Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2020-09-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.-2469-990/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-09-04
Bylos Nr.
A2.-2469-990/2020
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-02091-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas (pirm.)
Pažeidėjas
A. M.
Institucija
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A2.-2469-990/2020
Teisminis procesas Nr. 4-68-3-02091-2020-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 3.1.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. rugsėjo 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Dianai Sabinai Bakaitytei,administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. M. (A. M.),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 72 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. liepos 21 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas R. Č. surašė administracinio nusižengimo protokolą, kuriuo A. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2020 m. liepos 10 d. apie 19.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. M., būdamas neblaivus (nustatytas 2,76 promilės neblaivumas), savo dukros A. M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), akivaizdoje įžeidinėjo R. L. ir L. L.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teismo posėdžio metu A. M. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jis susitiko su draugais, išgėrė, po ko grįžo namo. Jo gyvenimo draugei nepatiko, kad jis yra neblaivus, dėl to jie apsižodžiavo. Konfliktas vyko namuose, dviejų kambarių bute, kuriame jis gyvena kartu su sugyventine, dukra bei sugyventinės tėvais. Su gyvenimo drauge jis konfliktavo koridoriuje, o dukra tuo metu buvo jų kambaryje, kurio durys nukreiptos į koridorių. Ar šios durys konflikto metu buvo atidarytos, jis neatsimena. Konflikto metu dukra miegojo, ar po to ji prabudo, jis neatsimena. Jis supranta, kad jis blogai pasielgė.

3. Teismo posėdžio metu R. L. parodė, kad nagrinėjamo įvykio dieną jos gyvenimo draugas A. M. grįžo namo išgėręs ir namuose sukėlė skandalą. Dėl to atėjo jos motina, kuri iškvietė policiją, tuo metu ji išėjo pas kaimynę laukti policijos pareigūnų. Atvykę policijos pareigūnai jos draugui nurodė, kad šis išeitų, bet pastarasis nesutiko, todėl policijos pareigūnai jį sulaikė. Konfliktas vyko namuose, t. y. dviejų kambarių bute, jos kambaryje. Minėtame bute jie gyvena penkiese: ji su gyvenimo draugu ir dukra gyvena viename kambaryje, o jos tėvai – kitame kambaryje. Konfliktas vyko kambaryje, vėliau – koridoriuje. Konflikto metu dukra buvo jai ant rankų, o kai sugyventinis pradėjo kelti triukšmą, ji su dukra išėjo pas kaimynę. Prieš iškviečiant policijos pareigūnus dukra kartu su ja buvo namuose. Dukra konfliktą šiek tiek girdėjo, bet neverkė. Triukšmas buvo nedidelis, sugyventinis tiesiog rėkė. A. M. sulaužė kėdutę, bet ji to nematė, nes tuo metu ji buvo išėjusi.

4. 2020 m. liepos 10 d. pareiškime R. L. nurodė, kad jos sugyventinis A. M. grįžo iš darbo ir būdamas neblaivus pradėjo prie jos kabinėtis, vartodamas necenzūrinius žodžius „tu šliucha, kurva, šalava“. Tada sugyventinis sulaužė vaikišką kėdutę, įžeidinėjo jos tėvus, po ko šie iškvietė policijos pareigūnus. Atvažiavus policijos pareigūnams A. M. gražiuoju neišėjo. Tiek ji, tiek jos šeima nori, kad A. M. nesiartintų prie buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų, nes šiame bute jis nėra registruotas ir be jų leidimo šiame bute jis būti negali (b. l. 5).

5. Rašytiniame paaiškinime A. M. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiuose namuose įvyko šeimos konfliktas (b. l. 12).

6. 2020 m. liepos 21 d. paaiškinime A. M. nurodė, kad 2020 m. liepos 10 d. apie 19.00 val. jis grįžo į namus – butą, esantį (duomenys neskelbtini), neblaivus, dėl ko jo sugyventinė R. L. ant jo supyko ir dėl to tarp jų kilo žodinis konfliktas, kurio metu jis vartojo necenzūrinius žodžius. Dėl šio įvykio jis labai gailisi, namo neblaivus jis negrįžta (b. l. 14).

7. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės Pirmosios kuopos Pirmojo būrio vyriausiasis patrulis A. B. (A. B.) 2020 m. liepos 10 d. tarnybiniame pranešime nurodė, kad 2020 m. liepos 10 d. apie 19.10 val. patruliavimo metu buvo gautas pranešimas, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), konfliktuoja neblaivus agresyvus pranešėjos žentas, kuris kabinėjasi prie jos dukters, namuose yra mažametis vaikas. Medikų pagalbos pranešėja atsisakė, laukia policijos pareigūnų. Nuvykus į minėtą butą pastarajame buvo R. L., kuri paaiškino, kad neblaivus A. M. grįžo namo, pradėjo konfliktuoti, kabinėtis, įžeidinėti ją necenzūriniais žodžiais „tu šliucha, kurva“, pradėjo daužyti bei laužyti bute esančius daiktus. Jokio smurto panaudota nebuvo, ji tik norėjo, kad jos sugyventinis išeitų ir daugiau nesiartintų prie buto, kadangi jis bute neregistruotas. R. L. nurodė, kad šiuo metu A. M. yra koridoriuje ir konfliktuoja su kaimynais. Jam aiškinantis aplinkybes R. L. nurodė, kad vaikščiodama su vaiku lauke ji matė, kaip A. M. bėgo iš vietos, į kurią buvo atvažiavęs kitas policijos ekipažas, gali būti, jog A. M. dalyvavo įvykyje, vėliau atėjęs beldėsi į buto duris, persirengė kitais marškinėliais. Jo kolega A. G. nuėjo į koridorių, kur buvo A. M., kuris neturėjo asmens dokumento ir prisistatė kaip A. D. Vėliau užėjęs į butą A. M. pradėjo jo bei kolegos akivaizdoje įžeidinėti R. L. ir kartu bute esančią pranešėją L. L. A. M. išeiti iš buto kategoriškai atsisakė, aiškino, kad niekas jo iš čia išvaryti neturi teisės. A. M. pradėjo elgtis neadekvačiai, neprognozuojamai, į jo bei kolegos daugkartinius prašymus išeiti iš buto kategoriškai atsisakė. A. M. buvo sulaikytas, sulaikymo metu paguldytas ant lovos, pastarajam uždėti antrankiai, po ko A. M. buvo pristatytas į policijos komisariatą. Įvykio metu namuose buvo ir mažametė dukra A. M. M., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 6).

8. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato vyresnysis tyrėjas R. Č. ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato vyriausioji tyrėja J. S. tarnybiniuose pranešimuose nurodė analogiškas aplinkybes (b. l. 13, 15).

9. Alkotesterio šaknelės kopijoje nurodyta, kad 2020 m. liepos 10 d. 20.19 val. A. M. iškvepiamame ore nustatyta 2,76 promilės alkoholio (b. l. 10).

10. Teismas pažymi, kad šie duomenys yra gauti teisėtais būdais įstatymų nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Administracinio nusižengimo teisenos metu surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. liepos 10 d. apie 19.30 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A. M., būdamas neblaivus (nustatytas 2,76 promilės neblaivumas), savo dukros A. M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), akivaizdoje įžeidinėjo R. L. ir L. L..

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

11. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir VTAPĮ) 6 straipsnio 1 dalis numato, kad kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir sveikai vystytis. Remiantis VTAPĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punktu vaiko teisė į sveikatą įgyvendinama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. VTAPĮ 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti. To paties straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą. Atitinkamai VTAPĮ 25 straipsnio 1 dalis numato valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Minėtas įstatymas įtvirtina vaiko teisę į saugią aplinką – vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų ar kitų asmenų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip asmenų elgesys priešingas vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje asmenys gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn (2011 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-482/2011, 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-305/2012 ir kt.).

12. Administracinio nusižengimo teisenos metu ištirti įrodymai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad A. M. konflikto metu triukšmavo, necenzūriniais žodžiais įžeidinėjo R. L. bei L. L. savo dukros A. M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), akivaizdoje. Tokiais savo veiksmais A. M. neteisėtai trukdė savo mažametei dukrai A. M. M. naudotis savo teise į saugią aplinką, teise turėti tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jos visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Nors A. M. mažametė dukra buvo per maža, jog suprastų necenzūrinių žodžių reikšmę, tačiau agresyvus A. M. elgesys, keliamas triukšmas žodinio konflikto metu trikdė vaiko ramybę, sukėlė vaikui nemalonius pojūčius ir pažeidė vaiko teisę į ramią ir saugią aplinką, numatytą Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 6 straipsnyje, taigi A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje.

IV. Administracinės nuobaudos skyrimo motyvai

13. A. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 72 straipsnio 1 dalyje, už kurio padarymą numatyta įspėjimo arba baudos nuo dvidešimties iki penkiasdešimties eurų administracinė nuobauda.

14. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į tai, kad A. M. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). A. M. atsakomybę sunkina tai, kad A. M. šį administracinį nusižengimą padarė būdamas neblaivus (2,76 promilės) ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Už analogiško pobūdžio nusižengimus A. M. praeityje baustas nėra, tačiau administracinėmis nuobaudomis baustas ne kartą, turi galiojančių nuobaudų. Atsižvelgiant į šias aplinkybes A. M. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina turtinio pobūdžio administracinė nuobauda – bauda, nustatant minimalų jos dydį – dvidešimt eurų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 635-637, 644 straipsniais, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 675 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Pripažinti A. M. (A. M.) kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 72 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam dvidešimties eurų dydžio baudą.

Išaiškinti A. M. (A. M.), kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą,- ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią „Luminor Bank AS“ Lietuvos skyriuje, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB banke“, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos banke“, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių banke“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filiale. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – „Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, gavėjo kodą – „188659752“, įmokos kodą – „1001“, unikalų mokėjimo kodą – „(ROIK) 20119172193“. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas