- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-02-05
- Bylos Nr.
- 1-39-476/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Irena Narbutienė
- Nukentėjusysis
- A. B.
- Kaltinamasis
- M. B.
- Advokatai
- Lionė Užubalienė
Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Irena Narbutienė, sekretoriaujant Linai Indilienei, dalyvaujant prokurorei Raimondai Mackevičienei,
kaltinamajam M. B.
teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Raseinių raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbantis, teistas, kaltinamas pagal LR BK 140 str. 2 d. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. B. 2016 m. vasario 1 d. apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,84 promilės), šeimyninio konflikto metu, gulinčiam lovoje sugriebė su ranka už kaklo ir smaugė bei sudavė kumščiu ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių į veidą ir kitas kūno vietas savo artimam šeimos nariui – tėvui A. B., tuo sukeldamas jam fizinį skausmą.
Apklaustas kaltinamuoju M. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 2016 m. vasario 1 d. jis dienos metu buvo gėręs alkoholinių gėrimų. Vakare apie pusę aštuonių išvedė į kiemą pavedžioti šunį. Kai grįžo į namus, durys buvo užrakintos. Už durų buvęs tėvas pasakė, kad jo neįleis. Jis liepė jam atrakinti duris, o jei neatrakins, išlauš duris. Tėvas durų neatrakino, todėl jis iš automobilio pasiėmė laužtuvą ir duris atidarė. Laužtuvą padėjo prie durų, nuėjo į viršų, o paskui leidosi į apačią, nes ketino užkurti pečių. Pirmame aukšte tėvas jį puolė su laužtuvu, trenkė per ranką ir tada jis išplėšė iš jo rankų laužtuvą. Sugriebė tėvą už krūtinės, įmetė į lovą, sudavė ranka per veidą. Taip pasielgė dėl to, kad gynėsi nuo tėvo.
Nukentėjęs A. B. parodė, kad 2016 m. vasario 1 d. vakare jis užrakino duris ir į namus neįsileido sūnaus. Jis kelis kartus buvo prašęs sūnaus išsikraustyti iš jo namų ir palikti jį ramybėje. Kai sūnaus neįsileido, jis pasiėmė laužtuvą ir išlaužė duris. Sūnus įpuolė į namus ir jį gulintį lovoje sumušė. Toks sūnaus elgesys jį supykdė, todėl jis išbėgo iš namų, nuėjo pas kaimyną ir paprašė iškviesti policiją. Kai atvyko pareigūnai, sūnus buvo rūsyje. Jis jokių pretenzijų sūnui neturi, bet nori kad jis su sugyventine išsikraustytų iš jo namų ir leistų jam ramiai gyventi.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų matyti, kad nusikalstama veika įvykdyta (duomenys neskelbtini) (b.l.8-12).
Iš alkotesterio parodymų matyti, kad M. B. nustatytas 1,84 promilių girtumas (b.l.14).
Iš smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad nukentėjusiam patinusi nosis, išbėgęs kraujas, mėlynė ties dešiniąja akimi (b.l.13-16).
Teismas, vertindamas aukščiau aptartus įrodymus daro sekančias išvadas. Kaltinamasis M. B. kaltu neprisipažino. Jis teigė, kad gynėsi nuo tėvo, gavo smūgį laužtuvu į ranką, todėl atėmė iš tėvo laužtuvą, sudavė tėvui ranka per veidą ir įmetė į lovą. Teigė, kad tėvas dažnai viską pamiršta, todėl ne taip aiškino konflikto aplinkybes. Nukentėjęs A. B. davė nuoseklius parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, todėl teismui nėra pagrindo jais netikėti. Nukentėjęs buvo sumuštas lovoje. To fakto neneigė pats kaltinamasis, bet šiuos veiksmus laikė gynyba. Šie kaltinamojo veiksmai negali būti laikomi gynyba, nes iš tėvo atėmus laužtuvą, neliko grėsmės, todėl nebuvo pagrindo gintis. Kaltinamojo versija dėl tėvo užmaršumo paneigtina byloje surinktais rašytiniais įrodymais, o būtent po patirto smurto nukentėjęs tuoj pat kreipėsi į pareigūnus, jam padaryti sužalojimai užfiksuoti nuotraukose. Surinktų įrodymų visuma yra pakankamas pagrindas kaltinamąjį pripažinti kaltu dėl padaryto nusikaltimo.
Kaltinamojo M. B. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. kvalifikuota teisingai, nes smurtaudamas sukėlė nukentėjusiam fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus.
Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę ir į bylos aplinkybes.
M. B. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių, administracine tvarka nebaustas, teistas. M. B. smurtavo artimoje aplinkoje, nepadarė išvadų iš ankstesnio teistumo, todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė. Yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl paskirtai bausmei taikytinas LR BK 75 str. ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas. Nėra pagrindo taikyti LR BK 64¹ str. ir bausmę mažinti 1/3. Iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303, 304, 305, 307, 308 str. teismas
nusprendė:
M. B. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 9 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 str. 1, 3 d. paskirtą bausmę subendrinti su 2015-12-16 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu ir paskirti galutinę bausmę 1 (vienerius) metus laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 6 p., 8 p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per pirmus šešis bausmės vykdymo atidėjimo mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Iki nuosprendžio probacijos tarnyboje vykdymo pradžios palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Į bausmės laiką įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2016-02-01 iki 2016-02-02, 2015-10-18 iki 2015-10-19 ir nuo 2015-12-06 iki 2015-12-08.
Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.