Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-06-28 · Administracinė byla Nr. I-577-513/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-06-28
Bylos Nr.
I-577-513/2010
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00399-2010-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Trečiasis asmuo
E. R., Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos
Pareiškėjas
L. Z.
Atsakovas
Valstybės
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-577-513/2010(Proceso Nr. 3-63-3-00399-2010-9)Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5., 74. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. birželio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, sekretoriaujant Viktorijai Budvytytei - Bedalienei, dalyvaujant atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų E. R. , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Z. prašymą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-05-27 teisme iškelta administracinė byla pagal pareiškėjo L. Z. 2010-05-25 prašymą, kuriuo pareiškėjas prašo iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, iš viso – 3 633,71 Lt, už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2009-02-28 (b.l. 4-6).

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų, ribojusių darbo užmokesčio priedų mokėjimą, taikymo. Teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 priimto nutarimo pagrindu ir jo teisė dėl sumažinto darbo užmokesčio turi būti ginama. Prašomą priteisti sumą grindžia darbuotojo asmeninių uždarbio kortelių duomenimis. Bylą prašo nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 7-11).

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinė atsiliepimu su prašymu nesutinka ir prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą, reikalavimui taikyti senatį. Nurodo, kad atsakovė apskaičiuodama ir išmokėdama pareiškėjui darbo užmokestį, vadovavosi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis ir jas tinkamai taikė. Teigia, kad Konstitucinio teismo nutarimas atgal negalioja. Teigia, kad nėra tinkama atsakovė byloje, atsakovu turėtų būti už žalą atsakingas įstatymų leidėjas, t.y. Lietuvos Respublikos Seimas. Jei teismas priimtų pareiškėjui palankų sprendimą, prašo sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams, nes asignavimai Pakrančių apsaugos rinktinei yra sumažinti, įvykdžius teismo sprendimą finansinė padėtis taptų itin komplikuota ir tai atsilieptų visiems įstaigos pareigūnams ir darbuotojams (b.l. 16-18).

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (2010-02-17 Lietuvos Respublikos ministro pirmininko potvarkis Nr. 54, b.l. 12), atsiliepimu su prašymu taip pat nesutinka ir prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Konstitucinio Tesimo nutarimai nukreipiami į ateitį ir taikomi tiems sprendimams, kurie yra neįvykdyti, prašo taikyti senatį. Jeigu bus priimtas palankus pareiškėjui teismo sprendimas, prašo, vadovaujantis sunkia Lietuvos valstybės turtine padėtimi, atidėti sprendimo vykdymą vieneriems metams (b.l. 21-22).

Tinkamai apie posėdžio laiką ir vietą informuotas pareiškėjas į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 79 straipsnio 3 dalis).

Atsiliepimas

Atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovas E. R. su prašymu nesutinka atsiliepimuose išdėstytų motyvų pagrindu. Atkreipia teismo dėmesį, kad darbo užmokesčio nepriemoka už 2009 metų sausį ir vasarį pareiškėjui sumokėta 20009 kovą, iš viso – 75,85 Lt. Paaiškino, kad darbo užmokestis už atidirbtą mėnesį pareigūnams išmokamas iki kito mėnesio 10 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl 3 633,71 Lt darbo užmokesčio dalies, kuris susidarė laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2009-02-28, kai atsakovė nemokėjo jam visos priedų ir priemokų už sumos. Prašymo reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių.

Dalyvaujančio byloje atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atstovo E. R. paaiškinimais, rašytiniais bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėjas L. Z. ginčo laikotarpiu dirbo statutiniu valstybės tarnautoju Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinėje Specialiosios paskirties būrio Kinologų grupės jaunesniojo specialisto pareigose (b.l. 4, 7-11). Iš darbuotojo asmeninės uždarbio kortelės duomenų už 2007 metus matyti, kad laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-12-31 pareiškėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą nesumokėta 438,39 (b.l. 7-8), iš darbuotojo asmeninės uždarbio kortelės duomenų už 2008 metus, t.y. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 pareiškėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą nesumokėta 3 119,47 Lt (b.l. 9-10). Darbuotojo asmeninės uždarbio kortelės duomenys už 2009 metus patvirtina atsakovės argumentą, kad 75,85 Lt nepriemoka už 2009 m. sausį ir vasarį pareiškėjui išmokėta 2009 m. kovą (b.l. 10-11).

Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau − ir Įstatymas) VI skyriaus (23 - 26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas). Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą Įstatymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Toks Konstitucinio teismo aiškinimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. To nepadarius, laikytina, kad atsakovė (darbdavys) iki šiol už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku ir valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.

LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės atsiliepimo argumentas, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinė nėra tinkama atsakove byloje ir pan. Pažymėtina, kad byloje įrodyta, jog pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais ginčo laikotarpiu buvo tiesiogiai susijęs su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pakrančių apsaugos rinktine, t.y. subjektu (pareiškėjo darbdaviu), privalančiu mokėti pareiškėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus. Todėl bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys.

Akcentuotina, kad valstybė galėtų būti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiškėjas formuluodamas savo reikalavimus prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais, tuo tarpu pareiškėjas prašo priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl atsakove yra tiesioginis pareiškėjo darbdavys, ginčo atveju - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinė.

Kadangi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nereglamentuoja termino per kurį turi būti pareiškiamas valstybės tarnautojo reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio priteisimo, todėl atsiranda teisinis pagrindas tokiais atvejais valstybės tarnautojų atžvilgiu taikyti senaties terminus, kurie yra numatyti Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – ir Darbo kodeksas). Darbo kodekso 27 straipsnio 2 dalis nustato bendrąjį trejų metų ieškinio senaties terminą, jeigu Darbo kodeksas ir kiti darbo įstatymai atskiriems reikalavimams nenustato trumpesnių ieškinio senaties terminų. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 297 straipsnio l dalis, kuri nustato sutrumpintą (1 mėnesio) ieškinio senaties terminą ginčams dėl darbo apmokėjimo sąlygų pakeitimo, šios kategorijos bylose yra netaikytina, nes valstybės tarnautojo tarnyba dėl savo specifikos − nebuvimas darbo sutarties ir dvišalio susitarimo dėl darbo apmokėjimo sąlygų − nepatenka į Darbo kodekso 120 straipsnio 3 dalies reguliavimo sferą. Kreipimasis į teismą teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (žr. LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004; A1-638/2005). Pareiškėjas į teismą kreipėsi tik 2010-05-25, o įvertinus faktą, kad darbo užmokestis už atidirbtą mėnesį sumokamas iki kito mėnesio 10 dienos, pareiškėjo reikalavimui priteisti nesumokėtą darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2007-04-30 taikytinas trejų metų senaties terminas. Prašymas priteisti 3 475,07 Lt darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2007-05-01 iki 2008-12-31 pateiktas nepraleidus senaties terminų, o tai, kaip buvo paminėta, yra ta sąlyga, kuri įgalina ginčijamus atsakovo sprendimus dėl ne viso darbo užmokesčio išmokėjimo laikyti neįvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo prašymas tenkintinas iš dalies (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).

Atsakovės ir trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymai atidėti sprendimo vykdymą laikytini nepagrįstais, kadangi tai nenumatyta įstatymu (ABTĮ 97 straipsnis). Byloje nėra konkrečių įrodymų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas negalės būti įvykdytas laiku ir tinkamai dėl objektyvių, nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių, todėl teismas netaiko ir įstatymo analogijos. Sprendimo vykdymo tvarkos klausimas gali būti išspręstas šalių susitarimu, valstybinės valdžios ir (ar) valdymo organų sprendimais ar priverstinio vykdymo procese, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Prašymą tenkinti iš dalies, priteisti L. Z. iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos rinktinės nesumokėto darbo užmokesčio dalį, iš viso – 3 475,07 Lt (tris tūkstančius keturis šimtus septyniasdešimt penkis litus ir septynis centus), už laikotarpį nuo 2007-05-01 iki 2008-12-31 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti).

Kitą prašymo dalį atmesti, kaip nepagrįstą.

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Irma Čuchraj