- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-12-23
- Bylos Nr.
- II-70-902/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-02966-2013-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ingrida Kirsnytė
- Pažeidėjas
- J. L.
- Advokatai
- Rolandas Vaitekūnas
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. L., jo atstovui advokatui Rolandui Vaitekūnui,
institucijos priėmusios nutarimą – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro (toliau - Panevėžio AVPK KPB) atstovui nedalyvaujant,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal J. L. skundą dėl 2013-11-19 Panevėžio AVPK KPB nutarimu paskirtos nuobaudos sušvelninimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio AVPK KPB 2013-11-19 nutarimu (toliau - nutarimas) nubaudė J. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 125 str. ir paskyrė jam nuobaudą – 500 litų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesiams.
J. L. surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas ir priimtas nutarimas jį nubausti už tai, kad jis 2013-10-06, 11.52 val. vairuodamas automobilį ,,Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesustojo prieš STOP liniją, kuri naudojama kartu STOP ženklu, prieš geležinkelio pervažą Radviliškio r., Baltosios k. Tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 173 p. ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 125 str.
Šalies argumentai
Skunde J. L. prašė, taikant ATPK 30¹ str. nuostatas, 2013-11-19 nutarimą pakeisti, paskiriant švelnesnę nuobaudą: prašė palikti paskirtą 500 litų baudą, tačiau prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Skunde nurodė ir teisme paaiškino, jog skundžiamas nutarimas yra nepagrįstas, priimtas nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai išnagrinėjus visų bylos aplinkybių visetą, neteisingai aiškinant ir taikant teisės normas bei neteisingai įvertinus administracinėje byloje surinktus įrodymus, todėl padarius neteisingas išvadas. Dėl šio administracinio teisės pažeidimo nuo pat jo informavimo apie jo padarymą momento prisipažįsta, labai gailisi, padarė išvadas, kad pažeidinėti KET negalima ir įsipareigoja ateityje gerbti ir laikytis bendro gyvenimo taisyklių ir nedaryti KET pažeidimų. Tačiau tokia griežta nuobauda - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 2 mėnesiams paskirta neatsižvelgiant į tokias aplinkybes. Jis dirba pagal neterminuotą darbo sutartį vadybininku, pagal privalomas vykdyti darbo funkcijas jam yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, kadangi pagal darbo funkcijas privalo važinėti į įvairias Lietuvos vietoves. Pragyvenimui užsidirba tik iš minėto darbo, kuris susijęs su transporto priemonės vairavimu. Susirasti kito darbo, kuris būtų nesusijęs su transporto priemonės vairavimu, jis galimybių neturi. Iš jo darbo gaunamos pajamos šiuo metu yra jo šeimos pragyvenimo šaltinis, todėl, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, jis gali netekti nurodyto darbo ir minėto pragyvenimo šaltinio, tokiu būdu nebegalės užsitikrinti savo šeimos poreikių bei nebegalės padėti pagalbos reikalingai sutuoktinės motinai G. Z., kuri yra našlė, gyvena kartu su jais ir dėl savo amžiaus bei sveikatos būklės yra nedarbinga ir reikalinga jo ir sutuoktinės nuolatinės priežiūros ir pagalbos. G. Z. yra nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis ir nuolatinė slauga, o jo sutuoktinė yra jos slaugytoja. Dėl savo sveikatos būklės G. Z. negali pati savimi tinkamai pasirūpinti buityje, be to, ją nuolatos reikia vežti pas gydytojus, tame tarpe ir pas specialistus, dirbančius Kauno bei Vilniaus m., o to padaryti naudojantis visuomeniniu transporto neįmanoma dėl slaugomos G. Z. sveikatos būklės bei dėl susisiekimo visuomeniniu transportu iš esmės negalimumo nėra galima, nes jie gyvena vienkiemyje. Be to, dėl gyvenimo vienkiemyje teisės vairuoti transporto priemonę turėjimas yra būtinas ir jo bei jo sutuoktinės poreikių tenkinimui, nes nuvykti jam ir jo sutuoktinei į darbą visuomeniniu transporto galimybių nėra. Šeimoje jis vienintelis turi teisę vairuoti transporto priemonę. Taip pat teismo prašė atsižvelgti ir į tai, kad jis vairuoja transporto priemones jau daugiau nei 30 metų, be to, šioje byloje yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė- jis nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Mano, kad paskirtos būtent 500 Lt baudos pritaikymas, neatėmus teisės vairuoti transporto priemones, sukels jam tikrai pakankamas ir ilgo poveikio negatyvias pasekmes, suvaržymus ir pasieks ATPK 20 str. įtvirtintus administracinei nuobaudai keliamus tikslus.
Teismo posėdyje J. L. ir jo atstovas palaikė skundą, prašė jį patenkinti. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, apeliantas atpažino, jog protokolas surašytas ir paskirta nuobauda būtent, kai protokole nurodytoje vietoje jis vairavo nurodytą automobilį. Jis sutiko, jog važiuodamas prieš STOP liniją tik pristojo, bet nebuvo idealaus (visiško) sustojimo, prašė tai įvertinti. Taip pat apeliantas paaiškino, jog maždaug apie porą kilometrų gerai matė priekį, apsidairė, apsižiūrėjo, kad nieko nėra ir važiavo toliau.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą, institucija priėmusi nutarimą, nurodė, kad su J. L. skunde nurodytu reikalavimu nesutinka. 2013-11-19 priimtas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus ir įvertinus visas bylai reikšmingas aplinkybes, administracinė nuobauda individualizuota tinkamai. Todėl nutarimo naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo. Insitucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie skundo nagrinėjimo vietą ir laiką buvo informuotas tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.).
J. L. nubaustas už tai, kad pažeidė KET 173 p. Minėtas KET 173 p. nurodo, kad įvažiuodamas į geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją, vairuotojas privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų ir pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, vairuotojas visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos nėra artėjančios bėginės transporto priemonės. Geležinkelio pervažoje vairuotojas privalo duoti kelią artėjančiai bėginei transporto priemonei (174 p.). Duodamas kelia artėjančiai bėginei transporto priemonei, taip pat tuo atveju, kai važiuoti per geležinkelio pervažą draudžiama, vairuotojas privalo sustoto prieš ,,Stop“ liniją, kelio ženklą ,,Stop“, šviesoforą, pakeliamą užtvarą, o jeigu jos nėra – ne arčiau kaip 10 m atstumu nuo pirmojo bėgio. Vairuotojas privalo sustoti prieš ,,Stop“ liniją, kai ji naudojama su kelio ženklu ,,Stop“, o jeigu jos nėra – prieš minėtą kelio ženklą, net ir mirksint baltom šviesoforo signalui. Prieš pradėdamas važiuoti vairuotojas privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė (175 p.) Taigi, aukščiau nurodytos nuostatos tiesiogiai įpareigoja transporto priemonės valdytoją (vairuotoją) prieš ,,Stop“ liniją su STOP ženklu visiškai sustabdyti transporto priemonę ir tik tuomet įsitikinti, kad toliau, per geležinkelio pervažą važiuoti yra pakankamai saugu, o ne keliolikos, keliasdešimt metrų ar kelių kilometrų atstumu įvertinti saugumą judėti per geležinkelio pervažą, kaip teisme nagrinėjant skundą, nurodė apeliantas. Šiuo atveju, peržiūrėjus teismui pateiktą vaizdinę medžiagą, matyti, kad kitos transporto priemonės gana puikiai (pilnai) sustojo prieš STOP liniją su STOP ženklu prieš geležinkelio pervažą, esančią Radviliškio r., Baltosios k., išskyrus tik tas, kurios taip pat pažeidė KET 173 p. Kad būtų egzistavusios kokios tai objektyvios aplinkybės, neleidžiančios tinkamai įvyktyti KET reikalavimus važiuojant per geležinkelio pervažą, apeliantas teismui nenurodė ir jų (tokių aplinkybių buvimo) nematyti ir vaizdinėje medžiagoje. Kaip matyti, per geležinkelio pervažą, J. L. automobiliu ,,Toyota Corolla Verso“ judėjo šviesiu paros metu, apie 12 val., matomumas buvo pakankamai geras, nebuvo prastos oro sąlygos, kelio danga neslidi, tame kelio ruože transporto priemonių spūsties - ,,kamščio“ susidariusio nebuvo ir panašiai. Taigi, dėl visų aukščiau nurodytų aplinkybių, teismas konstatuoja, jog apeliantas nesilaikė KET reikavimų tinkamai judėti per geležinkelio pervažą ir taip padarė ATPK 125 str. numatytą pažeidimą. Šioje byloje J. L. padarytą pažeidimą įrodo rašytinė administracinės bylos medžiaga – 2013-11-19 R. B. tarnybinis pranešimas, 2013-10-23 L. P. tarnybinis pranešimas dėl užfiksuotų KET pažeidimų, fotonuotrauka.
Įvertinant esamus byloje duomenis darytina išvada, jog skiriant nuobaudą J. L., buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, jo asmenybę, į tai, jog nustatyta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinanti aplinkybė, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, galiojančių nuobaudų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra.
ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, įvertinus ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad J. L. savo kaltę prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, padėjo išaiškinti pažeidimą ir jo dalyvius, atsakomybės nevengia, ir pripažino tai jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad skundą padavęs asmuo anksčiau būtų buvęs teistas, byloje taip pat nėra duomenų, kad ji, J. L., anksčiau būtų baustas administracine tvarka už itin pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, iš pažymos apie asmens baustumą matyti, jog apeliantas anksčiau buvo baustas už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus – pagal Lietuvos Respublikos ATPK 134 str. 1 d., 124-1 str. 6 d., tačiau paskirtas baudas jis susimokėjo ir pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, t.y. laikoma, jog nebuvo baustas administracine tvarka. J. L. prašo sušvelninti jam paskirtą nuobaudą, paliekant paskirtą baudą – 500 litų dydžio, tačiau prašo neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes dirba pagal neterminuotą darbo sutartį vadybininku, važinėja į įvairias Lietuvos vietoves, todėl vykdant darbo funkcijas jam yra būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, taip pat jis prižiūri sutuoktinės motiną G. Z., kuriai yra nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis ir nuolatinė slauga, ją veža pas gydytojus Kaune bei Vilniuje, bei susisiekimui, nes gyvena vienkiemyje. Teismo nuomone, skundą padavusio asmens aukščiau nurodytos aplinkybės, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, į visas pažeidimo padarymo aplinkybes, į tai, kad tik iš dalies apeliantas įvykdė KET 173 p. reikalavimus, nepilnai sustojo prieš ,,Stop‘‘ liniją, duoda pagrindo manyti, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai (auklėti, kad laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų pažeidimų) J. L. atžvilgiu būtų pasiekti, paskiriant švelnesnę administracinę nuobaudą nei teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, t.y. paliekant paskirtą 500 litų dydžio baudą. Nagrinėjamu atveju, pažymėtina, kad administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą — tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (administracinė byla Nr. II-587-342/2010). Nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pobūdį, pasekmių nebuvimą, į tai, kad už analogišką pažeidimą J. L. anksčiau nebuvo baustas, kas rodo, jog šis jo padarytas pažeidimas yra atsitiktinio pobūdžio, pažeidimo padarymo metu galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus neturėjo, taip pat įvertinus skundą padavusio asmens – J. L. visas kitas nurodytas aplinkybes – jis dirba vadybininku nuo 2008 m. kovo mėn., tai yra jo pagrindinis pragyvenimo šaltinis, todėl teisė vairuoti jam reikalinga tiesiogiai vykdant darbo funkcijas, darbe charakterizuojamas išimtinai teigiamai, jo sutuoktinė slaugo sutuoktinės motiną, kuriai nustatyti dideli specialieji poreikiai, ją tenka vežti pas gydytojus, pati sutuoktinė teisės vairuoti neturi, šeima gyvena vienkiemyje, todėl automobilis reikalingas ir sussiekimui - darytina išvada, kad 2013-11-19 nutarimu apeliantui J. L. paskirta nuobauda – 500 Lt dydžio su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 mėnesių laikotarpiui yra aiškiai per griežta, nėra proporcinga ir sąžininga priemonė, dirbančiam asmeniui, kuris dėl taikytos spec. teisės – teisės atėmimo minimaliam sankcijoje numatytam terminui (2 mėn.) gali prarasti darbą, o kartu ir pagrindinį pragyvenimo šaltinį, todėl taikytinos ATPK 30¹ straipsnio nuostatos ir J. L. skirtina 500 litų bauda, netaikant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Esant tokioms aplinkybėms, skundas tenkintinas, o 2013-11-19 nutarimas keistinas ATPK 302 str. 1 d. 5 p. pagrindu.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
J. L. skundą tenkinti.
Panevėžio AVPK KPB 2013-11-19 nutarimą pakeisti.
Taikyti ATPK 30¹ str. 1 d., ir panaikinti pagal ATPK 125 str. J. L., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirtą nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dviem (2) mėnesiams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio miesto apylinkės teisme.