Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-09-12 · Administracinė byla Nr. I-3603-171/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-09-12
Bylos Nr.
I-3603-171/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01540-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irena Paulauskienė
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-3603-171/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01540-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2, 55.1(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas J. S. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Paaiškina, kad nuo 2016 m. gruodžio 16 d. yra suimtas ir laikomas Lukiškių TI-K teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, t. y. kameros perpildytos, nėra ventiliacijos, sanitariniame mazge pažeidžiamas jo privatumas. Kamerose drėgna, todėl pūva čiužiniai, veisiasi parazitai, rūdija metalinės lovos. Kamerų langą dengia keturių eilių grotos, dėl jų į patalpą patenka mažiau gaivaus oro.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 8–16).

Nurodo, kad pareiškėjas į Lukiškių TI-K atvežtas 2016-12-16 ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 116, plotas – 7,49 m² (1 asmuo kameroje), 2016-12-17 perkeltas į kamerą Nr. 291, plotas – 7,73 m² (1 asmuo kameroje), 2016-12-18–2016-12-19 laikotarpiu toje pačioje kameroje buvo 2 asmenys, 2016-12-20 – 1 asmuo, 2016-12-21–2016-12-30 laikotarpiu – 2 asmenys, 2016-12-31 perkeltas į kamerą Nr. 324, plotas – 7,68 m² (1 asmuo kameroje), 2017-01-01–2017-01-05 toje pačioje kameroje buvo 2 asmenys, 2017-01-06 perkeltas į kamerą Nr. 341, plotas – 7,95 m² (1 asmuo kameroje), 2017-01-07–2017-01-08 laikotarpiu toje pačioje kameroje buvo 2 asmenys, 2017-01-09 – 1 asmuo, 2017-01-10 perkeltas į kamerą Nr. 137, plotas – 7,75 m² (2 asmenys kameroje), 2017-01-11 toje pačioje kameroje buvo 1 asmuo, 2017-01-12 perkeltas į kamerą Nr. 346, plotas – 7,88 m² (1 asmuo kameroje), 2017-01-13–2017-02-16 laikotarpiu toje pačioje kameroje buvo 2 asmenys, 2017-02-17 perkeltas į kamerą Nr. 254, plotas – 34,71 m² (8 asmenys kameroje), 2017-02-18–2017-02-19 laikotarpiu toje pačioje kameroje buvo 9 asmenys, 2017-02-20–2017-02-21 laikotarpiu – 8 asmenys, 2017-02-22–2017-02-24 laikotarpiu – 9 asmenys, 2017-02-25–2017-02-28 laikotarpiu – 8 asmenys, 2017-03-01–2017-03-05 laikotarpiu – 9 asmenys, 2017-03-06–2017-03-07 laikotarpiu – 8 asmenys, 2017-03-08–2017-03-10 laikotarpiu – 9 asmenys, 2017-03-11 – 7 asmenys, 2017-03-12–2017-03-14 laikotarpiu – 8 asmenys, 2017-03-15–2017-03-20 – 9 asmenys, 2017-03-21 – 8 asmenys, 2017-03-22 – 9 asmenys, 2017-03-23–2017-03-24 laikotarpiu – 8 asmenys, 2017-03-25–2017-03-26 laikotarpiu – 9 asmenys, 2017-03-27–2017-03-28 laikotarpiu – 8 asmenys, 2017-03-29 – 9 asmenys, 2017-03-30 – 8 asmenys, 2017-03-31–2017-04-05 laikotarpiu – 9 asmenys, 2017-04-06 – 8 asmenys, 2017-04-07 – 7 asmenys, 2017-04-08–2017-04-10 laikotarpiu – 8 asmenys, 2017-04-11–2017-04-14 laikotarpiu – 9 asmenys, 2017-04-15 – 8 asmenys, 2017-04-16–2017-04-19 laikotarpiu – 9 asmenys, 2017-04-20 – 8 asmenys, 2017-04-21 – 9 asmenys, 2017-04-22–2017-04-26 laikotarpiu – 8 asmenys, 2017-04-27 – 7 asmenys kameroje, 2017-04-28 perkeltas į kamerą Nr. 252, plotas – 42,33 m² (9 asmenys kameroje), 2017-04-29 toje pačioje kameroje buvo 10 asmenų, 2017-04-30–2017-05-02 laikotarpiu – 11 asmenų, 2017-05-03 – 10 asmenų, 2017-05-04–2017-05-05 laikotarpiu – 11 asmenų, 2017-05-06– 2017-05-08 laikotarpiu – 9 asmenys kameroje.

Pažymi, kad kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas normas, tačiau tardymo izoliatoriaus administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos nevisiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras.

Nurodo, kad visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos tiek maisto produktams, tiek higienos priemonėms. Kadangi kamerų plotas pakankamai mažas, ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ir kitų baldų. Lovos matmenys – apie 1,9 x 0,7 m (1,33 m²), stalo matmenys (išskyrus kameras, kuriose yra daugiau kaip 4 lovos) – apie 0,6 x 0,5 m (0,3 m²), taburetės matmenys – apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m²), sanitarinio mazgo su klozetu patalpos matmenys – apie 0,8 x 0,7 m (0,56 m²).

Sanitarinis mazgas atitvertas nuo likusios kameros ploto 1,5 m aukščio pertvara, toks įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Priežiūros posto pareigūnas nuolat stebi suimtuosius bei nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes tam, kad būtų užtikrinta asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, įgyvendinti nustatyti vidaus tvarkos reikalavimai, užkardytos konfliktinės situacijos ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimas įstaigoje. Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nėra nustatyta, kad kamerose būtų esančių sanitarinių mazgų atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių.

Kamerose langai vėdinti pritaikyti, vėdinama natūraliu būdu per langus. Asmenys, kurie gyvenamąsias kameras reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko, neturi problemų dėl atsirandančių pelėsių ar drėgmės. Lukiškių TI-K remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus, gavus tam skirtas lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji dažnai piktybiškai niokoja valstybės turtą, todėl vėl tenka daryti pakartotinį remontą.

Pažymi, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, dėl kurio ir pateko į laisvės atėmimo vietą.

Pareiškėjo nusiskundimai yra bendro pobūdžio ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 16 d. iki 2017 m. gegužės 8 d. (skundo teismui išsiuntimo dienos) ir dėl to atsiradusios neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Pažymėtina, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Dėl minimalaus ploto kamerose

Pareiškėjas teigia, kad kameros buvo perpildytos, o sanitariniame mazge buvo pažeistas jo privatumas.

Pareiškėjo kalinimo Lukiškių TI-K laikotarpiu minimalūs kalinimo vietų kamerų plotui keliami reikalavimai buvo nustatyti Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje. Jame nurodyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 m. plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m².

Pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į šių įstaigų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje Hirst prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Dickson prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).

Pareiškėjas neginčija atsakovės atstovo nurodytų duomenų apie kamerų plotus ir jose laikomų asmenų skaičių. Teismui nėra pagrindo šiais duomenimis abejoti.

Iš atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 8–16) pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas 2016 m. gruodžio 18–19 d., 2016 m. gruodžio 21–30 d., 2017 m. sausio 1–5 d., 2017 m. sausio 7–8 d., 2017 m. sausio 10 d., 2017 m. sausio 13–vasario 16 d., 2017 m. vasario 18–19 d., 2017 m. vasario 22–24 d., 2017 m. kovo 1–5 d., 2017 m. kovo 8–10 d., 2017 m. kovo 15–20 d., 2017 m. kovo 22 d., 2017 m. kovo 25–26 d., 2017 m. kovo 29 d., 2017 m. kovo 31–balandžio 5 d., 2017 m. balandžio 11–14 d., 2017 m. balandžio 16–19 d., 2017 m. balandžio 21 d., 2017 m. balandžio 30–gegužės 2 d., 2017 m. gegužės 4–5 d., iš viso 98 dienas, buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus tik sanitarinio mazgo plotą) buvo mažesnis, nei nustatytas minimalus (3,6 m²).

Likusiomis dienomis (2016 m. gruodžio 16–17 d., 2016 m. gruodžio 20 d., 2017 m. sausio 6 d., 2017 m. sausio 9 d., 2017 m. sausio 11–12 d., 2017 m. vasario 17 d., 2017 m. vasario 20–21 d., 2017 m. vasario 25–28 d., 2017 m. kovo 6–7 d., 2017 m. kovo 11–14 d., 2017 m. kovo 21 d., 2017 m. kovo 23–24 d., 2017 m. kovo 27–28 d., 2017 m. kovo 30 d., 2017 m. balandžio 6–10 d., 2017 m. balandžio 15 d., 2017 m. balandžio 20 d., 2017 m. balandžio 22–29 d., 2017 m. gegužės 3 d., 2017 m. gegužės 6–8 d.) pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose tenkantis plotas vienam asmeniui (atėmus tik sanitarinio mazgo plotą) atitiko nustatytus reikalavimus.

Vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017). O nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m., atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamą plotą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgtina į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iš kameros ploto turėtų būti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr. EŽTT 2009 m. liepos 30 d. sprendimą byloje Pitalev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 34393/03), 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą byloje Lutokhin prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 12008/03), 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016).

Taigi, baldų ir kitų įrenginių užimamas kameros plotas yra reikšmingas vertinant pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus teisės pažeidimus (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017).

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas įvertina aplinkybę, kad pareiškėjui tenkantį plotą papildomai mažino įrengtos lovos ir kiti baldai ir kad tokiomis sąlygomis jis turėjo praleisti didžiąją dalį paros laiko, ir pripažįsta, kad pareiškėjas 98 dienas buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį, Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktį.

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.5 papunktyje nustatyta, kad sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybei, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemiančia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, kt.).

Atsakovės atstovas atsiliepime teigia, kad sanitarinis mazgas nuo gyvenamosios patalpos atskirtas 1,5 metro aukščio pertvara.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Taigi, toks sanitarinio mazgo įrengimas, kai pareiškėjas buvo laikomas kameroje su kitais nuteistaisiais 2016 m. gruodžio 18–19 d., 2016 m. gruodžio 21–30 d., 2017 m. sausio 1–5 d., 2017 m. sausio 7–8 d., 2017 m. sausio 10 d., 2017 m. sausio 13–balandžio 27 d., iš viso 125 dienas, laikytinas pareiškėjo laikymo sąlygų bloginimu ir teisių pažeidimu, sukėlusiu neigiamus išgyvenimus, sietinus su atsakovės pareigos užtikrinti teisę į privatumą nevykdymu.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. pranešime Nr. 24-3081 „Dėl J. S. skundo“ (b. l. 21) nurodyta, kad asmens privatumui užtikrinti Lukiškių TI-K kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengtos užuolaidos postuose Nr. 7 (252–257 kamerose). Pareiškėjas kameroje Nr. 252 buvo laikomas nuo 2017 m. balandžio 28 d. iki 2017 m. gegužės 8 d., t. y. 11 dienų. Teismo nuomone, toks sanitarinio mazgo įrengimas, kai privatumui užtikrinti pakabinamos užuolaidos, nelaikytinas pareiškėjo laikymo sąlygų bloginimu ir teisių pažeidimu, todėl konstatuotina, kad 2017 m. balandžio 28–gegužės 8 d. (t. y.11 d.) Lukiškių TI-K pareiškėjui buvo tinkamai užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu.

Dėl netinkamos ventiliacijos, šviesos trūkumo

Pareiškėjas teigia, kad kamerose buvo tamsu, nebuvo ventiliacijos, dėl drėgmės puvo čiužiniai, veisėsi parazitai, rūdijo metalinės lovos, o dėl kameros langus dengiančių grotų trūko šviežio oro.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 14 punktas). Gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 iki 65 proc. (Lietuvos higienos normos HN 134:2015 16 punktas).

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.1 papunktis nustato, kad langas užtikrina natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. pranešime Nr. 24-3081 „Dėl J. S. skundo“ (b. l. 21) nurodyta, kad kameros vėdinamos per langus, visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinti, langai skaidraus stiklo, lango angoje įstatytos metalinės grotos, dirbtinė šviesa yra ne mažesnė kaip 200 lx. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių minėtame pranešime pateiktus duomenis. Teismui nėra pagrindo netikėti šiuo pranešimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).

Byloje pateikti Vilniaus visuomenės centro, Nacionalinio visuomenės centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento ir Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos patikrinimo aktai (b. l. 22–25), iš kurių matyti, kad Lukiškių TI-K kamerose nuolat atliekami patikrinimai. Patikrinimai kameroje Nr. 116, kurioje pareiškėjas buvo laikomas 2016 m. gruodžio 16 d., atlikti 2016 m. vasario 2 d. ir 2016 m. spalio 20 d., tačiau pažeidimų nenustatyta. Kitose Lukiškių TI-K kamerose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas atsiliepime nurodytais laikotarpiais, patikrinimai nebuvo atlikti. Byloje nėra duomenų, kad jis būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K direktorių dėl to, kad kamerose nebuvo tinkamo apšvietimo, ventiliacijos ar jam trūko šviežio oro.

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2017 m. gegužės 17 d. pranešimas Nr. 24-3081 „Dėl J. S. skundo“ bei minėti patikrinimo aktai patvirtina, kad Lukiškių TI-K vykdė teisės aktų reikalavimus, todėl pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl žalos dydžio

Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad kalint Lukiškių TI-K pareiškėjui 98 dienas teko mažesnis plotas, nei nustatyta Įsakyme Nr. V-124, tai yra 3,6 kv. m vienam asmeniui. Taigi, pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas sąlygomis, pažeidžiančiomis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnio 3 dalį.

Konstatuotina, kad dėl laikymo sąlygų visumos jis patyrė neigiamo pobūdžio išgyvenimų, nepatogumų, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas tinkamomis sąlygomis, t. y. neturtinę žalą, todėl kyla atsakovės civilinė atsakomybė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013, 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A525-1946/2013, 2008 m. gruodžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1966/2008 ir kt.).

Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, į tai, kad pareiškėjo privatumas, naudojantis sanitariniu mazgu, buvo pažeidžiamas 125 dienas, perpildytose kamerose jis buvo laikomas 98 dienas, kad 2016 m. gruodžio 16 d.–2017 m. gegužės 8 d. laikotarpiu buvo perkeliamas į kameras, kuriose minimalus plotas asmeniui atitiko teisės aktų reikalavimus, o tam tikromis dienomis kameroje buvo laikomas vienas.

Pareiškėjas teismui nepateikė duomenų, kad tokie pažeidimai, kurių teismas nelaiko tęstiniais, lėmė ilgalaikes, nepataisomas pasekmes. Taigi teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos dėl sąmoningo Lukiškių TI-K elgesio, siekio išskirti jį iš kitų įstaigoje laikomų asmenų. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus vertinti nurodoma 20 000 Eur suma nėra pagrindo, nes ji akivaizdžiai neadekvati patirtiems neturtiniams praradimams.

Teismas, atsižvelgęs į naujausią teismų praktiką panašiose faktinėmis aplinkybėmis bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1541-624/2016, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1565-502/2017), įvertinęs vienam asmeniui priklausančio ploto pažeidimus, vadovaudamasis teisingumo kriterijumi, Lietuvoje egzistuojančiomis ekonominėmis, darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygomis, konstatuoja, kad pareiškėjo patirtą neturtinę žalą teisingai atlygins 1 470 Eur sumos priteisimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą patenkinti iš dalies.

Priteisti J. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 470 (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Likusią skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Irena Paulauskienė