Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2019-04-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-1997-369/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2019-04-01
Bylos Nr.
A5.-1997-369/2019
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01405-2019-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Pažeidėjas
N. O., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-1997-369/2019Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01405-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2019 m. balandžio 1 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Ritai Dainelienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam N. O.,

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui G. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje N. O. (N. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. O. 2019 m. kovo 2 d. 11.58 val. (duomenys neskelbtini), būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams, numatytiems Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnyje, leido dirbti D. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą, taip pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalį ir 43 straipsnio 1 dalį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas N. O. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad šeštadienį ir sekmadienį merginą mokė dirbti, planavo ją įdarbinti pirmadienį, bet nežinojo, kad taip negalima. Parduotuvę atidarė pirmą kartą, gruodžio mėnesio pabaigoje. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi tik vieną parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Parduotuvė dirba visą parą, joje prekiaujama maisto produktais ir alkoholiu. Be šios parduotuvės kitų neturi. Nuo gruodžio mėnesio dirbo jis ir du pardavėjai. Kiti pardavėjai įdarbinti tinkamai. Anksčiau įdarbinti pardavėjai turėjo patirties, todėl jų apmokyti nereikėjo. Jis turi pagrindinį išsilavinimą, anksčiau dirbo fotografu, buvo akcininku. Pripažįsta, kad merginai leido dirbti. Šiuo metu ji nedirba, nes turi pabaigti mokyklą. Jo pajamos sudaro 500 Eur per mėnesį. Jis turi tris anūkus, jo vaikai yra dideli, jis gyvena vienas. Paskolų neturi. Prašė paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis.

Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas G. K. teismo posėdžio metu prašė N. O. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirti administracinę nuobaudą – baudą, kurios dydį nustatyti minimaliu.

Iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus G. K. 2019 m. kovo 12 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. VDI-ANR_P-360-2019 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, N. O. inkriminuojamo administracinio nusižengimo esmė ir su tuo susiję duomenys (b. l. 2).

Iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas G. K. 2019 m. kovo 12 d. nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. NDA 0897-1292 matyti, kad 2019 m. kovo 2 d., apie 11.55 val., Valstybinės darbo inspekcijos inspektoriai G. K. ir K. B. atliko patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare-kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu kavinėje buvo du klientai ir pardavėja D. B., gimusi (duomenys neskelbtini), kurios nebuvo apdraustų darbuotojų sąraše. Patikrinimo metu žodžiu apklausiant D. B. dėl jos darbo aplinkybių pastaroji nurodė, kad darbą surado per interneto portalą www.skelbiu.lt, sutarė, kad dirbs pardavėja, šiandien dirba pirmą dieną, dirba nuo aštuntos valandos ryto, per tą laiką aptarnavo tris klientus. D. B. pradėjus rašyti paaiškinimą, atvykęs neprisistatęs asmuo (tolimesnio tyrimo metu nustatyta, kad tai A. B.) jai nurodė paaiškinimo nerašyti, ko pasėkoje D. B. rašyti paaiškinimą atsisakė. 2018 m. kovo 4 d. atvykusi į Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių D. B. paaiškino, kad ji su direktoriumi susitarė, kad jis apmokins ją dirbti kasos aparatu ir kovo 2 d. susitikus parodys, kaip reikia dirbti. Sutarė dėl minimalaus dydžio darbo atlygio, tačiau darbo sutartis dar nebuvo sudaryta. 2019 m. kovo 4 d. apklaustas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. O. nurodė, kad jis D. B. norėjo aprodyti, kaip dirbti su kasos aparatu, kadangi nuo pirmadienio, t. y. nuo 2019 m. kovo 4 d., ji turėjo pradėti dirbti oficialiai, todėl patikrinimo metu darbo sutartis dar nebuvo sudaryta. N. O. teigimu, jis kartu buvo nuo 8.00 val. ryto, vėliau, apie 11.30 val., turėjo išeiti ir grįžo apie 13.00 val. Šios aplinkybės kelia abejonių, kadangi D. B., duodama pirminį žodinį paaiškinimą, to neminėjo, be to, net negalėjo nurodyti N. O. telefono numerio. Pažymėta, kad patikrinimo metu D. B. dirbo viena, kaip pati nurodė, aptarnavo tris klientus, o parduotas prekes žymėjo sąsiuvinyje. Konstatuota, kad D. B. dirbo savarankiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai nesudarius rašytinės darbo sutarties ir nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie jos priėmimą į darbą. Už šį pažeidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui N. O. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį (b. l. 3).

Iš Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus G. K. 2019 m. kovo 2 d. tyrimo veiksmų protokolo matyti, kad 2019 m. kovo 2 d., nuo 11.56 iki 12.30 val., buvo patikrinta kavinė-baras „(duomenys neskelbtini)“, esanti (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu rasta dirbanti D. B., gimusi (duomenys neskelbtini), kurios nebuvo darbuotojų sąraše. D. B. žodžiu paaiškino, kad dirba pirmą dieną, nuo 8.00 val., aptarnavo tris klientus, bet darbo sutarties dar nepasirašė. D. B. rašant paaiškinimą atvykęs neprisistatęs asmuo liepė paaiškinimo nerašyti, po ko D. B. rašyti paaiškinimą atsisakė. Atliekant patikrinimą buvo kviesti policijos pareigūnai (b. l. 4).

Iš N. O. 2019 m. kovo 4 d. paaiškinimo matyti, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, D. B. paėmė apmokyti dirbti kasos aparatu, kadangi ji turėjo pradėti dirbti nuo pirmadienio, oficialiai įdarbinta. 2019 m. kovo 2 d. jis atėjo po 8.10 val. ir D. B. paliko po 11.30 val., o grįžo po 13.00 val. Buvo sutarę dėl minimalaus darbo užmokesčio, darbo sutartis dar nebuvo sudaryta (b. l. 5).

Iš D. B. 2019 m. kovo 2 d. paaiškinimo matyti, kad ji atsisakė nurodyti aplinkybes (b. l. 7).

Iš D. B. 2019 m. kovo 4 d. paaiškinimo matyti, kad ji atėjo į darbą bare „(duomenys neskelbtini)“ dirbti prie kasos susitarusi su direktoriumi, kad jis ją apmokins dirbti kasos aparatu. Jie susitarė 2019 m. kovo 2 d. susitikti bare ir pasikalbėti dėl darbo, kad jai parodys kaip dirbti. Jie sutarė dėl minimalaus darbo užmokesčio, darbo sutarties dar nesudarė. Kovo 2 d. paaiškinimą rašyti atsisakė, nes buvo išsigandusi, pirmą kartą taip buvo. Labai gailisi (b. l. 6).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad 2019 m. kovo 1 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdraustų darbuotojų D. B. nėra (b. l. 8).

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų matyti, kad nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. kovo 14 d. D. B. nedirbo (b. l. 9).

Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (direktoriumi) nuo 2017 m. gegužės 18 d. yra N. O. (b. l. 10).

Iš kompaktinio disko matyti, kad jame įrašytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotos 2019 m. kovo 2 d., apie 11.55 val., Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inspektorių G. K. ir K. B. atliko patikrinimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare-kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), aplinkybės (b. l. 11).

Motyvuojamoji dalis

N. O. administracinio nusižengimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavių ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 32 straipsnyje darbo sutartis apibrėžta kaip darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį (1 dalis). Pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai (2 dalis). Atliekant darbo funkciją, kylanti komercinė, finansinė ar gamybinė grėsmė tenka darbdaviui (3 dalis). Pagal šio įstatymo 43 straipsnio 1 dalį darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais.

Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo atsakingo asmens N. O. kaltė 2019 m. kovo 2 d. 11.58 val. (duomenys neskelbtini), būnant UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, esant darbo sutarties požymiams leidus dirbti D. B., nesudarius rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie minėto asmens priėmimą į darbą, t. y. padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas N. O. apklausiamas teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad įvykio metu jis D. B. leido dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Paaiškino, kad tądien (t. y. 2019 m. kovo 2 d.) ją mokė dirbti, o įdarbinti planavo pirmadienį (t. y. 2019 m. kovo 4 d.). Tai užfiksuota ir N. O. rašytiniuose paaiškinimuose, papildomai pažymint, kad jie buvo sutarę dėl minimalaus darbo užmokesčio, tačiau darbo sutartis dar nebuvo sudaryta (b. l. 5). Tokia N. O. pozicija atitinka kitų įrodymų turinį. Štai iš nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad įvykio metu UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare-kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ buvo pardavėja D. B. ir du klientai. D. B. žodžiu paaiškino, kad darbą surado tinklalapyje internete, sutarė, kad dirbs pardavėja, tądien dirbo pirmą dieną, dirbo nuo 8.00 val., per tą laiką aptarnavo tris klientus. Pažymėta, kad patikrinimo metu D. B. dirbo viena, o parduotas prekes žymėjo sąsiuvinyje (b. l. 3). Tai objektyviai atsispindi vaizdo įraše (b. l. 11). D. B. rašytiniai paaiškinimai taip pat patvirtina, kad dėl darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ bare „(duomenys neskelbtini)“ prie kasos ji buvo susitarusi su direktoriumi N. O., su kuriuo sulygo dėl minimalaus darbo užmokesčio, tačiau darbo sutarties dar nesudarė. Įvykio dieną N. O. turėjo ją apmokyti dirbti (b. l. 6). Pateiktų įrodymų sugretinimas patvirtina, kad įvykio metu N. O., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (direktoriumi), leido dirbti D. B., kuri buvo aptikta dirbanti viena, aptarnavo tris klientus ir parduotas prekes žymėjo sąsiuvinyje. Taip pat iš pateiktų įrodymų yra akivaizdus D. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos vadovo (direktoriaus) N. O. (b. l. 10), susitarimas, pagal kurį D. B. įsipareigojo būdama pavaldi UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos naudai bare „(duomenys neskelbtini)“ atlikti pardavėjos funkciją, o UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigojo už tai mokėti minimalų darbo užmokestį. Nekyla abejonių ir dėl to, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėjo teisę kontroliuoti ir vadovauti visam darbo procesui, o D. B. turėjo paklūsti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodymams ir darbovietėje galiojančiai tvarkai. Apie tai leidžia spręsti bent jau tai, kad D. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekė sukurti būtent darbo teisinius santykius, šiuo tikslu D. B. turėjo būti apmokyta, o jai bare „(duomenys neskelbtini)“ atliekant pardavėjos funkciją, kylanti komercinė grėsmė teko UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visa tai rodo, kad D. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ santykiai pasižymėjo darbo sutarties požymiais. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesudarė darbo sutarties raštu. Tai pripažino N. O. ir paaiškino D. B.. Taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie D. B. priėmimą į darbą. Tuo objektyviai leidžia įsitikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenys (b. l. 9). Todėl D. B. darbas UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikytinas nelegaliu.

Apibendrinant konstatuotina, jog pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo atsakingo asmens N. O. veika administracinio nusižengimo protokole teisingai kvalifikuota pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

Dėl N. O. skirtinos administracinės nuobaudos

ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta vienintelė administracinė nuobauda – bauda nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Teismas, N. O. skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį – N. O. padarė vieną baigtą administracinį nusižengimą, susijusį su asmens darbo ir socialinėmis teisėmis, nelegalus darbas pasireiškė pirmą kartą ir truko tik keturias valandas, nelegaliai dirbo vos vienas asmuo, taigi, byloje nenustatytas nelegalaus darbo sistemingumas ar didelis mastas, nelegalus darbas nesukėlė didesnių neigiamų pasekmių, kas rodo jo mažesnį pavojingumą; į pažeidėjo kaltės formą ir rūšį – tiesioginė tyčia, kuri susiformavo iš anksto; taip pat į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – N. O. yra vidutinio amžiaus, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu (direktoriumi) (b. l. 8, 10, 15-16), Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis teistas, per pastaruosius penkerius metus penkis kartus baustas administracine tvarka, iš jų po nagrinėjamo pažeidimo padarymo už analogiško pobūdžio administracinį nusižengimą, numatytą ANK 100 straipsnio 1 dalyje, paskirtas baudas (išskyrus vieną) sumokėjo, turi galiojančių nuobaudų (b. l. 17-19). Visa tai N. O. charakterizuoja nevienareikšmiškai, stebimas jo polinkis elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms. Kita vertus, iš esmės visų paskirtų baudų sumokėjimas rodo, kad N. O. pripažino savo netinkamą elgesį, o šioje byloje jo visiškas kaltės pripažinimas, duoti išsamūs parodymai ir nuoširdus gailėjimasis teikia vilčių, kad jis dėl pažeidimo padarė teisingas išvadas. N. O. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo tarpu N. O. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį. Toks pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą nusižengimą darančiam asmeniui, nelegalus darbas pažeidžia asmens konstitucines teises turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą užmokestį už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju, iškreipia padėtį darbo rinkoje, sudaro sąlygas atsirasti nesąžiningai konkurencijai. Tačiau šiuo atveju toks požiūris neatitiktų susidariusios situacijos, kadangi atlikus patikrinimą buvo nustatytas tik vienas nelegalaus darbo atvejis, kai nelegaliai buvo įdarbintas vienas asmuo ir nelegalus darbas truko itin trumpą laiką. Todėl teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju taikytinos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir N. O. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirtina mažesnė bauda negu šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. Atsižvelgiant į N. O. prašymą, įvertinus tai, kad jo darbo užmokestis sudaro 555 Eur per mėnesį (b. l. 15-16), vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, N. O. paskirtos baudos mokėjimas išdėstytinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

N. O. (N. O.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, jam skirti šešių šimtų eurų (600 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, N. O. (N. O.) paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti trijų (3) mėnesių laikotarpiui, kiekvieną mėnesį atliekant dviejų šimtų eurų (200 Eur) dydžio įmoką.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, kiekvieną mėnesį atliekant dviejų šimtų eurų dydžio įmoką. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 19098577448.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas