Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Galinos Blaževič ir Rūtos Palubinskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuotų asmenų A. V. ir A. Ū. atskiruosius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal antstolės Angelės Kvaraciejienės prašymą suinteresuotiems asmenims A. Ū., A. V. ir A. V. dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

antstolė Angelė Kvaraciejienė prašė pakeisti skolininką A. V. vykdomojoje byloje Nr. 0133/09/02697 į A. V..

Antstolė pažymėjo, jog Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. sausio 22 d. sprendimu patvirtino ieškovo A. Ū. ir atsakovo A. V. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad: 1) nuolat, kiekvienais einamais metais sausio – balandžio mėnesio laikotarpyje savo žemės sklypo valdose genėti obelų šakas ieškovo žemės sklypo kryptimi. Obelų šakos turi būti nugenėtos 0,5 metro atstumu nuo sklypo ribų sankirtos (tinklo tvoros), taip sudarant erdvės koridorių statmenai vertikalia kryptimi ir išilgai viso parametro ilgio mūsų žemės sklypo ribų sankirtos kryptimis. Šis erdvės koridorius sudaromas A. V. žemės sklypo valdose; 2) nuolat, kiekvienais einamais metais liepos mėn. genėti obelų šakų atžalas – ūglius, išsaugant pusė metro erdvės koridorių A. V. žemės sklypo valdose, išilgai viso parametro ilgio mūsų žemės sklypo ribų sankirtos kryptimis; 3) nuolat, kiekvienais einamais metais sausio – balandžio mėn. laikotarpyje savo žemės sklypo genėti obelų viršūnes horizontalia kryptimi, paliekant nuo 3 metrų (trijų metrų) neaukščiau iki 4 aukščio augančios obelys nuo A. V. žemės sklypo pagrindo (jo nesukeliant ir nekeičiant savo sklypo žemės reljefo), taip sudarant nugenėtų obelų viršūnių horizontalę plokštumą nuo 3 metrų neaukščiau iki 4 metrų aukštyje išilgai viso perimetro ilgio šalių žemės sklypų sankirtos kryptimis.

Antstolė taip pat nurodė, jog pradėjus minėto sprendimo pagrindu 2009 m. gegužės 7 d. išduoto vykdomojo rašto Nr. 2-177-179 priverstinį vykdymą paaiškėjo, jog taikos sutartyje nurodytus veiksmus turi atlikti ne A. V., o A. V., nes pastarajam nuosavybės teise priklauso nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini).

Atskiraisiais skundais suinteresuoti asmenys A. V. ir A. Ū. prašo nutartį panaikinti. Skunduose nurodoma, jog skolininko pakeitimas buvo atliktas neteisėtai ir nepagrįstai, nes tokio teisių perėmimo vykdymo procese įstatymai nenumato.

Atskirieji skundai tenkinti.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. l d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai - skolininkas, išieškotojas ir antstolis - privalo griežtai laikytis Civilinio proceso kodekso bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Sprendimu nustatyto teisinio santykio šalies pasitraukimas iš bylos atitinkamais atvejais gali lemti procesinio teisių perėmimo poreikį ir galimybę. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (CPK 48 str.). Teisių perėmimą vykdymo procese gali lemti fizinio asmens – išieškotojo ar skolininko – mirtis, o teisė inicijuoti teisių perėmimą vykdymo procese priklauso antstoliui ar suinteresuotam asmeniui. Skolininko pakeitimo klausimas procesinių teisės normų taikymo aspektu yra nagrinėjamas supaprastinto proceso tvarka pagal CPK 442 straipsnio 14 punkto, 593, ir 596 straipsnių nuostatas. Nagrinėdamas tokias bylas teismas turi imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės (CPK 443 str. 8 d.).

Kolegija sutinka su atskirųjų skundų argumentais, jog įstatymuose nėra numatyta teisė pakeisti šalį vykdomojoje byloje, jeigu išnagrinėjus bylą dėl nuosavybės teisių gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, paaiškėja, jog ginčo nuosavybės teisių objektas nuosavybės teise nepriklauso tokioje byloje dalyvavusiam atsakovui. Iš byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, jog prašoma pakeisti vykdymo proceso šalis (skolininkas) nebuvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valdytoju, ir ar ši daiktinė teisė yra nepasibaigusi (CK 4.31-4.33 str.). Kadangi skolininko pakeitimo klausimą pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo neteisingai, skundžiama nutartis panaikinama, o klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

suinteresuotų asmenų A. V. ir A. Ū. atskiruosius skundus patenkinti.

Panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.