Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Jūratės Semėnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), praeityje teistas 9 kartus, paskutinį kartą – 2022 m. vasario 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 8 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai (toliau – ir Ligonių kasa) priteistą žalą,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

- jis, 2023 m. sausio 1 d. apie 07.17 val., prie stotelės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė J. L. į kairės akies sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajai J. L. kairės akies vokų kraujosruvą, kas yra vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Šiais veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminiame tyrime 2023 m. sausio 1 d. įtariamuoju apklaustas J. M. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino visiškai. Parodė, kad 2023 m. sausio 1 d. apie 07.00 val. ėjo (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) savo namų (duomenys neskelbtini) link ir autobusų stotelėje pamatė tris stovinčius jaunuolius su kuriais įvyko žodinis konfliktas, nes kažkas iš jų jo atžvilgiu kažką pasakė, neprisimena, ką sakė, nes buvo neblaivus <...> po konflikto ėjo toliau, prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Neprisimena, kad stotelėje būtų moteris su kuria turėjo kažkokį konfliktą, jokios moters neprisimena todėl jam inkriminuojamo nusikaltimo neprisipažįsta (t. 1, b. l. 130-132).

Ikiteisminiame tyrime 2023 m. sausio 12 d. papildomai įtariamuoju apklaustas J. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad ankstesnėje apklausoje kaltės nepripažino, nes buvo susijaudinęs ir pasimetęs. Paaiškino, jog įvykio dieną buvo nemažai išgėręs, todėl visų aplinkybių neatsimena, neatmeta galimybės, kad galėjo pasielgti taip, kaip nurodo nukentėjusioji. Prisimena, kad įvykio dieną, t. y. 2023 m. sausio 1 d., įvyko konfliktas su nepažįstamais jaunuoliais dėl jų netinkamo elgesio viešojoje vietoje. Kas vyko toliau – neprisimena. Atsimena nuo to momento, kai atsidūrė policijos įstaigoje. Dėl savo veiksmų, netinkamo elgesio ir sukelto fizinio skausmo, nori atsiprašyti nukentėjusiosios, atlyginti padarytą žalą, su ja susitaikyti. Šiuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, padeda draugui (duomenys neskelbtini), gauna (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 138-140).

Ikiteisminiame tyrime įteikus naują pranešimą apie įtarimą, 2023 m. sausio 16 d. įtariamuoju apklaustas J. M. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. 2023 m. sausio 1 d. apie 07.20 val., (duomenys neskelbtini), sumušė moterį, nelabai prisimena aplinkybes, nes buvo nemažai išgėręs alkoholio, kadangi visą naktį šventė Naujuosius metus. Atsimena, kad netoli namų kilo konfliktas su jaunuoliais dėl jų netinkamo elgesio, nes garsiai šūkavo viešoje vietoje. Šių jaunuolių nepažįsta, matė pirmą kartą. Kai padarė pastabą, vienas jaunuolis pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius jo atžvilgiu. Kiek atsimena, fizinio skausmo jaunuolio atžvilgiu nenaudojo, ar buvo užsėdęs jaunuolį, pasakyti negali. Jokių pinigų įvykio dieną nereikalavo. Atėjusi nepažįstama moteris pradėjo ant jo garsiai šaukti, tai jį supykdė. Prisimena, kad dėl to tarp jų kilo konfliktas. Moteris jam priekaištavo, garsiai ant jo rėkė. Atsimena, kad sugriebė jam už kojos, tuomet jis dešine ranka (neprisimena kumščiu ar delnu) sudavė šiai moteriai į veidą, kur pataikė, nežino. Viskas vyko labai greitai. Kiek atsimena, daugiau prieš šią moterį nesmurtavo. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė. Dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi ir labai išgyvena. Esant galimybei atsiprašys nukentėjusiosios. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) nedirba, padeda draugams (duomenys neskelbtini), gauna (duomenys neskelbtini). Taip pat yra registruotas Užimtumo tarnyboje, intensyviai ieško nuolatinio darbo. Neprieštarauja, kad tyrimas būtų baigtas supaprastinto proceso tvarka, prašo už padarytą nusikaltimą paskirti baudą (t. 1, b. l. 148-151).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo J. M. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtina ir kiti bylos duomenys:

Specialisto išvadoje Nr. G 486/2023 (01) nurodyta, kad J. L. konstatuota kairės akies vokų kraujosruva. Sužalojimas padarytas neužilgo prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2023 m. sausio 1 d. Sužalojimas, tikėtina, padarytas sudavus smūgį į kairės akies sritį, kas atitinka užduotyje nurodytas aplinkybes. Sužalojimo padarymo metu nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (t. 1, b. l. 42-44).

Ikiteisminiame tyrime civiliniu ieškovu pripažinta Ligonių kasa (t. 2, b. l. 24-25) pateikė 108,60 EUR dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (dėl nukentėjusiosios J. L. gydymo patirtų išlaidų)(t. 2, b. l. 17-18). Ligonių kasos 2023 m. kovo 28 d. raštu informavo apie civilinio ieškinio atsisakymą, nes turtinė žala dėl J. L. gydymosi išlaidų yra visiškai atlyginta (t. 2, b. l. 30). Iš mokėjimo nurodymo matyti, kad Ligonių kasai pervesti 108,60 EUR už J. L. gydymą (t. 2, b. l. 21, 27).

Šiame baudžiamajame įsakyme aptarti surinkti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina byloje nustatytas aplinkybes. Aplinkybių, kurias surinkti duomenys paneigtų, nėra. Todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).

Esant BPK 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą.

Kaltinamasis buvo tinkamai informuotas apie galimybę baudžiamąjį procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, su jam siūlomos bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutiko (t. 2, b. l. 5- 11, 34-39). Apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo informuota ir nukentėjusioji (t. 2, b. l. 12-13, 40-41). Duomenų apie tai, kad ji tokiam sprendimui prieštarautų, byloje nėra.

Bausmės skyrimo motyvai.

Skirdamas bausmę J. M., teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas, veika baigta – nukentėjusiajai dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavus į kairės akies sritį, padaryta kairės akies vokų kraujosruva, taip nežymiai ją sužalojant. Po šių kaltinamojo veiksmų atlikimo nukentėjusioji šaukėsi pagalbos, buvo iškviesta policija ir kreiptasi į medikus, kurie nustatė nukentėjusiajai padarytą sveikatos sutrikdymo mastą (nežymus sveikatos sutrikdymas). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, nors ir ne iš karto, visgi, papildomai apklaustas, visiškai pripažino savo kaltę, parodė, kad nuoširdžiai gailisi ir pergyvena, išreiškė norą atsiprašyti nukentėjusiosios, atlyginti jai padarytą žalą. Iš bylos matyti, jog dėl nukentėjusiosios gydymo patirtas išlaidas J. M. visiškai atlygino (2023 m. kovo 28 d. Vilniaus teritorinės ligonių kasos rašte nurodoma, jog dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų patirta turtinė žala visiškai atlyginta, tą, minėta, patvirtina ir byloje esantis išrašas su mokėjimo nurodymu), todėl teismas pripažįsta, kad nustatytos dvi kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei 2) savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Taip pat nustatytos dvi J. M. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – 1) nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (tą patvirtina paties kaltinamojo, taip pat liudytojų parodymai, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, jog 2023 m. sausio 1 d. apie 8.30 val. į Vilniaus apskr. VPK OVS pristatytas akivaizdžiai neblaivus pilietis J. M., nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis kategoriškai atsisakė tikrintis blaivumą (t. 1, b. l. 78)), kas turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmams (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei 2) nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog kaltinamasis ne pirmą kartą padaro tokio pobūdžio nusikalstamas veikas:

1) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu J. M. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant per mėnesį dirbti po 20 val. visuomenės labui;

2) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nuosprendžiu J. M. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – galutine subendrinta 3 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. kovo 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 7 d. nuosprendžiu skirta bausmė ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartimi galutinė subendrinta bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 7 mėnesiams;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 8 d. nuosprendžiu, J. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metų laikotarpiui, įpareigojant J. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu per 2 mėnesius po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Minėta, paskutinį kartą J. M. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 8 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį (nustatytos šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės: J. M. 2020 m. rugsėjo 6 d., apie 21.00 val., daugiabučio namo <...> laiptinėje, <...> nukentėjusiajam <...> staiga sudavė vieną smūgį kumščiu į veidą, <...> dėl ko jis nukrito ant laiptinės grindų ir prarado sąmonę), ir nubaustas 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme be intensyvios priežiūros, įpareigojant atlyginti civilinio ieškovo patirtą turtinę žalą. Taigi pakartotinai nusikalto neišnykus teistumui, kas, kaip jau buvo nurodyta pirmiau, pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (toliau ir ANR išrašas) matyti, jog J. M. administracine tvarka baustas 24 kartus. Nors byloje nėra duomenų apie kaltinamojo gydymą priklausomybės ligų centre ar psichiatrijos įstaigose, nustatyta, jog daugeliu atveju administraciniai nusižengimai padaryti J. M. esant neblaiviam. Iš ANR išrašo matyti, jog paskutinį kartą J. M. administracine tvarka baustas 2023 m. vasario 21 d., t. y. nepraėjus nė dviem mėnesiams po nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 481 straipsnio 2 dalį, už tai, kad viešojoje vietoje, restorane, būdamas neblaivus (nustatytas 1,53 promilių girtumas) keikėsi necenzūriniais žodžiais (t. 1, b. l. 86-96). Be jau aptartų aplinkybių, teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) amžiaus, nors šiuo metu nedirba, bet yra užsiregistravęs Užimtumo tarnyboje (t. 1, b. l. 85), aktyviai ieško nuolatinio darbo.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad viešųjų darbų, laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo bausmės šiuo atveju neskirtinos, o BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės siūlomą 90 parų arešto bausmę.

Byla išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Tokiu būdu kaltinamajam J. M. skiriama galutinė sumažinta bausmė – 60 parų areštas.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas J. M. taikyto laikino sulaikymo laikas nuo 2023 m. sausio 1 d. 8.00 val. iki 2023 m. sausio 1 d. 16.47 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto (t. 1, b. l. 117-120, 122-123).

BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, prokurorė taip pat prašo paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Minėta, nors J. M. praeityje buvo teistas 9 kartus, tačiau už nusikalstamų veikų padarymą arešto bausme jis nuteisiamas pirmą kartą. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis dalį nusikalstamų veikų padarė būdamas nepilnametis, yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių, piktnaudžiauja alkoholiu, ir tai dažnu atveju išprovokuoja J. M. agresyvų elgesį, konfliktinių situacijų sukūrimą, kurį pastarasis sprendžia smurtiniu būdu. Teismo vertinimu, kaltinamajam tikslinga suteikti dar vieną galimybę pateisinti jam parodytą pasitikėjimą, neizoliuojant nuo visuomenės. Teismo manymu, kaltinamojo elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė, nei trumpalaikis izoliavimas tam, kad ateityje jis daugiau nenusikalstų.

Dėl aptarto reglamentavimo ir nustatytų aplinkybių teismas, arešto bausmės vykdymą atideda 8 (aštuonių) mėnesių laikotarpiui be intensyvios priežiūros. Atidėdamas arešto bausmės vykdymą teismas, viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamąjį J. M. įpareigoja:

1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 5 dalies 5 punktas);

2) dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas);

3) nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas);

4) taip pat nustato pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir J. M. paskirti galutinę sumažintą – 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti J. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. sausio 1 d. 8.00 val. iki 2023 m. sausio 1 d. 16.47 val. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai parai arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5-7, 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 mėnesiams, įpareigojant J. M. viso arešto bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; 2) dalyvauti elgesio pataisos programoje; 3) nuo 22 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje, išskyrus jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi bei nustato pareigą nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Įsiteisėjus šiam teismo baudžiamajam įsakymui, panaikinti J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

1) bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas nustato Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas;

2) probuojamieji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

a) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, teismas probacijos tarnybos teikimu šį laiką gali pratęsti;

b) vykdo probacijos sąlygas, tačiau padaro administracinių nusižengimų, už kuriuos jam taikytos administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu gali jam papildomai paskirti baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų arba priimti sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę, kai pagrįstai manoma, kad probacijos tikslo nebus įmanoma pasiekti skirtinomis baudžiamojo poveikio priemonėmis ir (ar) pareigomis;

c) be pateisinamų priežasčių nevykdo probacijos sąlygų arba ir po papildomų probacijos sąlygų paskyrimo jų nevykdo ar padaro administracinį nusižengimą, už kurį jam taikyta administracinė nuobauda ir (ar) administracinio poveikio priemonė, arba nevykdo kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimu priima sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudami surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.