripažino R. B. ir V. B. teisę be atskirto atsakovės R. D. sutikimo įregistruoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimus po atliktos rekonstrukcijos, remiantis 2000-01-28 leidimu vykdyti statybos darbus NR.08, VĮ „ Registrų centras“. Taip pat teismas šiuo sprendimu nustatė, kad V. B. tenka 108,13 kv.m. gyvenamojo namo ir jos dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise yra 33/100 dalys; R. B. tenka 108,13 kv.m. gyvenamojo namo ir jo dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise yra 33/100 dalys; R. D. tenka 111,46 kv.m. gyvenamojo namo bendro ploto ir jos dalis bendrosios dalinės nuosavybės teise yra 34/100 dalys. Taip pat buvo nustatyta naudojimosi gyvenamuoju namu, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarka pagal kurią - V. B. ir R. B. lygiomis dalimis bendrai naudojasi patalpomis kiekvienas po: ½ dalį patalpos P-3 ( 6,76 kv.m.), ½ dalį patalpos P-4 ( 9,67 kv.m.), ½ dalį patalpos P-5 ( 1,54 kv.m. ), ½ dalį patalpos P-8 ( 21,95 kv.m), ½ dalį patalpos 1-2 ( 1,24 kv.m. ), ½ dalį patalpos G-1 ( 25,10 kv.m. ), ½ dalį patalpos 1-9 ( 11,76 kv.m. ), ½ dalį patalpos 1-10 ( 1,56 kv.m.), ½ dalį patalpos 1-11 ( 2,66 kv.m.), ½ dalį patalpos 1-12 ( 9,79 kv.m.), ½ dalį patalpos 1-13 ( 13,81 kv.m. ), ½ dalį patalpos 1-14 ( 15,50 kv.m.); ½ dalį patalpos 1-15 ( 20,17 kv.m. ), ½ dalį patalpos 1-16 ( 7,10 kv.m.), ½ dalį patalpos 1-17 ( 48,55 kv.m. ), ½ dalį patalpos 1-18 ( 14,47 kv.m. ); R. D. naudojasi patalpomis: patalpa 1-3 ( 4,40 kv.m. ); patalpa 1-4 ( 5,69 kv.m. ); patalpa 1-5 ( 10,87 kv.m.); patalpa 1-6 ( 11,0 kv.m.); patalpa 1-7 ( 22,76 kv.m. ), patalpa 1-8 ( 21,84 kv.m. ), patalpa P-6 ( 14,35 kv.m. ), patalpa P-7 ( 15,91 kv.m. ). R. B., V. B. ir R. D. bendrai naudojasi pusrūsio patalpomis: V. B. ir R. B. kiekvienas po ¼ dalį, R. D. ½ dalį patalpos P-1 ( 5,38 kv.m. ), patalpos P-2 ( 2,49 kv.m. ), patalpos 1-1 ( 1,40 kv.m.). R. B., V. B. ir R. D. bendrai naudojasi laiptine, iš pirmo aukšto ( nuo išėjimo iš patalpos 1-7 ) vedančia į pusrūsio patalpas, V. B. ir R. B. bendrai naudojasi laiptine iš pirmo aukšto, vedančia į antro aukšto patalpas.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2017 m. spalio 18 d. nutartimi, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimą pakeitė bei atmetė R. B. ir V. B. reikalavimą pripažinti jiems teisę be atskirto R. D. sutikimo įregistruoti gyvenamojo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų pakeitimus po atliktos namo rekonstrukcijos. Kitoje dalyje Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas paliktas nepakeistas.
Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad iki 1999 m. rugpjūčio 25 d. , t.y. iki to laiko kai 1999-08-25 Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro įsakymu Nr.264 „ Dėl statinio kadastro matavimų ir apskaitos metodikos“, į jai priklausančio gyvenamojo namo dalį buvo įskaičiuojamas ir bendro naudojimo patalpų plotai. Laiptine iš pirmo aukšto į antrą aukštą šalys naudojosi kaip bendro naudojimo patalpomis, tačiau atsakovai įsirengė rūbinę ir atėmė iš ieškovės dalį ploto, nemokant ieškovei kompensacijos.
Pagal Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusių teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims ( prejudiciniai faktai). Civilinio proceso 182 straipsnio 2 dalies norma reiškia ne tik tai, kad dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo ankstesnėje byloje nustatytų aplinkybių įrodinėjimo, bet ir tai, kad teismas negali nepripažinti prejudicinių faktų įrodytomis aplinkybėmis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias esmines teismų praktikos nuostatas dėl prejudicinių faktų: 1) faktas turi būti nustatytas teismo; 2) teismo sprendimas ar nutartis, kuriomis buvo nuspręsta dėl bylos esmės, turi būti įsiteisėję; 3) teismo sprendimas ar nutartis turėjo būti priimti kitoje, negu nagrinėjama, byloje; 4) prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims; 5) pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjimo faktas būtų reikšmingas abiejose bylose ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-03-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-125/2009; 2015-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-671-248/2005).
Nagrinėjant civilinė bylą pirmosios instancijos teisme pagal ieškovų R. B. ir V. B. ieškinį atsakovei R. D. dėl nuosavybės teisių trukdžių ir atsakovės R. D. priešieškinį, buvo sprendžiamas klausimas dėl naudojimo laiptine vedančia iš pirmojo aukšto į antro aukšto patalpas ir įpareigojimo pašalinti duris. Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė ir jos atstovas nurodė, kad jų nuomone, aukščiau minėti teismų sprendimais nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai, kadangi šioje nagrinėjamoje byloje teismas turėtų vertinti, kad ieškovė neteko teisės naudotis patalpomis, kurios buvo įskaičiuotos į bendro namo plotą, ir tai turėtų būti kompensuojama, tačiau su ieškovės ir jos atstovo pozicija sutikti nėra jokio pagrindo. Panevėžio miesto apylinkės teismo ir Panevėžio apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartyje buvo sprendžiamas klausimas apie laiptinės patalpų naudojimąsi, šių laiptinės patalpų priklausymą bendrasavininkiams. Ginčas buvo sprendžiamas tarp tų pačių šalių, dėl paties dalyko, todėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. ir Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos nutartimi nustatytos aplinkybės dėl laiptinės naudojimosi, jos priklausymo ir pan., laikytinos prejudiciniais faktais.
Pažymėtina, kad anksčiau minėtais teismo sprendimais buvo nustatyta, kad R. D. ir V. D. patalpų antrame aukšte neturi ir jiems nėra jokio būtinybės naudotis laiptine. Taip pat teismai konstatavo, kad po atliktos gyvenamojo namo rekonstrukcijos šalims priklausančios nuosavybės teisėmis gyvenamojo namo dalis nepasikeitė. Be to, buvo nustatyta, kad R. B. ir V. B. laiptinės sąskaita naudingo ploto nepasididino, kadangi pagal kadastrinius duomenis, ši patalpa nurodoma kaip laiptinė, o ne kaip rūbinė. Teismas laiko šias nustatytas aplinkybes prejudiciniais faktais, kurių iš naujo įrodinėti nereikia.
Be to, kaip matyti iš P. Ž. pareiškimo, kuris buvo patvirtintas notaro, dėl P. Ž. atsisakymo pirmenybės teise įsigyti gyvenamojo namo dalį, P. Ž. neprieštaravo, jog naujieji pirkėjai naudotųsi palėpėmis antrame aukšte, taip pat ir patalpa 1-17 ( 4,42 kv.m. ). Pirkimo pardavimo sutartyje, kuri buvo sudaryta tarp P. Ž. ir J. Z. yra nurodytos patalpos, kuriomis naudojasi P. Ž. kaip gyvenamojo namo dalies pirkėja. Patalpa 1-17 ( 4,42 kv.m. ) ir laiptine iš pirmo aukšto į antrą aukštą P. Ž. nesinaudojo. Nors ieškovė ir jos atstovas bylos nagrinėjimo metu teigė, jog ieškovui įsigijus gyvenamojo namo dalį, ji naudojosi laiptine, kad galėtų patekti į vandens saugojimo patalpą, nes buvo įvestas tik vietinis vandentiekis, o vandentiekio rekonstrukcija buvo baigta tik 1998 metais. Tačiau su tokiais ieškovės argumentais sutikti nėra jokio pagrindo, kadangi pirkimo pardavimo sutartyse, bendraturtės pareiškime dėl pirmumo įsigyti gyvenamojo namo dalį yra nurodytos konkrečios gyvenamojo namo patalpos, kuriomis naudojosi pirminiai gyvenamojo namo savininkai. Pažymėtina, kad 1996 m. kovo 20 d. techninės apskaitos duomenyse ( nekilnojamojo kadastro ir registro byla, psl. 6) nurodyta, kad gyvenamajame yra miesto vandentiekis ir miesto kanalizacija, t.y. techninės apskaitos duomenyse dar iki ieškovei įsigyjant gyvenamojo namo dalį, buvo miesto vandentiekis ir miesto kanalizacija, Šalys neginčija tos aplinkybės, jog vandentiekio rekonstrukcija buvo baigta 1998 metais. Vertinant šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog ieškovei buvo būtina naudotis patalpa 1-17 ( 4,42 kv.m.). Be to, ši patalpa niekada nebuvo bendro naudojimo ir ieškovė neturėjo galimybės į ją patekti nuo pat gyvenamojo namo dalies įsigijimo momento.
Ieškovė savo reikalavimą grindžia tuo, kad pasikeitus gyvenamojo namo ploto skaičiavimo metodikai, į naudingąjį plotą buvo neįskaičiuojamas uždarų laiptinių aikštelių plotai, o jai netekus teisės naudotis laiptine, sumažėjo jai priklausanti gyvenamojo namo dalis, nes jai įsigyjant gyvenamojo namo dalį, laiptinių plotas buvo skaičiuojamas į bendrą naudingą plotą. Ieškovė remiasi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 1999 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. 264 „Dėl Statinių kadastro matavimų ir apskaitos metodika“ ( toliau – įsakymas). Atkreiptinas dėmesys, kad minėto įsakymo 5.4.6 punktas numato, kad iki šios metodikos įsigaliojimo paskaičiuoti naudojamų patalpų plotai ir tūriai šios metodikos nustatyta tvarka neperskaičiuojami. Be to, aukščiau minėtuose teismo sprendimuose yra konstatuota, kad šalims priklausančios gyvenamojo dalis nesikeitė. Atsižvelgiant į šias paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovei priklausanti gyvenamojo namo dalis nesikeitė ir dėl pakeistos ploto skaičiavimo metodikos, jai priklausanti gyvenamojo namo dalis nesumažėjo.
Esant šioms aplinkybėms, vertinant šalių paaiškinimus bylos nagrinėjimo metu, byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės ieškinys - atmestinas.
Dėl ieškinio senaties taikymo
Ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarps ( terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį ( CK 1.124 straipsnis). Jei kita ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį ( CK 1.126 straipsnio 2 dalis ) teismas turi įsitikinti, ar šias terminas (ne) praleistas ir, jei praleistas, ar nėra pagrindo ( svarbių priežasčių) jį atnaujinti, vertinti šalių veiksmus nuo teisės pažeidimo iki nurodomo sužinojimo momento , kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie ginčijamo sandorio sudarymo laiką.
Atsakovai bylos nagrinėjimo metu prašė taikyti ieškinio senaties terminą ieškovės reikalavimams. Ieškovė ir jos atstovas nuomone, pagrindo taikyti ieškinio senaties terminą nėra, kadangi ieškovės reikalavimas yra susijęs su daiktine teise ir ieškovei apie jos teisės pažeidimą tapo žinomą tik 2016 metais, t.y. nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tačiau, vertinant byloje esančius įrodymus, negalima sutikti su ieškovės teiginiu, kad apie pažeistą teisę jai tapo žinoma tik 2016 metais, tai yra nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ieškovė, pirkdama gyvenamojo namo dalį iš buvusios savininkės P. Ž. žinojo, kurios patalpos buvusiam savininkui priklauso ir tuo pačiu žinojo kokias patalpas įsigyja, nes gyvenamojo namo dalys buvo paskaičiuotos pagal kiekvienam bendraturčiui tenkančias patalpas, nurodytas 1985 m. kovo 4 d. namo dalių paskaičiavime. Pažymėtina, kad 2002 m. gegužės 14 d. buvo sudaryta sutartis tarp pačios ieškovės ir V. B., R. B. dėl nebaigto rekonstruoti gyvenamojo namo dalių dydžio pasikeitimo sutartis, kuria šalys susitarė ne tik dėl jiems tenkančių gyvenamojo namo dalių dydžio, bet ir patalpų naudojimosi. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog ieškovei nuo pat pirkimo pardavimo sutarties sudarymo momento nebuvo žinoma apie tai, kad laiptinė nėra bendro naudojimo patalpa. Ieškovės atstovo argumentas, kad atsakovai pripažino prievolę, t.y. žadėjo kompensuoti ieškovei patirtus nuostolius dėl negalėjimo naudotis laiptine, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Atsakovai nurodo, kad ieškovė nereiškė jokių pretenzijų dėl kompensacijos ar žalos atlyginimo nuo 1997-09-15 iki 2018-03-12. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovė niekada nesinaudojo laiptine iš pirmo į antrą aukštą, kas yra patvirtinta jau įsiteisėjusiais teismo sprendimais, tai atsakovai ir niekada neturėjo prievolės kompensuoti ieškovei nuostolius. Nagrinėjamu atveju, darytina išvada, kad ieškovė yra praleidusi dešimties metų ieškinio senaties.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje įtvirtinta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies už advokato, dalyvavusių nagrinėjant bylą pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas ( 1 dalis). Šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsakovai turėjo 700 EUR advokato atstovavimo išlaidų, ką patvirtina pateiktas pinigų priėmimo kvitas ( b.l. 146). Šios bylinėjimosi išlaidos yra priteistinos iš ieškovės R. D..
Taip pat iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( Civilinio proceso kodekso 88,92,93 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovų R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 700 EUR ( septynis šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų.
Priteisti iš R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13,30 EUR ( trylika eurų 30 ct. ) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.