Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Vanagas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs (duomenys neskelbtini) parapijos atstovo Parapijos administratoriaus kunigo R. M. skundą dėl Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kupiškio rajono policijos komisariate buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 50-9-00113-14 dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 1 d., tai yra, buvo tiriami buvusios (duomenys neskelbtini) parapijos pirmininkės D. L. veiksmai pasisavinant parapijai priklausantį juridinio asmens atspaudą bei į Kultūros vertybių registrą įtrauktus kieliką ir dvi Komunijos staltieses.

Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorė V. Kliaugienė 2014-11-25 nutarimu ikiteisminį tyrimą Nr. 50-9-00113-14 nutraukė, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimų, numatytų BK 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., 302 str. 1 d., požymių.

Šį prokurorės nutarimą R. M., atstovaujantis (duomenys neskelbtini) parapiją, apskundė aukštesniajam prokurorui, kuris 2015-01-12 nutarimu atmetė R. M. skundą, kuriuo buvo prašoma panaikinti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-11-25 nutarimą.

Skundžiama Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015-02-04 nutartimi R. M., atstovaujančio (duomenys neskelbtini) parapiją, skundas dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos 2015-01-12 nutarimo, kuriuo prokurorė atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą dėl Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės 2014-11-25 nutarimo, buvo atmestas motyvuojant tuo, kad dėl VĮ Registrų centro išrašuose padarytų (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) parapijos pakeitimų iki šiol vyksta teisminiai ginčai, kurių metu yra siekiama nuginčyti Teisingumo ministerijos išvadą, kurios pagrindu VĮ Registrų centras juridinių asmenų registre padarė pakeitimus, susijusius su asmenimis, galėjusius veikti minėtų juridinių asmenų vardu bei pačius VĮ Registrų centro įrašus, šie ginčai nėra pasibaigę. Taip pat bažnytinis turtas ir (duomenys neskelbtini) antspaudas, šiuo metu yra D. L. žinioje, kuri nurodžiusi, jog turto bei antspaudo negrąžins iki kol nebus baigti teisminiai ginčai, vykstantys dėl juridinio asmens fakto naudotojų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo R. M., atstovaujančio (duomenys neskelbtini) parapiją, skundo argumentus, teismui pateiktą ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 50-9-00113-14 medžiagą, skundžiamą apylinkės teismo nutartį, prokurorės ir aukštesniojo prokuroro nutarimus, konstatuoja, jog ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai pažeisti nebuvo, tyrimas nutrauktas esant įstatyme numatytam pagrindui, o pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai minėtuose sprendimuose padarytų išvadų nepaneigia. Tiek skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, tiek iš esmės ir prokurorų nutarimuose išdėstyti pagrįsti, išsamūs ikiteisminio tyrimo nutraukimo argumentai, su kuriais sutinka ir skundą nagrinėjantis teismas.

Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas prokurorės nutarimu buvo nutrauktas atlikus, prokurorės manymu, reikalingus veiksmus, taip pat tyrimo metu buvo atlikti būtini procesiniai veiksmai analizuojant ir vertinant aplinkybes bei įrodymus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai ištirti, imtasi visų galimų priemonių surinkti tyrimui reikšmingus duomenis bei ištirti R. M., atstovaujančio (duomenys neskelbtini) parapiją, skunde nurodomas aplinkybes. Visgi buvo padaryta išvada, jog asmens, kurio patraukimo baudžiamojon atsakomybėn siekia pareiškėjas, veikoje nėra nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų BK 183 str. 2 d., 184 str. 2 d., 302 str. d., požymių visumos.

Pareiškėjas apylinkės teismo nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą iš esmės (be jau ne kartą pirminiuose skunduose išdėstytų aplinkybių į kurias jau buvo atsakyta) grindžia tuo, kad nei viename Lietuvos teisme nėra jokio ginčo dėl (duomenys neskelbtini) parapijos vadovų pakeitimo, D. L. įgaliojimai (duomenys neskelbtini) bažnyčioje nutrūko 2013-07-18 ir jokiame teisme ginčo dėl to nėra, tačiau D. L. naujai išrinktiems valdymo organų nariams nėra perdavusi juridinio asmens antspaudo bei bažnytinio turto.

Iš tiesų, kaip matyti, D. L. (duomenys neskelbtini) parapijos vardu galėjo veikti iki 2013-07-18 ((duomenys neskelbtini) vardu galėjo veikti iki 2013-07-12), kuomet VĮ Registrų centre buvo padaryti asmenų, galinčių veikti juridinio asmens vardu pakeitimai, tai yra nuo 2013-07-18 (duomenys neskelbtini) parapijos juridinio fakto naudotojais buvo nurodyti J. N. bei R. M. (42-43 b.l.). Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad minėti pakeitimai visgi buvo užginčyti (Vilniaus apygardos administracinio teismo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Būtent minėtose bylose siekiama nuginčyti Teisingumo ministerijos išvadą, kurios pagrindu VĮ „Registrų centras“ juridinių asmenų registre buvo pakeisti visų Lietuvoje juridinio asmens teisę turinčių tradicinių (duomenys neskelbtini) parapijų (tarp jų ir dėl (duomenys neskelbtini) parapijos) pasikeitę valdymo organų narių, turinčių teisę sudaryti sandorius juridinio asmens vardu, duomenys bei pakeisti visų trijų Lietuvoje veikiančių juridinio asmens teises turinčių aukštesniųjų (duomenys neskelbtini) institucijų (tai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) duomenys, taip pat siekiama nuginčyti ir pačius VĮ Registrų centro įrašus. Šias aplinkybes skundžiamoje nutartyje, priešingai pareiškėjo tvirtinimams, pagrįstai pažymėjo ir apylinkės teismas.

Taigi, aplinkybė, jog pareiškėjas nesutinka dėl bažnytinių daiktų bei juridinio asmens antspaudo priklausomybės, įvertinant pirmiau nurodytas aplinkybes dėl vykstančių teisminių ginčų, dar neleidžia teigti D. L., kurios žinioje turtas teisėtai buvo iki 2013-07-18, veiksmuose esant nusikalstamų veikų požymių. Tuo labiau, kad daiktų buvimo vieta yra žinoma, jie nėra pasisavinti, iššvaistyti, perleisti tretiesiems asmenims ar pan.

Taip pat pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas skundą aukštesnysis teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams.

Taigi, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes konstatuotina, jog Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

(duomenys neskelbtini) parapijos atstovo Parapijos administratoriaus kunigo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kupiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.