Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieškovei D. D., jos atstovui advokatui Gvidui Byčiui, atsakovo kuratorei advokatei Rasai Malinauskienei, atsakovui A. D. ir institucijos, teikiančios išvadą – Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovui nedalyvaujant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. D. ieškinį ir teismo posėdyje žodžiu patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir materialinio išlaikymo vaikui priteisimo, atsakovui A. D., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos VTAS, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovo kuratorė pareiškė, kad ieškinį santuokos nutraukimo dėl abipusės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ieškovės po santuokos įgytos pavardės palikimo bei materialinio išlaikymo vaikams priteisimo dalyse pripažįsta visiškai.

Išvadą teikianti institucija neprieštarauja ieškinio tenkinimui.

Patikslintas ieškinys dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir po santuokos ieškovės įgytos pavardė, išlaikymo vaikui priteisimo tenkintinas visiškai.

Šalys susituokė 2007-08-31 Šakių rajono CMS, akto įrašo Nr. 142. Gyvenant santuokoje 2009-01-20 gimė sūnus L. D.

Šalys pilnavertį šeimyninį gyvenimą gyveno nepilnus metus – iki 2008 m. pavasario, po to atsakovas buvo laikomas įkalinimo įstaigoje, kur ieškovė jį lankė. Šeimai faktiškai iširus, atsakovui išvykus uždarbiaut į užsienį, nepilnametis vaikas liko gyventi pas ieškovę, kuri, nors ir gyvena tik iš pašalpų – savo neįgalumo ir išmokų vaikui, tačiau stengiasi tenkinti augančio vaiko poreikius. Šiuo metu ieškovė gyvena savo motinos name, motina jai su vaiku padeda ir materialiai. Keisti šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra jokio pagrindo, nes atsakovas ir neprieštarauja šiai ieškinio daliai. Tad šalių nepilnamečio vaiko gyvenimas su ieškove, įvertinant ir VTAS išvadą, labiau atitiks teisėtus vaiko interesus (Lietuvos Respublikos CK 3.169 str., CK 3.174 str.).

Tarp šalių dėl santuokos nutraukimo ginčų nekilo, į tai, kad gyvenant šalims kartu išryškėjo skirtingas jų požiūris į aplinką, vertybes, įsipareigojimus šeimai, į tai, kad abu sutuoktiniai priėmė sprendimą gyventi atskirai, bendro ūkio neveda, šeimyninių ir santuokinių ryšių nepalaiko, teismas konstatuoja, jog bendras sutuoktinių gyvenimas yra neįmanomas ir skirti terminą jiems susitaikyti, netikslinga. Kadangi teismas nenustatė nei vieno iš sutuoktinių veiksmų santuokai išsaugoti, tai yra iš esmės tiek ieškovė, tiek atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas, kurios numatytos Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str., ir bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimą, tai yra nulėmė santuokos pasibaigimą, į tai, kad santuokoje dalintino nekilnojamojo turto šalys neįgijo, bendrų skolinių įsipareigojimų neturi, todėl santuoka tarp šalių nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 2 d.).

Išklausęs ieškovės, atsakovo kuratorės paaiškinimų teismas nutarė, kad ieškovės patikslinto ieškinio sprendimas dalyje dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir po santuokos ieškovės įgytos pavardės – „Dvaranauskienė“, atsakovui šioje dalyje ieškinį pripažįstant visiškai, surašytinas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d.).

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo.

Sprendžiant išlaikymo priteisimo klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 str. 1 d. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Dėl to, jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, tai toks vaiko išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinantis būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A.Š. v. L. Š., bylos Nr. 3K-3-176/2005). Taigi, nustatydamas priteisiamo išlaikymo dydį teismas atsižvelgia į tėvo (motinos) darbo užmokestį, nekilnojamąjį turtą ir pan. Taip pat svarbu pažymėti, kad tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Tačiau konkrečios tėvų teisės ir pareigos vaiko atžvilgiu priklauso nuo konkrečių bylos faktinių aplinkybių, pavyzdžiui, nuo to, su kuriuo iš tėvų nustatyta nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, kokia yra kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis ir pan. Tik esant vienodoms faktinėms aplinkybėms, tėvų teisės ir pareigos savo vaikų atžvilgiu turi būti lygios. Šis principas įtvirtintas ir nepilnamečių vaikų išlaikymą reglamentuojančiose teisės normose – abu vaiko tėvai privalo išlaikyti savo vaikus (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė (int uitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Geriausiai žinodami savo auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turėtų skirti visą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. CK 3.196 straipsnio 1 dalyje nustatytas išlaikymo priteisimas periodinėmis išmokomis arba vienkartine pinigų suma, arba tam tikro turto priteisimas. Vaiko išlaikymui užtikrinti turi būti parinktas vaikui naudingiausias išlaikymo būdas.

Teismas, įvertindamas nurodytas aplinkybes, atsižvelgia ir į tokią aplinkybę, jog šalių nepilnametis vaikas jau pakankamai ilgą laikotarpį yra išlaikomas ir auklėjamas iš esmės vien ieškovės pastangomis ir lėšomis, jog ieškovei vienai tenka šalių vaiko auklėjimo, dėmesio jam skyrimo bei sveikatos priežiūros rūpesčiai, atitinkamos yra ir sunkiai paskaičiuojamos ieškovės asmeninio laiko bei sveikatos sąnaudos, nuo kurių dėl savo netinkamo požiūrio bei elgesio (šeimos palikimo, išlaikymo jai neteikimo) vaiko atžvilgiu buvo save atsileidęs atsakovas. Teismas sprendžia, kad pagal deklaruojamus oficialius duomenis ieškovė su sūnumi gyvena iš neįgalumo šalpos pensijos ir vaiko išmokų. Atsakovas nėra byloje pateikęs duomenų apie savo materialinę padėtį, apie gaunamas pajamas, tačiau yra žinoma, kad būdamas darbingas, uždarbiauja užsienyje. Teismas vertina neesant galimybės aritmetiškai tiksliai apskaičiuoti kas mėnesį įvairiems vaiko poreikiams skirtinos sumos, kuri gali gana ženkliai svyruoti, tad galėtų būti orientuotinasi į protingą suvokimą, žinojimą apie augančiam vaikui būtinas išlaidas. Kartu atkreiptinas atsakovo dėmesys į būtinumą atsakovo gyvenimu prisiimtiems (susikurtiems) įsipareigojimas (prievolėms) vykdyti. Ieškovės prašomą priteisti iš atsakovo išlaikymo vaikui sumą po 300 Lt (tad skaičiuojant iš abiejų tėvų – po 600 Lt) per mėnesį nuo kreipimosi su ieškiniu į teismą dienos, teismas dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių, vertina kaip protingai reikalaujamą, pagrįstą ir normalių vaiko poreikių tenkinimui pakankamą.

Laikantis vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo, teismas sprendžia kad nurodoma išlaikymo suma užtikrins minimalius šalių nepilnamečių vaikų poreikius todėl priteistina nuo bylos iškėlimo teisme dienos – nuo 2014-02-06 (Lietuvos Respublikos CK 3.194 str. 1 d. ir 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.200 str.).

Išlaikymo suma periodinėmis išmokomis indeksuotina kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Lietuvos Respublikos CK 3.208 str.). Nustatytina, kad išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys ieškovė (Lietuvos Respublikos CK 3.190 str.).

Sprendimas išlaikymo dalyje vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-08-20 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-13-T-3115-3675 buvo nuspręsta iki 2014-07-31 teikti ieškovei antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, parengti procesinius dokumentus ir atstovauti pirmos instancijos teisme, valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Lietuvos Respublikos CK 3.61 str. 3 d. numato, kad pripažinus, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką bendru sutuoktinių sutikimu (CK 3.51 – 3.54 str.). LR CPK 83 str. 1 d. 12 p. numato, kad nuo žyminio mokesčio atleidžiami sutuoktiniai – už prašymus nutraukti santuoką bendru sutikimu.

Taigi, iš byloje esančių dokumentų matyti, kad iš šalių nepriteistinos jokios išlaidos ir mokesčiai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CK 3.26 str., 3.60-3.63 str., 3.194 str. 1 d. ir 3 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., 3.169 str. 2 d., 3.174, 3.190, 3.200, 3.208 str. ir Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 4 d., 268 str. 5 d., 269 str., 282 str. 2 d., teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti santuoką, įregistruotą 2007-08-31 Šakių rajono CMS, akto įrašo Nr. 142 tarp A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. D. (D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo šalims paliekant santuokoje turėtas pavardes – „D.“ ir „D.“.

Nustatyti šalių nepilnamečio vaiko – L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš atsakovo A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jo nepilnamečiam vaikui – L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo 2014-02-01 iki L. D. pilnametystės kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po tris šimtus litų (300 Lt).

Priteistą išlaikymo sumą indeksuoti kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Ieškovę D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečiam vaikui – L. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.