Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui M. R.,

dalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei M. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams R. S., G. S., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. S., išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo ir išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017 m. sausio mėnesį G. S. būdamas neblaivus pavartojo smurtą prieš nepilnametę dukrą M. S., kuriai buvo diagnozuotas veido sumušimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, buvo nuspręsta M. S. paimti iš šeimos ir nustatyti laikiną globą, apgyvendinant nepilnametę atsakovų dukrą pas laikinąją globėją - mergaitės seserį E. S..

Atsakovai savo gyvenimo būdo nekeičia, nevykdo susitarimų su socialinių paslaugų centru, priklausomybės alkoholiui nesprendžia ir nerodo jokios iniciatyvos susigrąžinti dukrą į šeimą, todėl ieškovas prašo teismo neterminuotai apriboti tėvų valdžią G. S. ir R. S..

Atsakovas G. S. teismo posėdyje pripažino, kad visi konfliktai šeimoje kildavo dėl alkoholio. Jau daugiau kaip pusmetį alkoholio nebevartoja. Nori, kad dukra kartu gyventų. Dukrą išlaiko kiek gali, jei ko reikia, ko paprašo visada nuperka. Remia pinigais, maistu. Nedirba, turi savo nedidelį ūkį. Per mėnesį dukrai skiria apie 100 Eur. Daugiau išlaikytinių neturi. Yra sveikas, darbingas. Atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su išlaikymo įsiskolinimu, nes jo nėra. Visada rėmė dukrą pagal savo finansine galimybes.

Teismo posėdžio metu E. S. nurodė, kad yra atsakovų dukra. Bendravimas su dukra M. tėvams nėra apribotas, jie kiekvieną dieną skambina klausia kaip sekasi. Atsakovai pakankamai rūpinasi savo dukra. M. dažnai juos lanko. Mano, kad šiuo metu jau yra saugu grįžti mergaitei gyventi pas tėvus. Atsakovai nebevartoja alkoholio. Anksčiau barniai kildavo dėl alkoholio vartojimo, tėvas smurtaudavau prieš mamą. Nors atsakovai niekur nesikreipė, kiek žino, jokios pagalbos neprašė, tačiau tiki, kad tėvai gali pasitaisyti. Tėvai apsitvarkė buitį, pasidarė remontą. Atsakovai prisideda prie dukros išlaikymo. Išlaikymo įsiskolinimo nereikalauja, nes tėvai visada rėmė pagal savo finansines galimybes: maisto produktais, lėšomis, pagal poreikį nupirkdavo rūbų ir kitų reikalingų daiktų. Mergaitei užtenka per mėnesį apie 150 Eur. Atsakovai būtų pajėgūs patys išlaikyti savo dukrą. M. lanko (duomenys neskelbtini) mokyklą, jai teikiama socialinė ir psichologinė pagalba.

Išvadą teikiančios institucijos Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje, atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieštarauja, jog būtų tenkinami Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus reikalavimai dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos ir gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo ir jo įsiskolinimo priteisimo nepilnametei M. S. (b. l. 14-16).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų Civilinio kodekso (toliau CK) 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaikais; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, taikytinas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvas ar motina daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.). Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Taigi, esminė tėvų valdžios apribojimo sąlyga yra tėvų veiksmai, kuriais tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams. Bet kuriuo atveju turi būti nustatoma, kad dėl tokių veiksmų atlikimo (neatlikimo) yra tėvų (vieno jų) kaltė.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovai R. S. ir G. S. yra nepilnametės dukros M. S., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai. (duomenys neskelbtini) mokyklos mokytojai pranešus apie galimą smurto prieš M. S. panaudojimą, buvo nustatyta, kad mergaitei sumušta kairė veido pusė. 2017 m. sausio 27 d. M. S. buvo paimta iš šeimos ir laikinai apgyvendinta pas seserį E. S..

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. teismo baudžiamuoju įsakymu G. S. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl nepilnametės M. S. nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. AS-19-(3.3) M. S. nustatyta laikinoji globa ir laikinąja globėja paskirta E. S.. 2017 m. vasario 2 d. buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu įvertinta, kad E. S. namuose sudarytos tinkamos sąlygos nepilnametei M. S. gyventi, tai patvirtina ir 2018 m. vasario 12 d. globojamojo vaiko aplankymo aktas.

Atsakovai dėl smurto prieš nepilnametį vaiką panaudojimo 2017 m. vasario 13 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AS-31 buvo įrašyti į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Nepaisant to, iš 2017 m. vasario 27 d. tarnybinio pranešimo dėl asmenų tikrinimo, matyti, kad atsakovai pakartotinai rasti neblaivūs, elgesio nekeičia, ilgalaikiai teigiami pokyčiai neužfiksuoti, nededamos pastangos dėl dukros susigrąžinimo į šeimą.

Pakruojo nestacionarių socialinių paslaugų centro pateiktoje informacijoje apie atsakovų šeimą ir jai teikiamą pagalbą pažymima, kad pagrindinės problemos šeimoje išlieka tos pačios: alkoholis ir smurtas artimoje aplinkoje. Tačiau iš socialinio darbuotojo pastebėtų teigiamų aspektų matyti, kad šeima gyvena ūkiškai, kiekvieną mėnesį duoda maisto E. S. šeimai. Atsakovai tvarkosi, gamina maistą, M. S. keletą kartų buvo grįžusi į namus kai nebuvo tėčio (G. S.).

Nustatyta, jog M. S. lanko Panevėžio „(duomenys neskelbtini)“ progimnaziją. Mokyklos pateiktoje pažymoje nurodyta, kad mergaitė yra uždara, labai kukli ir drovi, jai trūksta bendravimo įgūdžių. Atsakovai tik kartą dalyvavo renginyje „Sidabrinis obuolys“, mergaitės mokslu, pažangumu ir kt., nesidomi. Klasės vadovė bendrauja tik su laikinąja globėja, kuri visada domisi M. S. mokymosi rezultatais, dalyvauja susirinkimuose. Iš mergaitės buvusios mokymo įstaigos – (duomenys neskelbtini) mokyklos suteiktos informacijos matyti, kad mergaitė būdavo paklusni ir pakankamai gabi, tačiau dėl paaiškėjusių problemų, susijusių su tėvų girtavimu, mergaitė pasidarė mažiau pareiginga ir nepažangi.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Tėvų pareiga dorai auklėti, prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išsimokslinimu, išlaikyti jį, sudaryti palankias sąlygas jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje (CK 3.155 str.).

Iš byloje esančios rašytinės medžiagos, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų, pačios M. S. išdėstytos nuomonės teismo psichologui, matyti, kad atsakovų šeimoje buvo dažnai vartojamas alkoholis, fiksuoti smurto proveržiai. Mergaitė išgyvena lojalumo konfliktą, kurį lydi išgyvenami kaltės jausmai dėl tėvų problemų, ir tai veikai M. S. psichotraumuojančiai. Bylos duomenų pagrindu darytina prielaida, kad būtent alkoholio vartojimas buvo smurto priežastis šeimoje.

Liudytoja apklausta socialinė darbuotoja A. N. paaiškino, kad iki mergaitės paėmimo iš šeimos, atsakovų šeima nebuvo žinoma ir nebuvo įrašytą į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Po nustatyto smurto fakto šeimoje ir vaiko paėmimo atsakovams buvo teikiama pagalba. Pradžioje lankydavosi kartą per savaitę, siūlė atsakovams ne kartą kreiptis dėl specialistų pagalbos suteikimo, lankyti tėvystės kursus, gydytis nuo alkoholizmo, atsakovui buvo siūlyta lankyti kursus dėl pykčio valdymo. Nors apsilankymų metu atsakovai nebuvo rasti neblaivūs, tačiau ne kartą rasdavo atsakovę su smurto žymėmis. Siūlė R. S. kreiptis pagalbos, pranešti teisėsaugos pareigūnams, tačiau ji visada atsisakydavo. Pastaruoju metu šeima lankoma kas antrą savaitę. Stebimi teigiami pokyčiais. Kelis kartus namuose buvo rasta ir mergaitė. Apsilankymų metu buvo stebimi šiltesni, artimesni jos ir tėvų santykiai, nebejaučiama mergaitės baimė.

Ieškovas prašo taikyti griežčiausią sankciją – neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Teismas pažymi, kad tokio pobūdžio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaiko interesus. Vaikas turi augti sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi būti užtikrintas vaiko ryšių su šeima palaikymas, nes šių ryšių suvaržymas reiškia vaiko atskyrimą nuo jo šaknų. Mergaitė nurodo, kad gyvenimo pas tėvus neigiamai apsektai yra tai, kad tėvai neslepia tarpusavio konfliktų, įtraukia į juos ir ją, gąsdina kalbėdami apie skyrybas, klausdami kurį iš tėvų ji pasirinks. Teigiama tai, kad pas tėvus kaime yra daugiau erdvės, jai patinka kaimo aplinka.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad atsakovai G. S. ir R. S. iki šiol netinkamai vykdė savo, kaip tėvų pareigas nepilnamečiui vaikui M. S. – jos neauklėjo ir neprižiūrėjo, nesudarė sąlygų vaikui visapusiškai ir harmoningai vystytis. Nors šioje byloje yra neginčijamų įrodymų, kad atsakovai netinkamai rūpinasi savo dukra, tačiau byloje yra duomenų, kad atsakovai su dukra bendrauja pagal galimybes, ją lanko, skambina. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms negalima daryti išvados, kad padėtis dėl vaiko priežiūros ir auklėjimo negali pasikeisti. Bylos duomenų analizė, liudytojos A. N. nurodytos aplinkybės, kad apsilankymų šeimoje metu stebi teigiamus pokyčius, paskutinius mėnesius ne kartą atsakovai nebuvo rasti išgėrę, bylos duomenimis atsakovai nėra bausti administracine tvarka, paskutinis smurto šeimoje atvejis (atsakovės atžvilgiu) taip pas fiksuotas daugiau nei prieš dvylika mėnesių, mergaitė lankosi tėvų namuose, stebimas šiltesnis dukros ir tėvų bendravimas, teismo psichologo nuomonę išdėstytą raštu, teismui leidžia tikėti, kad pritaikius prevencinę priemonę, t.y. laikinai apribojus tėvų valdžią, atsakovai galbūt labiau stengsis pasikeisti ir susigrąžinti dukrą į šeimą, imsis realių veiksmų dėl gydymosi nuo priklausomybių. Esant duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, neterminuoto tėvų valdžios apribojimo taikymas būtų neproporcinga priemonė. Teismas mano, kad tikslingiau susidariusioje situacijoje taikyti ne neterminuotą, o laikiną tėvų valdžios apribojimą.

CK 3.183 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad praėjus šešiems mėnesiams po šio teismo sprendimo įsiteisėjimo bus sprendžiama dėl atsakovų laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo.

Atsakovams laikinai apribojus motinos ir tėvo valdžią nepilnamečio vaiko atžvilgiu, jiems sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaiko interesams (CK 3.180 str. 3 d.).

CK 3.195 straipsnyje nustatyta, kad atskyrus vaikus nuo tėvų ar apribojus tėvų valdžią, tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka. Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus ir teikti materialinį išlaikymą proporcingai savo turtinei padėčiai, užtikrinti būtinas vaikams vystymosi sąlygas (CK 3.192 str.). Sodros duomenimis nei R. S., nei G. S. šiuo metu nedirba, nors atsakovai yra darbingo amžiaus. Atsakovų paaiškinimais nustatyta, kad jie turi nedidelį ūkį iš kurio pragyvena. Atsakovai gyvena G. S. asmeninės nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, kuris yra vienintelis nekilnojamasis turtas, priklausantis atsakovui (b. l. 30-35). Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad G. S. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau daiktinės teisės į po L. S. mirties likusį žemės sklypą, neįregistruotos (b. l. 36). Atsakovai įregistruotų transporto priemonių neturi. Pajamų, susijusių su darbo teisiniais santykiais, atsakovai negauna. Duomenų apie kitą turtą ar pajamas teismas neturi. Laikinoji globėja nurodė, kad mergaitė specialiųjų poreikių neturi, per mėnesį jos poreikių patenkinimui reikėtų apie 150 Eur. Nustatant išlaikymo dydį, turi būti nustatoma protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus. Pažymėtina, kad ieškovui nereikia įrodinėti aplinkybių, kad nepilnamečio vaiko poreikiams patenkinti kiekvieną mėnesį yra reikalingos išlaidos maistui, laisvalaikiui, ugdymui, rūbams, higienos priemonėms ir pan. Visos šios išlaidos yra pagrįstos ir būtinos siekiant užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, ir atitinka protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko amžius, sveikata ir gabumai. Ir nors bylos duomenimis atsakovų turtinė padėtis sunki, tačiau tai negali būti laikoma pakankama ir pateisinama priežastimi neprisidėti prie nepilnametės dukros išlaikymo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į vaiko poreikius, bei atsakovų darbingą amžių, turtinę padėtį, išlaikytinių skaičių (turi vieną išlaikytinę), mergaitės amžių (15 m.) ir kt., ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies, iš kiekvieno atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei dukrai po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2018-02-05) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.192 str.).

Atsakovai, laikinoji globėja E. S. nurodė, kad nuo laikinosios globos M. S. nustatymo pradžios jie (atsakovai) duodavo ir įvairių maisto produktų, ir pinigų (tiek, kiek galėdavo), nupirkdavo reikalingus rūbus mergaitei, todėl niekada nebuvo nusišalinę nuo dukros M. S. išlaikymo. Ieškovas šių teiginių nepaneigė (CPK 12 str., 178 str.). Ir nors teismas duomenų apie konkrečios teikto išlaikymo sumos, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. vasario 5 d., dydį neturi, tačiau, atsižvelgiant į byloje esančių įrodymų visumą, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, darytina išvada, kad atsakovai nebuvo nusišalinę nuo dukros išlaikymo. Teismas neturi pagrindo netikėti, kad atsakovai dukrą rėmė maistu, pinigais, reikalingais daiktais, todėl reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas (CPK 12 str., 185 str.).

Sprendimas dėl išlaikymo priteisimo, tėvų valdžios apribojimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str., 496 str.).

Laikinai apribojus tėvų valdžią, byla dėl nuolatinės globos nustatymo neinicijuojama (CK 3.276 str., 3.255 str., 3.257 str. 6 p.).

Atsakovei R. S. 2018 m. vasario 22 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. 2.5.(NTP-2)-18-T-535-3555 teikta antrinė teisinė pagalba (b. l. 25-26), todėl iš jos bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteistinos.

Šalys – bylose dėl tėvų valdžios apribojimo yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 14 p.). Iš atsakovo G. S. priteistinas 27 Eur žyminis mokestis už priteistą išlaikymą (100 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.)) ir 4 Eur už procesinių dokumentų siuntimą (CPK 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270, 400-409 straipsniais, teismas

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Laikinai apriboti atsakovų G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvų valdžią jų nepilnametės dukros M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš atsakovų G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą jų nepilnametei dukrai M. S., a. k. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2018 m. vasario 5 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju paskirti M. S. laikinąjį globėją, paskirtą savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 27 Eur (dvidešimt septynių eurų ir 00 ct) žyminio mokesčio ir 4,00 Eur (keturių eurų ir 00 ct) pašto išlaidas valstybei, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo, tėvų valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.