- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-05-25
- Bylos Nr.
- 1S-678-579/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00348-2009-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Evaldas Gražys (pirm.), Giedrius Endriukaitis, Algirdas Jaliniauskas
- Nuteistasis
- A. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Giedriaus Endriukaičio ir Algirdo Jaliniausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2016 m. kovo 21 d. priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2009-10-16 nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 9 metų laisvės atėmimo bausme (bausmės pabaiga 2018-10-04).
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2016 m. kovo 21 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam A. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad jis daro pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra žymi ir pakankama, kuri sudarytų pagrindą manyti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistasis A. M. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį ir prašo jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Skundo autorius nurodo, kad teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, savo sprendimą motyvavo tik tuo, kad jis bausmę atlieka už labai sunkaus, sukėlusio negrįžtamas pasekmes, nusikaltimo padarymą, tačiau nuteistasis pažymi, kad jis bausmę atlieka gana ilgą laiką – daugiau nei šešerius metus, ir Komisija nusprendė, kad per šį laiką jis jau yra pasitaisęs. Šią išvadą pagrindžia ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri pagal „OASys“ metodiką yra žema (22 balai).
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. M. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 22 balai. Tačiau, net ir esant šioms aplinkybėms, vis tik pažymėtina, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri, šiuo atveju atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo sunkumą ir pavojingumą, turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.
Nors A. M. kritikuoja apylinkės teismo nutarties argumentaciją dėl padaryto nusikaltimo pobūdžio ir sunkumo, tačiau sprendžiant klausimą dėl asmens pasitaisymo ir lygtinio paleidimo galimybės, aplinkybės dėl ankstesnio teistumo ar nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo tiek, kiek jos atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Darant šią išvadą, akcentuotina, kad informacija apie A. M. teisės pažeidimus (anksčiau teistas) pagal 2016 m. kovo 10 d. Socialinio tyrimo išvados duomenis po daugiau nei pusės bausmės atlikimo vis dar išskiriama kaip jo pakartotinį nusikalstamumą galintis paskatinti veiksnys. Šiame kontekste pažymėtina, kad nors minėtas kriminogeninis veiksnys yra gana statiškas, tačiau elgesio korekciją šiuo aspektu galėtų atspindėti nepriekaištingas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu ir su tuo susijęs pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažėjimas. Tačiau nagrinėjamu atveju A. M. nesielgė nepriekaištingai – bausmės atlikimo metu aštuonis kartus nesilaikė įstaigoje numatytos tvarkos, vieną kartą disponavo uždraustais daiktais ir už šiuos pažeidimus buvo aštuonis kartus baustas drausminėmis nuobaudomis (nuobaudos negalioja). Todėl apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje visiškai pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekvienam, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi.
Šiuo atveju abejonių pakankama A. M. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką kelia ir jo lėšų tvarkymo specifika. Šių duomenų įvertinimas nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad šis veiksnys vis dar pripažintas didinančiu nuteistojo riziką nusikalsti, yra itin aktualus. Kaip patvirtina duomenys iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“, A. M. turi didelių finansinių įsipareigojimų – iš jo nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo priteista daugiau nei 30 000 Eur, tačiau, nežiūrint to, nuteistasis bausmės atlikimo metu dirbo tik visuomeniniais pagrindais, duomenų, kad būtų siekęs apmokamo darbo, kurį dirbdamas galėtų efektyviau atlyginti iš jo priteistą žalą, nėra. Vertinant aptariamo kriminogeninio veiksnio įtaką nusikalstamos rizikos vertinimui, taip pat pažymėtina, kad nors socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad A. M. tęsia civilinio ieškinio mokėjimą, tačiau jo asmens byloje nėra duomenų apie pastovų teismo priteisto civilinio ieškinio atlyginimą (teismui pateikti tik du pinigų perlaidos priėmimo kvitai, patvirtinantys iš viso 10 Eur įmokėjimą į antstolės sąskaitą).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant kriminogeninių veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, kuri leistų tikėtis, kad A. M. ateityje laikysis įstatymų ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais. Šios išvados išdėstytų aplinkybių kontekste nepaneigia ir tai, kad A. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas paskutinio vertinimo metu nežymiai sumažėjo (nuo 23 iki 22 balų). Svarbu tai, kad nei Komisijos nutarime, nei socialinio tyrimo išvadoje toks nuteistojo rizikos vertinimo sumažėjimas nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, todėl teismas pats negali spręsti, kokios priežastys lėmė minėtos rizikos vertinimo balais sumažėjimą ir spręsti apie pasikeitusį nuteistojo pavojingumą.
Dėl aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2016 m. kovo 21 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam A. M., paliekama galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
atmesti nuteistojo A. M. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.