- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-26
- Bylos Nr.
- e2YT-9632-861/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-04282-2018-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Donata Kravčenkienė
- Pareiškėjas
- O. J.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos O. J. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – VĮ Turto bankas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji ir jos tėvas E. B. po jos motinos G. B. mirties 1998-01-13 priėmė palikimą, pradėdami šį turtą faktiškai valdyti, o O. J. priėmėm palikimą pradėdama jį faktiškai valdyti po tėvo E. B. mirties 2014-06-28. Paaiškino, kad ji yra palikėjų duktė; tiek palikėjai, tiek pareiškėja gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini). Po motnos mirties bute liko gyventi tėvas E. B. ir pareiškėja, jie mokėjo moksčius, prižiūrėjo butą, naudojosi baldais, namų apyvokos reikmenimis bei kitais daiktais, o po tėvo E. B. mirties, tame pačiame bute liko gyventi pareiškėja – mokėjo mokesčius, prižiūrėjo, naudojosi baldais ir kitais daiktais. Bute gyveno ir pareiškėjos vyras bei duktė.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepimu į pareiškimą nurodė, jog neprieštarauja dėl prašymo patenkinimo.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad G. B. iki mirties (1998-01-13) priklausė butas adresu (duomenys neskelbtini). Nei mirusiosios vyras, nei duktė, t.y. pareiškėja, dėl palikimo dalies nesikreipė, taip pat pareiškėja nesikreipė dėl palikimo ir mirus jos tėvui E. B. (2014-06-28). Pareiškėja yra mirusiųjų dukra. G. B. ir E. B. po mirties testamentų nepaliko, niekas iš įstatyminių įpėdinių nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir po jų mirties nėra įregistruotų palikimo priėmimo faktų. Pareiškėja, mirus motinai, o vėliau tėvui, jos teigimu, palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti.
Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 str. 1 d.). Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 str. 1 d., 445 str.).
Nagrinėjamu atveju teismo prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja ir jos tėvas po motinos (sutuoktinės) mirties priėmė jos palikimą, pradėdami turtą faktiškai valdyti, o pareiškėja po tėvo mirties priėmė jo palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdyti, naudoti, juo disponuoti, prižiūrėti, mokėti mokesčius ir kt.). Pažymėtina, kad vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, reikia atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Nagrinėjamu atveju palikimą sudaro butas. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamoji patalpa, faktiškas jos valdymas reiškia apsigyvenimą gyvenamojoje patalpoje po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą toje patalpoje, jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties, taip pat gyvenamosios patalpos priežiūrą, prievolių, susijusių su gyvenamąja patalpa, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001). Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų ir paaiškinimų teismas daro išvadą, kad O. J. po motinos, o vėliau tėvo mirties mokėjo mokesčius už butą, už butui teikiamas komunalines paslaugas, butą prižiūrėjo, tvarkė. Be to, kaip nurodoma pareiškime, tame pačiame bute pareiškėja gyvena ir iki šiol su savo šeima.
Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui neprieštarauja, remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatuotina, jog O. J. palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 197, 259, 444-448 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjos pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po G. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 1998-01-13, ir E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2014-06-28, atsiradusį palikimą priėmė O. J. (a.k. (duomenys neskelbtini) pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.