Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. A. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 310 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Tuo pačiu nuosprendžiu A. A. iškelta administracinio nusižengimo byla pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 90 straipsnio 3 dalį ir byla perduota nagrinėti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. A. pagal BK 310 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2016 m. kovo 1 d. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnams atlikus ūkinių gyvūnų laikymo vietos patikrinimą nustatyta, kad nuo 2014 m. sausio 3 d., vykdydamas individualią veiklą žemės ūkyje, ūkininkaudamas jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ir sodyboje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), laikydamas ir augindamas 19 vnt. galvijų, 4 vnt. veršelių ir 18 vnt. kiaulių, pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 (nauja redakcija nuo 2013 m. sausio 1 d.) 4 straipsnio 2 dalies 1 punkto reikalavimus, sąmoningai laikomus gyvūnus padarydamas bešeimininkiais, t. y. nesirūpindamas galvijais ir be priežiūros palikdamas juos lauko ganykloje, nepritaikytoje žiemojimui, nesandariai, be sausų pakratų, per mažoje pagal laikomų galvijų kiekį netinkamai įrengtoje pastogėje, neįrengdamas galvijų šėrimo ir girdymo vietų; nesirūpindamas ir laikydamas kiaules apleistame, nesandariame, žiemojimui nepritaikytame statinyje, visiškoje tamsoje be sausų pakratų klimpstančias savo pačių mėšle; veršelius laikydamas kartu su kritusių keturių veršelių irstančiomis mumifikavusiomis gaišenomis; pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, nesuteikdamas veterinarinės pagalbos, kai gyvūnams tokia pagalba buvo būtina sergant dėl jų ligos, dėl jų bendros sveikatos būklės netinkamai šeriant nepilnaverčiais pašarais, dėl jų išorinių sužeidimų ir susižalojimų, dėl ko 19 vnt. galvijų sulyso, iš jų 2 vnt. galvijų su silpnais gyvybės požymiais buvo eutanazuoti, ir 2 vnt. galvijų žuvo nuo bado; pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 15 punkto reikalavimus, gyvūnus laikydamas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis, t. y. naminius galvijus laikydamas lauke jiems netinkamomis žiemojimui sąlygomis, kiaules laikydamas jų auginimui nepritaikytuose, nesandariuose statiniuose; pažeidė šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 17 punkto reikalavimus, nepakankamai šerdamas ir girdydamas laikomus gyvūnus, dėl ko jie nusilpo, pasiligojo ir dalis laikomų gyvūnų nugaišo; pažeidė šio įstatymo 6 straipsnio reikalavimus, kadangi kiekvienas gyvūnas privalo būti laikomas ir prižiūrimas gyvūno rūšį, amžių, fiziologiją ir elgseną atitinkančiomis sąlygomis, pagal gyvūnų laikymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, užtikrinant, kad nebūtų varžoma gyvūno judėjimo laisvė ir gyvūnui nebūtų keliamas nepatogumo jausmas, skausmas ar kančia; pažeidė Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 patvirtintų Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų 9 punktą, kuris numato, kad „gyvūnus turi prižiūrėti pakankamas darbuotojų skaičius, kurie turi tam tinkamų sugebėjimų, žinių ir profesinių įgūdžių“; pažeidė šių reikalavimų 10 punktą, kuris numato, kad „gyvūnai turi būti apžiūrėti ne rečiau kaip vieną kartą per dieną“; pažeidė šių reikalavimų 11 punktą, kuris numato, kad „gyvūnus bet kuriuo metu būtų galima kruopščiai apžiūrėti, turi būti tinkamas apšvietimas“; pažeidė šių reikalavimų 12 punktą, kuris numato, jog „gyvūnais, kurie atrodo nesveiki ar sužeisti, turi būti nedelsiant pasirūpinta ir, jeigu gyvūno būklė nepagerėja, turi būti kuo greičiau kreipiamasi į veterinarijos gydytoją. Prireikus nesveiki ar sužeisti gyvūnai atskiriami ir patalpinami atskiroje patalpoje, kurioje yra, jei reikia, sausi patogūs pakratai“; pažeidė šių reikalavimų 13 punktą, kuris numato, kad „gyvūnų savininkas ar laikytojas turi registruoti visus gyvūnams suteikto gydymo atvejus ir kiekvienos apžiūros metu rastų nugaišusių gyvūnų skaičių“; pažeidė šių reikalavimų 15 punktą, kuris numato, kad „laikomam gyvūnui turi būti suteikta vieta, atitinkanti jo fiziologines ir etologines reikmes“; pažeidė šių reikalavimų 16 punktą, kuris numato, kad „gyvūnų laikymo vietos, aptvarai neturi būti kenksmingos gyvūnams ir turi būti pritaikytos taip, kad jas būtų galima valyti ir dezinfekuoti“; pažeidė šių reikalavimų 17 punktą, kuris numato, kad „gyvūnų laikymo vieta ir įtaisai jiems atitverti turi būti įrengti ir prižiūrimi taip, kad nebūtų aštrių kampų, galinčių sužeisti gyvūnus“; pažeidė šių reikalavimų 18 punktą, kuris numato, kad „oro apykaita, dulkėtumas, temperatūra, santykinė oro drėgmė ir dujų koncentracija turi atitikti normas, kurios nėra kenksmingos gyvūnams“; pažeidė šių reikalavimų 19 punktą, kuris numato, kad „pastatuose gyvūnai neturi būti laikomi nuolatinėje tamsoje arba vien dirbtinėje šviesoje be atitinkamos poilsio pertraukos. Jei gyvūnų fiziologinėms ir etologinėms reikmėms tenkinti nepakanka esamos natūralios šviesos, turi būti įrengiamas dirbtinis apšvietimas“; pažeidė šių reikalavimų 20 punktą, kuris numato, kad „ne pastatuose laikomi gyvūnai, kur reikia ir galima, turi būti apsaugoti nuo jų sveikatai kenkiančių nepalankių oro sąlygų, plėšrūnų ir pavojų“; pažeidė šių reikalavimų 22 punktą, kuris numato, kad „gyvūnai turi būti šeriami jų amžių ir rūšį atitinkančiais pašarais bei gauti pakankamai vandens; pašarų ir vandens kiekis turi patenkinti gyvūnų mitybos reikmes“; pažeidė šių reikalavimų 23 punktą, kuris numato, kad „visi gyvūnai turi gauti pašaro jų fiziologines reikmes atitinkančiais laiko tarpais; dėl ko nuo 2014 m. sausio 3 d., netinkamai rūpindamasis jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančioje ganykloje, adresu (duomenys neskelbtini), auginamais galvijais, neparuošdamas, nepirkdamas ir nešerdamas jų pilnaverčiais pašarais (pašarą (šieną) laikydamas pamestą ant žemės, veikiamą atmosferos kritulių), neįrengdamas galvijų šėrimo ir girdymo vietų (galvijai galėjo atsigerti tik iš šalia iškasto vandens telkinio, kuris per šalčius būdavo užšalęs), laikydamas galvijus lauke ir jų laikymui tinkamai neįrengtose pastogėse (įrengęs per mažą pagal laikomų galvijų kiekį ir nesandarią, kurioje nėra sausų pakratų), laiku nesirūpindamas dėl veterinarinės pagalbos suteikimo, dėl ko 19 vnt. galvijų sulyso, iš jų 2 vnt. galvijų su silpnais gyvybės požymiais buvo eutanazuoti, ir 2 vnt. galvijų žuvo nuo bado; taip pat netinkamai rūpindamasis sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), auginamomis ir tvarte laikomomis 18 vnt. kiaulių ir 4 vnt. veršelių, t. y. veršelius laikydamas kartu su kritusių keturių veršelių irstančiomis mumifikavusiomis gaišenomis, visiškoje tamsoje, be sausų pakratų jų pačių mėšle, neįrengęs šėrimo ir girdymo vietų, neparuošdamas, nepirkdamas ir nešerdamas jų pilnaverčiais pašarais, negirdydamas ir laiku nesirūpindamas dėl veterinarinės pagalbos suteikimo, dėl ko 4 veršeliai sulyso, vienas jų nusilpęs nestovėjo ant kojų, kuris buvo laikomas kieme tarp sukrautų ant žemės šieno rulonų, apdengtų polietileno plėvele; kiaules laikydamas dvejuose garduose tvarte, visiškoje tamsoje ir lauko pavėsinėje be durų ir langų, visose patalpose laikydamas kiaules mėšle be sausų pakratų, neįrengęs šėrimo ir girdymo įrangos, nepirkdamas, neparuošdamas ir nešerdamas jų pilnaverčiais pašarais, negirdydamas, laiku nesirūpindamas dėl veterinarinės pagalbos suteikimo, dėl ko 18 vnt. kiaulių sulyso, oda tapo žaizdota ir šašuota, ir 2016 m. kovo 10 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi visos kiaulės buvo paimtos, iš kurių 12 vnt. kiaulių paskersta - 5 vnt. nedorotos skerdienos pripažintos netinkamomis žmonių maistui dėl išliesėjimo, 7 vnt. nekastruotų kuilių dėl ryškaus lyties kvapo nukreipti į II kategorijos šalutinius gyvūninius produktus; taip tyčia sąmoningai nesirūpindamas ir neprižiūrėdamas laikomų 19 vnt. galvijų, 4 vnt. veršelių ir 18 vnt. kiaulių žiauriai elgėsi su gyvūnais.Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendžiu A. A. dėl kaltinimo pagal BK 310 straipsnio 1 dalį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas konstatavo, kad byloje neįrodytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo A. A. neteisėtų veiksmų (tai yra, jog jis nesirūpino dviem auginamais galvijais (karve ir veršiuku), neparuošė, nepirko ir nešėrė jų pilnaverčiais pašarais, neįrengė galvijų šėrimo ir girdymo vietų, laikė galvijus lauke ir jų laikymui tinkamai neįrengtose pastogėse, laiku nesirūpino dėl veterinarinės pagalbos, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1, 2, 15, 17 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223 patvirtintų Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų 9, 10, 12, 16-23 punktų reikalavimus) ir kilusių padarinių, dėl ko du galvijai žuvo nuo bado.Apeliaciniame skunde (toliau – Skundas) Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorė Asta Chramina prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį – A. A. pripažinti kaltu pagal BK 310 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 36 valandas per mėnesį visuomenės labui, taip pat vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 68² straipsniu, paskirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – atimti teisę 2 (dvejus) metus vykdyti individualią žemės ūkio veiklą gyvulininkystės srityje. Skunde nurodo, kad priešingai, nei nuosprendyje teigia teismas, byloje pakanka įrodymų pripažinti, kad kaltinamasis A. A. tinkamai nesirūpino savo auginamais ūkinės paskirties gyvūnais: nepakankamai juos šėrė ir girdė, neatsižvelgdamas į gyvūnų rūšį, amžių, fiziologiją laikė juos netinkamomis sąlygomis, nesiėmė priemonių suteikti veterinarinę pagalba sergantiems gyvūnams, o tai pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio nuostatas laikoma žiauriu elgesiu su gyvūnais (4 str. 2 d. 2, 15 ir 17 p.). Kadangi dėl tokio žiauraus elgesio su gyvūnais kilo nusikalstami padariniai, tai yra 19 galvijų, 18 kiaulių, 5 veršeliai sulyso, iš jų du galvijai su silpnais gyvybės požymiais buvo eutanazuoti, tokie A. A. veiksmai kvalifikuojami kaip nusikaltimas, numatytas BK 310 straipsnio 1 dalyje. Nors kaltinamasis A. A. savo kaltės nepripažino, duodamas paaiškinimus teigė, jog gyvulius augino tinkamai, tačiau teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad ūkininkaudamas A. A. žiauriai elgėsi su savo paties auginamais ūkiniais gyvūnais.Skunde taip pat nurodo, jog apie tai, kad A. A. netinkamai laiko ir augina ūkinius gyvūnus, patvirtina ir liudytojų G. B., R. J., L. V. ir J. M. parodymai. Liudytojai G. B. ir R. J., Kauno valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vyriausieji specialistai, paliudijo, kad 2016 m. kovo 1 d. pagal anoniminį skundą, jog galvijai laikomi lauke, nuvyko į A. A. ganyklą ir nustatė, kad skundas pasitvirtino – galvijai ganėsi lauke, ganykloje, nors lauke buvo šalta, pasnigę. Liudytojas L. V., Kauno valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnybos valstybinis veterinarijos inspektorius, paaiškino, kad A. A. auginamos rūšies galvijai lauke gali ganytis tik nuo balandžio 10 d. Kad galvijai laikomi netinkamomis sąlygomis, patvirtina ta aplinkybė, jog jie apžėlę nenatūraliai ilgu kailiu, kad prisitaikytų prie atšiaurių oro sąlygų. Ganykloje stovinti pašiūrė nėra tinkama vieta galvijams laikyti, šaltuoju metų laiku galvijai turi būti laikomi tvarte. Liudytojai G. B., R. J. ir J. M. nurodė, jog patikrinimo metu buvo rasti ir du sergantys galvijai: karvė ir telyčia, veterinarams įvertinus jų beviltišką būklę, 2016 m. kovo 3 d. gyvūnai buvo eutanazuoti, taip pat buvo rasti du nuo bado kritę galvijai. Gyvuliams nebuvo pastatytos ėdžios, neįrengta girdymo sistema. Liudytojų teigimu, galvijams padėti suplėkusio ir supelijusio šieno, aptraukti sietu, rulonai, kuriuose matyti graužikų urvai. Lauke ant šienainio galvijai gulėjo, tuštinosi po savimi, todėl jie neturėjo tinkamo pašaro. Vandens iš gręžinio galvijams nebuvo paduota, o šalia esantis dirbtinis vandens tvenkinys nėra saugus gyvuliams prieiti, tvenkinys užterštas šiukšlėmis. Kad galvijai nebuvo tinkamai šeriami ir girdomi, patvirtina ta aplinkybė, kad jie buvo sulysę. Galvijai buvo laikomi kartu, vienoje bandoje, neatskyrus bulių nuo telyčių, neatsižvelgiant į gyvūnų amžių, fiziologiją, dėl ko viena telyčia buvo rasta sulaužytais dubens kaulais, nulaužtu ragu. Liudytojai G. B., R. J. ir L. V. taip pat parodė, kad A. A. namų valdoje, (duomenys neskelbtini), esančiame tvarte ir stoginėje ūkiniai gyvūnai taip pat buvo laikomi netinkamomis sąlygomis: kiaulės buvo laikomos visiškoje tamsoje, iki pusės mėšle ir srutose, be kraiko, 4 veršeliai buvo laikomi mėšle be kraiko, tose pačiose patalpose kartu su 4 veršelių gaišenomis. Tvarte ir stoginėje laikomiems gyvuliams nebuvo įrengtos ėdžios, girdymo įranga, gyvuliai rasti sulysę, o tai patvirtina, kad jie nebuvo tinkamai šeriami ir girdomi. Liudytojų G. B., R. J., L. V. ir J. M. parodymus patvirtina įvykio vietos apžiūros metu darytos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos ūkinių gyvūnų laikymo sąlygos, pasiligoję galvijai, gyvūnų gaišenos, išnaros, kaukolė, taip pat 2016 m. kovo 3 d. patikrinimo aktas, 2016 m. kovo 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, 2016 m. kovo 14 d. sprendimas dėl skerdenų netinkamumo žmonių maistui.Skunde pažymima ir tai, kad kaltinamojo A. A. parodymai apie tai, kad savo auginamus gyvulius augino ekologiškai, nepirko jiems pilnaverčių pašarų, o šėrė juos šienu, grūdais (miltais), obuoliais, girdė vandeniu iš bačkos, o jam susirgus, galvijai gerdavo iš balos, susirgus gyvuliams į veterinarijos gydytoją nesikreipdavo, juos gydydavo pats, nes turi pakankamai veterinarinių žinių; kad jo auginami gyvuliai nebuvo išliesėję, dirbtinės šviesos jiems nereikia, gyvuliai patys šildosi vienas nuo kito, patvirtina, kad jis neteikė gyvuliams vandens iš gręžinio, nesirūpino, kad sergantiems gyvuliams būtų suteikta reikalinga profesionali veterinarinė pagalba, laiku neišvežė utilizuoti kritusių gyvulių, šaltuoju metų laiku galvijų nelaikė tvarte. Be to, surinktiems įrodymams prieštarauja ir kaltinamojo parodymai, jog jis turi pakankamai veterinarinių žinių, nes patikrinimų metu buvo rasti du sergantys galvijai - jiems taikyta eutanazija, taip pat rastas ir nesikeliantis veršelis, kuriam taip pat nebuvo teikiama profesionali veterinarinė pagalba.Prokurorės teigimu, visos šios išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. A. suprato, jog savo auginamais gyvuliais tinkamai nesirūpino (nepakankamai šėrė ir girdė, nesudarė tinkamų auginimo sąlygų, nesiėmė priemonių suteikti profesionalią veterinarinę pagalbą sergantiems gyvuliams), numatė, kad dėl to gyvuliai gali žūti ar būti suluošinti, ir šių padarinių nors ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, tai yra veikė netiesiogine tyčia. Esant minėtoms aplinkybėms darytina išvada, kad surinkti duomenys neginčytinai patvirtina A. A. kaltę padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, todėl jis buvo išteisintas nepagrįstai.Atsiliepime į apeliacinį skundą išteisintojo A. A. gynėja advokatė Kristina Česnauskienė prašė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 24 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokuroras Tomas Dorelaitis prašė apeliacinį skundą tenkinti. Išteisintasis A. A. ir jo gynėja advokatė Kristina Česnauskienė prašė apeliacinį skundą atmesti.Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos apeliacinis skundas atmetamas.Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.Išnagrinėjusi apeliacinį skundą ir baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas teisingam bylos išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai motyvavo savo išvadas, aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.Teisėjų kolegijos nuomone, spręsdamas A. A. kaltės (nekaltumo) klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė ir pagrįstai A. A. dėl kaltinimo pagal BK 310 straipsnio 1 dalį išteisino. Pagal BK 310 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Šio nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra dvi veikos: 1) žiaurus elgesys su gyvūnu; 2) gyvūno kankinimas, alternatyvūs padariniai: gyvūno žūtis arba suluošinimas ir jų priežastinis ryšys. Kokie veiksmai laikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu apibrėžia Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatos. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, tam, kad inkriminuoti asmeniui nusikaltimą, numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje, būtina nustatyti ne tik pačią veiką, bet ir priežastinį ryšį tarp veikos ir kilusių padarinių ir pačius padarinius, t. y. jog nuo neteisėtų veiksmų – žiauraus elgesio su gyvūnu, gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas. Nenustačius padarinių kyla ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse.Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nusprendęs, kad A. A. neteisėta veika šiuo atveju ir šiomis nustatytomis aplinkybėmis turi būti vertinama kaip administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 90 straipsnyje, išteisino jį dėl kaltinimo pagal BK 310 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, su tokia apylinkės teismo išvada visiškai sutinka. Byloje neginčijamai nustatyta, kad A. A. nuo 2014 m. sausio 3 d., netinkamai rūpinosi jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančioje ganykloje, adresu (duomenys neskelbtini), auginamais galvijais, neparuošė, nepirko ir nešėrė jų pilnaverčiais pašarais, neįrengė galvijų šėrimo ir girdymo vietų, laikė galvijus lauke ir jų laikymui tinkamai neįrengtose pastogėse, laiku nesirūpino dėl veterinarinės pagalbos suteikimo – šias aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai L. V., J. M., G. B. ir R. J.. Tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šioje byloje neįrodyta, kad A. A. laikomi galvijai žuvo ar buvo suluošinti būtent dėl šių nustatytų aplinkybių, taigi nenustatytas būtinasis priežastinis ryšys tarp A. A. veikos ir kilusių padarinių. A. A. savo kaltės dėl gyvūnų žuvimo ir dėl žiauraus elgesio su gyvūnais nepripažino, apklaustas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, jis teismui nurodė, kad du galvijai žuvo ne nuo bado, bet telyčiai negalint apsiveršiuoti jai buvo atliktas cezario pjūvis, po ko ji mirė, telyčiai gimė negyvas veršiukas. Kadangi jis prie karvės budėjo visą naktį, susirgo plaučių uždegimu, todėl iš karto negalėjo pasirūpinti gaišenomis dėl ligos. 2016 m. gegužės 22 d. veterinarijos gydytojo D. S. pažyma patvirtina, kad 2016 m. vasario 5 d. ūkininko A. A. ūkyje telyčaitei atlikta cezario pjūvio operacija. Gyvulys buvo tinkamo įmitimo (KKB 3,0), galėjo atsikelti. Atlikus laparotomiją nustatyta, kad plyšusi gimda (negyvas vaisius ir placenta buvę pilvo ertmėje pašalinti), todėl gimda buvo susiūta situacine siūle. Pasveikimo prognozė bloga <...>. Kiti bandos gyvuliai buvo įvairaus įmitimo (KKB nuo 2 iki 3,25) (t. 3, b. l. 93). Kaltinime nurodyta, jog du gyvuliai žuvo nuo bado, tačiau kaip matyti iš bylos medžiagos, šios išvados buvo daromos tik liudytojų L. V., J. M. G. B. ir R. J., kurie nėra kompetentingi nustatyti gyvulių mirties priežastį, duotais parodymais. Sutiktina su išvada, kad vadovaujantis vien liudytojų žodiniais paaiškinimais, negalima daryti neginčijamos išvados dėl gyvulių mirties priežasties. Byloje nebuvo atliktas kritusių gyvulių gaišenų patologinis-anatominis tyrimas, kuris būtų galėjęs nustatyti dėl kokių priežasčių A. A. laikomi gyvūnai nugaišo. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, daryti kategorišką išvadą, kad du gyvuliai krito nuo bado, t. y. dėl A. A. veiksmų (neveikimo), nėra pagrindo, nes byloje nėra surinkta pakankamai šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų.Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr., 2K-619/2012, 2K-232/2014 ir kt.). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.Teisėjų kolegija, įvertinusi visas aplinkybes, konstatuoja, kad A. A. dėl kaltinimo pagal BK 310 straipsnio 1 dalį išteisintas pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nuosprendį, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir motyvais pagrindo nėra, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. sausio 24 d. nuosprendis paliekamas galioti, o prokurorės Astos Chraminos apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokurorės Astos Chraminos apeliacinį skundą atmesti.