- Teismas
- Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- A18.-60-913/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00001-2021-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Jolanta Gasparavičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- I. G.
- Institucija
- Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos skyrius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. gruodžio 4 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Vyriausiasis specialistas E. V. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. KPD-ANR_P-47-2020 I. G. už tai, kad 2020 m. lapkričio 12 d. nustatyta (2020 m. lapkričio 12 d. kultūros paveldo objektų būklės patikrinimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kad neįvykdytas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos skyriaus vyriausiojo specialisto E. V. 2020 m. balandžio 21 d. reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įteiktas registruotu paštu 2020 m. balandžio 23 d.): neužsandarintos (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų pietryčių pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini)dvaro sodybos fragmentų šiaurės vakarų pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) rūsio langų angos bei įėjimų į rūsį angos, nepašalinti krūmai, augę prie abiejų pastatų sienų. Minėto reikalavimo terminas pasibaigęs 2020 m. lapkričio 1 d., negauta skundų ar prašymų atidėti reikalavimo terminą. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame yra (duomenys neskelbtini)dvaro sodybos fragmentai (unikalus komplekso kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)). Valdytoją prižiūrėti jam priklausantį kultūros paveldo objektą įpareigoja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 23 dalies 1 punkte. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo tinkamai informuotas apie administracinio nusižengimo protokolo surašymo laiką ir vietą (kvietimas įteiktas registruotu paštu 2020 m. lapkričio 16 d.), tačiau į protokolo surašymą neatvyko, todėl protokolas surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kaip numatyta Administracinių nusižengimų kodekso 608 straipsnio 1 dalyje.
Tokia savo veika I. G. pažeidė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 punkto reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje.
Šalies argumentai
I. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad su pažeidimu nesutinka. Savo nesutikimą argumentavo tuo, kad jos niekas neinformavo apie baudos skyrimą, administracinio nusižengimo protokolas yra surašytas jai už akių, ji nieko nežinojo apie tai, kad iki 2021 m. sausio 3 d. turi sumokėti 40 eurų baudą. Nurodė, kad pastatus prižiūri virš 10 metų, jos vyras pareigingai vykdė visus Kultūros paveldo departamento nurodymus. Pastatai priklausė jos senelei M. L., kuriai mirus ji paveldėjo žemės sklypą. Tačiau pastatų savininkė ji nėra, nes statiniai nėra įregistruoti NT registre ir šis turtas nėra jos. Todėl ji negali būti baudžiama. Taip pat nurodo, kad ji siuntė prašymą elektroniniu paštu dėl termino atidėjimo neatliktiems darbams, tačiau nesulaukė jokio atsakymo. Ji negavo jokio pranešimo iš Kultūros paveldo departamento dėl baudos skyrimo ir apie tai sužinojo tik susipažinusi su bylos medžiaga. Prašo teismo neskirti baudos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimą į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimą pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimą, atsisakymą paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimą, vengimą atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.), išskyrus šio kodekso 224 straipsnio 1 dalyje, 317, 318, 322, 506 straipsniuose nurodytus atvejus.
Ši teisės norma yra blanketinė, t. y. nukreipianti į kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju I. G. inkriminuojama ANK 505 straipsnio 1 dalis yra susieta su Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 14 straipsnio 3 dalimi, pagal kurią, be kita ko, išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę yra jos valdytojo pareiga. Valdytojas privalo prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius; istorinius želdynus – kultūros paveldo objektus prižiūrėti ir tvarkyti pagal kultūros ministro patvirtintą paveldo tvarkybos reglamentą, skirtą istorinių želdynų tvarkybai ir suderintą su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Taigi, įstatymų leidėjas visiems nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų valdytojams nustatė pareigą išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Minėta įstatymo nuostata nenustato jokių išimčių, kurios leistų nevykdyti pareigos išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę.
Administracinėn atsakomybėn traukiama I. G. nesutikimą su jai surašytu administracinio nusižengimo protokolu grindė tuo, jog ji nėra statinio ((duomenys neskelbtini) dvaro sodybos) savininkė. Iš I. G. teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pagal 2019-10-28 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą I. G. po M. L. mirties paveldėjo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra nekilnojamasis daiktas įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Iš VĮ Registrų centro duomenų bazės matyti, jog I. G. asmeninės nuosavybės teise nuo 2019-11-08 valdo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), kuriame yra nekilnojamasis daiktas įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Įpėdinis palikimą pagal įstatymą priima visą ir be jokių išlygų arba nepriima jo apskritai (CK 5.50 str. 1 d.). Tai reiškia, jog priimdama palikimą ir tokiu būdu įgydama asmeninėn nuosavybėn šį turtą, I. G. žinojo jų statusą ir būklę, o tapdama turto savininke prisiėmė visas iš to kylančias prievoles. NKPAĮ 2 straipsnio 39 punkte yra atskleista valdytojo sąvoka: valdytojas – kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas. Iš nurodyto yra akivaizdu, jog žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė I. G. yra ir minėtame sklype esančio nekilnojamojo daikto įrašyto į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą – (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos, valdytoja, todėl jai tenka pareiga išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę, t. y. prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio. Neabejotina, jog I. G. turi būti aktyvi, bendradarbiauti su Kultūros paveldo departamentu, nes ji yra atsakinga už nekilnojamojo kultūros paveldo objektą – (duomenys neskelbtini)dvaro sodybą, bei vykdyti pareigas, numatytas NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalyje. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas I. G. nurodomas argumentas, kad statinys – nekilnojamasis daiktas, kuris yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl ji nėra jo savininkė ir todėl negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn.
Be to, pati I. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji ir jos sutuoktinis daugiau nei 10 metų prižiūrėjo žemės sklypą ir jame esantį nekilnojamąjį daiktą, kuris yra įrašytas į nekilnojamųjų daiktų vertybių registrą, kadangi jos močiutė M. L. dėl savo amžiaus negalėjo pati rūpintis sklypu ir pastatais, o tai rodo, jog I. G. buvo žinoma apie tai, kad tai yra kultūros paveldo objektas, kad jo priežiūrai yra keliami atitinkami paveldosauginiai reikalavimai.
Iš byloje esančio 2020-11-13 Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio – Utenos teritorinio skyriaus rašto Nr. (duomenys neskelbtini), adresuoto I. G., matyti, kad I. G. šiuo raštu buvo informuota apie tai, kad 2020-11-10 buvo atliktas (duomenys neskelbtini)dvaro sodybos fragmentų būklės patikrinimas, bei nustatyta, kad neįvykdytas vyriausiojo specialisto E. V. 2020-04-21 reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini), bei kviečiama atvykti į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio – Utenos teritorinį skyrių 2020-12-04 10 val. dėl administracinio nusižengimo, bei informuota, kad neatvykus į administracinio nusižengimo protokolo surašymą, administracinio nusižengimo protokolas bus surašytas už akių, kaip numatyta ANK 608 straipsnio 1 dalyje. Šis raštas buvo išsiųstas I. G. registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini). Į bylą yra pateiktas AB Lietuvos paštas įteikimo pranešimas apie siuntą, iš kurio matyti, kad 2020-11-16 siunta įteikta asmeniškai I. G.. Todėl atmestini kaip visiškai nepagrįsti I. G. nurodomi argumentai, kad ji nebuvo informuota apie administracinio nusižengimo nagrinėjimo laiką ir vietą, bei tai, kad jai neatvykus į posėdį, administracinio nusižengimo protokolas bus surašytas už akių.
Kad I. G. buvo žinoma apie paskirtą administracinio nusižengimo datą liudija ir tai, kad ji pati 2020-12-03 elektroniniu paštu kreipėsi į A. G., Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Panevėžio – Utenos teritorinio skyriaus vedėją, su prašymu atidėti terminą atvirų angų užlopymui iki gegužės 1 dienos. Dokumentą, įrodantį kad toks laiškas buvo siunčiamas, teismui pateikė I. G.. ANK 608 straipsnio 1 dalis numato, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant, kai administracinėn atsakomybėn traukiams asmuo šaukiamas neatvyko ir nedalyvavo surašant protokolą. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas surašomas dviem egzemplioriais, vienas protokolo egzempliorius <...> nusiunčiamas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Taigi, administracinio nusižengimo protokolas I. G. surašytas ir išsiųstas laikantis įstatymo reikalavimų, pažeidimų surašant administracinio nusižengimo protokolą nenustatyta, administracinėn atsakomybėn traukiama I. G. buvo tinkamai informuota apie protokolo surašymo vietą ir laiką, taip pat jai buvo išaiškinta, kad jai neatvykus, administracinio nusižengimo protokolas bus surašytas už akių.
I. G. padarytas administracinis nusižengimas įrodytas byloje surinktais ir posėdžio metu ištirtais įrodymais: 2020 m. balandžio 17 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos skyriaus kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktais, VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, 2020 m. balandžio 21 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos reikalavimu, Lietuvos pašto įteikimo pranešimu apie siuntą, 2020 m. lapkričio 12 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos skyriaus kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktais, Lietuvos pašto įteikimo pranešimu apie siuntą, išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 3 metus, I. G. rašytiniais paaiškinimais teismui, elektroniniu laišku 2020-12-03 A. G. dėl termino atidėjimo, 2019-10-28 Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimu.
Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad I. G., 2020 m. lapkričio 12 d. patikrinimo metu nustačius (2020 m. lapkričio 12 d. kultūros paveldo objektų būklės patikrinimo aktai Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kad neįvykdytas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Utenos skyriaus vyriausiojo specialisto E. V. 2020 m. balandžio 21 d. reikalavimas Nr. (duomenys neskelbtini) (įteiktas registruotu paštu 2020 m. balandžio 23 d.): neužsandarintos (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų pietryčių pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentų šiaurės vakarų pastato (unikalus kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)) rūsio langų angos bei įėjimų į rūsį angos, nepašalinti krūmai, augę prie abiejų pastatų sienų iki nustatymo termino, t. y. 2020 m. lapkričio 1 d., I. G., būdama žemės sklypo, kuriame yra (duomenys neskelbtini) dvaro sodybos fragmentai (unikalus komplekso kodas Kultūros vertybių registre (duomenys neskelbtini)), savininkė nevykdė įstatymo įgalioto pareigūno teisėtų reikalavimų. Jos veika teisingai kvalifikuota pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.
Teismas, skirdamas I. G. nuobaudą, atsižvelgia į jos asmenybę, padaryto administracinio nusižengimo pobūdį bei pavojingumą, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, nusižengimo padarymo motyvus ir aplinkybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. I. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, yra bausta administracine tvarka. Įvertinus nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus teismas mano, kad ANK 22 straipsnyje įtvirtinta administracinės atsakomybės paskirtis bus įgyvendinta I. G. paskiriant sankcijos minimume numatytą baudą (ANK 34 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje ir skirti 80,00 Eur (aštuoniasdešimt eurų) baudą.
Baudą sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jai dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos, į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų.
Išaiškinti pažeidėjai, kad mokant baudą, mokėjimo nurodyme turi būti pateikiama ši informacija: nusižengimo identifikavimo kodas ROIK: 20126345337, kuris nurodomas mokėjimo nurodymo laukelyje ,,Unikalus mokėjimo kodas“; įmokos kodas 1001; gavėjas – VMI; gavėjo kodas 188659752.
Nesumokėjus baudos ji išieškoma priverstinai ANK 676 straipsnio nustatyta tvarka.
Išaiškinti pažeidėjai, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (ANK 675 straipsnis).
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus ar kitus Utenos apylinkės teismo rūmus (ANK 646 straipsnis).