Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant pareiškėjui G. J., institucijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovei V. G. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. J. skundą Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl nutarimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies, nutarimas panaikintinas.

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai ,kad G. J. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 87 straipsnio 1 ir 3 dalyje.

Liudytojas D. J. parodė, kad 2014-04-06 buvo vykdomas reidas Kaišiadorių rajono vandens telkiniuose, buvo tikrinti žvejai mėgėjai, ar jie laikosi Mėgėjiškos žūklės taisyklių. Apie 18.40 val. jis su tarnybiniu automobiliu privažiavo prie (duomenys neskelbtini), užtvankos ir nuo jos viršaus pamatė, kaip šis asmuo žvejoja mėgėjiškos žūklės įrankiu Strėvos upėje. Priėjęs prie jo ,paprašė pateikti žvejo bilietą. Bilieto jis neturėjo. Paaiškino asmeniui, kad jis padarė du pažeidimus, t.y. žvejoja arčiau kaip 100 metrų žemiau užtvankos ir žvejoja be leidimo. Asmuo neginčijo atstumo. Atstumus turi išsimatavę ir žino, kur turi būti 100 metrų. Šiuo atveju, Strėvos upė daro lanką ir iki to lanko krašto yra apie 65 metrai. Asmuo žvejojo nuo lanko apie 10 metrų, todėl savaime aišku, kad nebuvo 100 metrų nuo užtvankos.

Teisės pažeidimo faktą pagrindžia ir byloje surinkti įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje, o būtent : administracinio teisės pažeidimo protokolo duomenys (administracinio teisės pažeidimo bylos l. 2-3), schema ir pridėtos fotonuotraukos (b.l.5-7). Teismui nekelia abejonių liudytojo D. J. paaiškinimas dėl atstumo nustatymo. Pareiškėjas žvejojo apytiksliai 55 metrų atstumu nuo užtvankos ir tai pakankamai didelis skirtumas nuo leidžiamo 100 metrų atstumo . Iš esmės byloje nekyla ginčas dėl to, kad pareiškėjas pažeidė „Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse“ taisyklių 11.1 ir 11.8 punktus ir padarė teisės pažeidimus, numatytus ATPK 87 str. 1 ir 3 dalyse.

ATPK 87 str. 1d. nustatyta, kad „Mėgėjų žvejybos taisyklių ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių mėgėjų žvejybą, pažeidimas – užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt penkių iki dviejų šimtų litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo „. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius ar draudžiamu būdu (išskyrus elektros energiją ir ultragarsą), – užtraukia baudą nuo keturių šimtų iki vieno tūkstančio litų su šių įrankių ir priemonių konfiskavimu „. Kaip matyti iš ATPK 87 str.3 d. sankcijos, įrankių ir priemonių konfiskavimas yra privalomas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N17-103/2007, 2007 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N1-1396/2007 ir kt.). Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos.

Pabrėžtina, jog administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Byloje nėra duomenų, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui sankcijos už padarytą pažeidimą ribose paskirta nuobauda būtų aiškiai neteisinga ar neproporcinga, neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų bei ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau ATPK 33 str. 2 d. numatyta, kad jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Priėmus vieną sprendimą, nuobaudos paskirtos už kiekvieną pažeidimą atskirai, bendrinamos ATPK 33 str. 2 d. numatytais pagrindais. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pareigūnas pažeidė ATPK 33 str. numatytas nuobaudų skyrimo taisykles, t.y. už kiekvieną pažeidimą neskyrė atskiros administracinės nuobaudos, tik nurodęs sankcijos ribas, paskyrė nuobaudą ATPK 87 str.3 d. sankcijos ribose. Todėl teismas panaikina nutarimą ir paskiria administracinę nuobaudą , vadovaujantis ATPK 33 str. nustatytomis taisyklėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300-301 str., 302 straipsnio 3 punktu teismas

Nutaria:

Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento specialisto 2014-04-16 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.2-108 panaikinti ir G. J. paskirti administracines nuobaudas :

pagal ATPK 87 straipsnio 1 dalį – 25 (dvidešimt penkis) litų baudą be pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimo;

pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį- 450 (keturių šimtų penkiasdešimt) litų baudą su dviejų dalių spiningo „Magic spins 240“ su rite Gear 5-0, pintu valu ir vobleriu konfiskavimu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) skirti galutinę administracinę nuobaudą – 450 (keturių šimtų penkiasdešimt) litų baudą su dviejų dalių spiningo „Magic spins 240“ su rite Gear 5-0, pintu valu ir vobleriu konfiskavimu.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.