Kauno apygardos teismo sprendimas

2022-05-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-142-290/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2022-05-13
Bylos Nr.
AN2-142-290/2022
Teisminio proceso Nr.
4-53-3-00013-2022-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jurgis Kiškis (pirm.)
Pažeidėjas
D. A.
Institucija
Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos
Advokatai
Erikas Rugienius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-142-290/2022Teisminio proceso Nr. 4-53-3-00013-2022-5Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10. (S)
Kaunoapygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 13 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. A. atstovo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. kovo 29 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kad D. A. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento (toliau - Aplinkos apsaugos departamentas) (duomenys neskelbtini) skyriaus vyriausiojo specialisto I. K. (duomenys neskelbtini) d. nutarimu buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 8 dalyje, už tai, kad jis (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) miške, medžioklės plotų vienete „Š.“ būdamas medžiotoju, medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), vykusios medžioklės varant metu, medžiokliniu lygiavamzdžiu šautuvu „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) sumedžiojo gyvūną, kurio sumedžioti neturėjo teisės - turint nustatytą limitą sumedžioti vieną tauriojo elnio patiną ir vieną tauriojo elnio patelę arba jauniklį, vieno varymo metu sumedžiojo tauriojo elnio patelę ir tauriojo elnio jauniklį. Prieš pradedant doroti 16.00 val. sumedžiotą tauriojo elnio jauniklį D. A. ir medžioklės vadovas A. M., telefonu 8 (5) 273 2995 neinformavo Aplinkos apsaugos departamentą, kaip numatyta Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 28.5 punkte. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 (toliau - Medžioklės taisyklės) 28.5 ir 58.2.2 punktus. Už tai D. A. skirta 1 000 eurų bauda ir administracinio poveikio priemonė - teisės medžioti atėmimas 40 mėnesių su lygiavamzdžio šautuvo „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu.

2. D. A. atstovas advokatas Erikas Rugienius, nesutikdamas su Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu, pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2022 m. kovo 29 d. nutartimi skundo netenkino ir paliko galioti Aplinkos apsaugos departamento nutarimą.

Šalies argumentai

3. D. A. atstovas advokatas E. Rugienius apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. kovo 29 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

3.1. Apeliaciniame skunde advokatas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Medžioklės taisyklėse konkrečiai nėra reglamentuota, kas gali priimti tokį sprendimą (limitą tauriojo elnio patinui sumedžioti panaudoti tauriojo elnio jauniklio sumedžiojimui), tačiau teisės spragą visiškai nepagrįstai aiškino per daug plačiai kaltinamojo nenaudai, tokiu būdu šiurkščiai pažeidžiant ,,nullum crimen, nulla poena sine lege, in dubio pro reo“ principus. Dar daugiau, pirmosios instancijos teismas, skundžiamą nutartį grindė argumentais, prieštaraujančiais vienas kitam. Skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad medžiojamųjų gyvūnų limitai yra suteikti ne asmeniškai medžiotojui D. A., o Vilkaviškio rajono medžiotojų klubui „Š.“, todėl sprendimas turi būti klubo, kurį atstovauja jo valdymo organai, o ne atskiro medžiotojo, nors teisės aktuose ir nėra nustatyta, kas konkrečiai priima tokį sprendimą, tačiau vėliau skundžiama nutartimi konstatavo, kad minėtą sprendimą gali priimti ne tik medžiotojų klubo valdymo organai, bet ir medžioklės vadovas. Negana to, motyvuodamas skundžiamą nutartį, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teismo vertinimu, remiantis Medžioklės taisyklių 28.1 papunkčiu reikėjo medžioklės lape pažymėti, kad jauniklis buvo sumedžiotas panaudojus limitą patino sumedžiojimui ir jauniklio sumedžiojimas būtų teisėtas, tai yra pirmosios instancijos teismas iš esmės pripažino, kad ir individualaus medžiotojo sprendimu limitas tauriojo elnio patinui sumedžioti gali būti panaudotas sumedžioti tauriojo elnio jauniklį iki vienerių metų, kadangi įvykio kitoks įforminimas iš esmės nepakeistų faktinės aplinkybės dėl sprendimą priėmusio asmens.

3.2. Skundo autorius pažymi, jog D. A. negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn už veiksmus, kurie imperatyviai nėra uždrausti įstatymu, kadangi asmuo atsakomybėn gali būti traukiamas tik už tokių veikų padarymą, kurios buvo uždraustos konkrečios veikos padarymo metu. Šiuo atveju, nei Medžioklės taisyklės, nei medžiotojų klubo „Š.“ lokaliniai aktai nedraudė individualiam medžiotojui priimti sprendimą limitą tauriojo elnio patinui sumedžioti panaudoti tauriojo elnio jauniklio sumedžiojimui, ką patvirtino ir byloje liudytoju apklaustas medžiotojų būrelio „Š.“ vadovas R. G..

3.3. Pažymima, kad bylos nagrinėjimo metu D. A. aiškiai ir nedviprasmiškai paaiškino priimto sprendimo motyvus patiną išsaugoti protingiau, nes jis galės toliau daugintis, jauniklių kiekis didesnis, tačiau jiems užaugti dar reikia, todėl nusprendęs sumedžioti jauniklį. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, netinkamai įvertino D. A. kompetenciją priimti atitinkamą sprendimą. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad jis yra medžiotojas selekcininkas. Duodamas paaiškinimus teismui, medžiotojų klubo „Š.“ vadovas R. G. pažymėjo, kad D. A. kaip medžiotojas yra pavyzdingas, jis kariškis, turėtų taikliai šaudyti, dalyvauja varžybose, šaudo į lėkšteles. Jeigu nėra reglamentuota būrelio viduje tam tikri dalykai, jie vadovaujasi medžioklės taisyklėmis. Yra būrelyje valdyba, jos pirmininkas, jis priima. Yra visuotinis narių susirinkimas. Dėl licencijos pakeitimo sprendimą gali priimti ir pats medžiotojas, medžioklės vadovas. Taigi, pirmosios instancijos teismo priimtoje skundžiamoje nutartyje nurodytos išvados, prieštarauja ne tik bendriesiems teisės principams, bet ir medžiotojų būrelyje „Š.“ nusistovėjusiai tvarkai.

3.4. Nurodoma, kad faktas, jog medžioklės vadovas A. M. netinkamai įformino medžiotojo D. A. priimtą sprendimą limitą tauriojo elnio patinui sumedžioti panaudoti tauriojo elnio jauniklio sumedžiojimui, pats savaime nereiškia, kad tauriojo elnio jauniklį D. A. sumedžiojo neteisėtai. Turint omenyje, kad vėliau, medžioklės vadovo A. M. padarytos klaidos, įforminant medžioklėje priimtus sprendimus, buvo ištaisytos Vilkaviškio rajono medžiotojų klubo „Š.“ vadovo R. L..

Žemesnės instancijos teismas

4. Aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į D. A. atstovo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą prašo Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

4.1. Atsiliepime nurodoma, kad

(duomenys neskelbtini) d. vykdydami kolektyvinę medžioklę Vilkaviškio rajono medžiotojų klubas „Š.“ dar turėjo limitą vienam tauriojo elnio patinui ir vienai tauriojo elnio patelei ar jaunikliui sumedžioti. Kolektyvinei medžioklei vadovavo A. M.. Tačiau, prieš prasidedant medžioklei, instruktažo metu, medžioklės vadovas nepaskelbė (nepriėmė sprendimo), kad vietoje tauriojo elnio patino bus medžiojamas jauniklis. Medžiotojui nesuteikta teisė individualiai nuspręsti, kad jis medžioklėje elgsis kitaip nei kiti medžiotojai, tai yra medžios kitus gyvūnus, nei buvo paskelbta prieš medžioklę ar panaudos limitą ne pagal medžioklės plotų naudotojo valią. Medžioklės taisyklių 28.1 punktą D. A. interpretuoja sau naudinga linkme, siekdamas išvengti atsakomybės. Kolektyvinėje medžioklėje dalyvaujančiam medžiotojui nesuteikta teisė kvestionuoti medžioklės plotų naudotojo ar medžioklės vadovo valią ir savo individualius sprendimus primesti daugumai. Neleistina situacija, kai toje pačioje medžioklėje dalyvaujantys asmenys siekia sumedžioti tauriojo elnio patiną ir žino, kad bus medžiojamas būtent tauriojo elnio patinas, o D. A. pats sau vienas, priešingai daugeliui, apsisprendžia medžioti tauriojo elnio jauniklį. Pažymima, kad tai, jog leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikiamas medžioklės plotų naudotojui, tai, kad pareiga mokėti mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius nustatyta medžioklės plotų naudotojui, tai, kad medžioklės plotų naudotojui suteikta teisė savo medžioklės plotų vienete organizuoti medžiokles, tai, kad medžioklės plotų naudotojas rengia ir teikia medžioklių grafikus, praneša apie įvykius, nurodytus Medžioklės taisyklių 28.2-28.4 papunkčiuose, teikia prašymus dėl sumedžiojimo limitų nustatymo, atlieka medžiojamųjų žvėrių apskaitą, teikia sumedžiotų žvėrių ataskaitas, laikosi veterinarijos reikalavimų, atlygina medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, suponuoja išvadą, kad medžioklės plotų naudotojas (medžioklės vadovas) turi diskrecijos teisę nuspręsti kaip ir kada panaudoti turimus žvėrių sumedžiojimo limitus. Nes kitaip kyla rizika, kad medžiotojai limitus naudos nesilaikydami selekcijos principų, neatsižvelgdami į medžioklės plotų naudotojo prioritetus, interesus ar planus, o medžioklės ploto naudotojui liks tik statisto vaidmuo skaičiuoti limito likučius, nes taip individualiai nusprendė medžiotojai.

4.2. Atsiliepime pažymima, kad Medžioklės taisyklių 35 punkte nurodyta, kad Komisija (savivaldybės medžiojamųjų gyvūnų sumedžiojimo limitų nustatymo komisija) kasmet iki balandžio 15 d. priima sprendimą dėl sumedžiojimo limitų nustatymo. Priimdama sprendimą, Komisija privalo atsižvelgti į medžioklės plotų naudotojų prašymus, praėjusios medžioklės sezono sumedžiojimo duomenis, VĮ Valstybinių miškų urėdijos pateikiamą informaciją apie elninių žvėrių miško želdiniams, Žeimiams ir kitiems medynams daromo neigiamo poveikio pokytį, jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija nenustato specialių reikalavimų dėl atskirų medžiojamųjų gyvūnų rūšių sumedžiojimo limitų. Komisija privalo atitinkamai sumažinti nustatytą tam tikros limituojamo medžiojamojo gyvūno rūšies sumedžiojimo limitą dėl Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytų atvejų. Prireikus, Komisija gali medžioklės plotų naudotojus ar VĮ Valstybinių miškų urėdijos prašyti papildomos informacijos, reikalingos sprendimui priimti. Toks reglamentavimas reiškia, kad tai medžioklės plotų naudotojas, o ne individualus medžiotojas, turi priimti sprendimus, turėsiančius įtakos jo teisių turiniui. Pats medžioklės plotų naudotojas priima sprendimą dėl būsimų pasekmių (jei pasinaudosi Medžioklės taisyklių 28 punkte numatytomis išimtimis, kitais metais limitas bus sumažintas).

4.3. Atsiliepimo autorius pažymi, jog Medžioklės taisyklių 28.1 punkto konstrukcijos analizė, žodžių junginio gali būti panaudojamas analizė ir palyginimas su Medžioklės taisyklių 28.2 bei 28.3 punktai parodo, kad sprendimas panaudoti limitą medžioklės vadovo priimamas iš anksto ir apgalvotai, o ne įvykiui atsitikus. Pavyzdžiui, Medžioklės taisyklių 28.2-28.4 punktuose nurodoma, kad sprendimai priimami ir veiksmai atliekami sumedžiojus. Be to, jei vadovas nusprendžia panaudoti jauniklio limitą, tai suaugęs patinas jau nemedžiojamas ir kiti medžiotojai, apie tai turi žinoti, nes kitaip, pavyzdžiui, sumedžiojus ir jauniklį, ir suaugusį patiną kils neaiškumų dėl teisėtumo ir klausimų, kuris limitas panaudotas. Medžioklės vadovas nebuvo priėmęs sprendimo limitą tauriojo elnio patinui sumedžioti panaudoti tauriojo elnio jauniklio sumedžiojimui, tad neprivalėjo tokių įrašų daryti ir medžioklės lape. Nei prieš medžioklę, nei tauriojo elnio jauniklį sumedžiojus, medžioklės vadovas sprendimo - limitą tauriojo elnio patinui sumedžioti panaudoti tauriojo elnio jaunikliui sumedžioti - nepriėmė. D. A. tauriojo elnio jauniklį sumedžiojo ne iš suklydimo, bet sąmoningai, nors žinojo kad limito jam nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

D. A. atstovo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymima, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą.

7. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

8. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio (įrodymai ir jų vertinimas) reikalavimų ir pagrįstai D. A. atstovo apskųstą Aplinkos apsaugos departamento nutarimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas žodinio bylos nagrinėjimo metu apklausė visus įvykio vietoje buvusius asmenis, tai yra administracinėn atsakomybėn patrauktą D. A., liudytojus A. M., R. L., ištyrė rašytinius įrodymus ir savo išvadas dėl D. A. kaltės grindė aptartų įrodymų visumos analize bei vertinimu.

9. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad D. A. atstovas nesutinka su D. A. nubaudimu pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, todėl prašo panaikinti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną D. A. atžvilgiu nutraukti. D. A. administracine tvarka buvo nubaustas už tai, kad medžioklės metu varant sumedžiojo gyvūną, kurio sumedžioti neturėjo teisės – turint nustatytą limitą sumedžioti vieną tauriojo elnio patiną ir vieną tauriojo elnio patelę arba jauniklį, vieno varymo metu sumedžiojo tauriojo elnio patelę ir tauriojo elnio jauniklį. Taip pat prieš pradedant doroti sumedžiotą jauniklį D. A. ir medžioklės vadovas A. M. telefonu neinformavo Aplinkos apsaugos departamentą. Nagrinėjamu atveju, nėra ginčo, jog D. A. medžioklėje vieno varymo metu nušovė ir tauriojo elnio patelę, ir tauriojo elnio jauniklį, tačiau D. A. ir jo atstovas mano, jog D. A. sumedžiojo gyvūnus teisėtai, kadangi pagal Medžioklės taisyklių 28.1 punktą galimą tauriojo elnio patino limitą pakeisti į tauriojo elnio jauniklį ne vyresnį nei 1 metų amžiaus, ką šiuo atveju ir padarė D. A..

10. Aukštesnės instancijos teismas daro išvadą, jog D. A. kaltė padarius ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą yra visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais, D. A. neteisėti veiksmai kvalifikuoti tinkamai, apeliaciniame skunde nėra svarių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, atlikti kokius nors papildomus procesinius veiksmus ar keisti skundžiamą nutartį, todėl, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymu vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo sprendimo motyvams. Kadangi apeliaciniame skunde nurodomi iš esmės analogiški motyvai, kurie buvo nurodyti skunde dėl Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimo, apie kuriuos Marijampolės apylinkės teismas išsamiai pasisakė skundžiamoje nutartyje, todėl papildomai apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl esminių apeliacinio skundo argumentų.

11. ANK 290 straipsnio 8 dalyje administracinė atsakomybė nustatyta už tris veikas: 1) gyvūno, kurį sumedžioti medžiotojas neturi teisės, sumedžiojimas; 2) neteisėtai sumedžioto gyvūno gabenimas; 3) neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas. Kadangi veikos yra alternatyvios, administracinei atsakomybei pakanka konstatuoti bent vieno iš nurodytų veiksmų atlikimą. ANK 290 straipsnio 8 dalies dispozicija yra blanketinė, nes ANK neaprašyti medžiojimo neturint teisės atvejai, todėl normos dispozicija netiesiogiai nukreipia į kitus norminius teisės aktus, reglamentuojančius medžioklę Lietuvos Respublikoje. Medžioklės taisyklių 58.2.2 punkte nurodyta, kad draudžiama asmeniui, turinčiam teisę medžioti sumedžioti gyvūną, kurio sumedžioti neturi teisės, išskyrus Medžioklės taisyklių 15.3 ir 28 punktuose nurodytus ir nustatyta tvarka įformintus atvejus. Medžioklės taisyklių 28.5 punkte nurodytos limituojamų gyvūnų medžiojimo papildomos sąlygos - medžioklės plotų naudotojai apie įvykius, nurodytus 28.2-28.4 punktuose, telefonu 8(5) 273 2995 informuoja Aplinkos apsaugos departamentą. Tai jie turi padaryti prieš pradėdami sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykdami iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, atsižvelgiant, kuris iš šių veiksmų atliekamas pirmiau.

12. Iš D. A. (duomenys neskelbtini) d. rašytinių paaiškinimų matyti, kad medžioklės metu į tauriojo elnio jauniklį šovė tik todėl, kad buvo įsitikinęs, jog šaudamas pirmąjį kartą į tauriojo elnio patelę, jis nepataikė. Kadangi medžioklės būrelio „Š.“ tauriųjų elnių limitas buvo pažeistas, medžioklės vadovas A. M. užpildė aktą dėl sumedžioto didesnio medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, skaičiaus nei nustatyta šiems gyvūnams sumedžioti (b. l. 44-45). Tačiau vėliau, tai yra (duomenys neskelbtini) d., D. A. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad medžioklės metu pirmiausiai šovė į tauriojo elnio patelę, bet pastaroji į šūvį nesureagavo ir pabėgo, todėl pagalvojo, jog nepataikė. Po kurio laiko pasirodė būrys tauriųjų elnių, tarp kurių buvo raguotas tauriojo elnio patinas, patelės ir jaunikliai. Pažymi, jog žinojo, kad medžiotojų būrelis „Š.“ turi nustatytą limitą sumedžioti vieną tauriojo elnio patinką ir vieną tauriojo elnio patelę arba jauniklį. D. A. suprato, jog galėjo būti pataikęs pirmu šūviu į tauriojo elnio patelę ir suprato, jog jeigu šiuo atveju nušaus jauniklį, bus pažeistas būreliui priklausantis limitas. Vadovaujantis Medžioklės taisyklėmis, kuriose konstatuoja, jog tauriojo elnio patino limitą galima pakeisti į tauriojo elnio jauniklį, todėl D. A. nusprendė, jog naudingiau yra nušauti jauniklį nei tauriojo elnio patiną, todėl ir nušovė jauniklį. Po kurio laiko, sekant kraujo pėdsakais, buvo rasta tauriojo elnio patelė, į kurią D. A. šovė pirmą kartą. Apie tai, kad tauriojo elnio patino limitą pakeitė į tauriojo elnio jauniklį, D. A. nenurodė medžioklės vadovui A. M. ir kitiems medžioklėje dalyvavusiems asmenims, nes tai savaime suprantamas dalykas. Kokius dokumentus pildė medžioklės vadovas nesidomėjo (b. l. 47-49). Teisminio nagrinėjimo metu D. A. nurodė (duomenys neskelbtini) d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytas aplinkybės.

13. Liudytojas A. M. (duomenys neskelbtini) d. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad prieš medžioklę medžiotojams nurodė, kad yra dvi licencijos - sumedžioti tauriojo elnio patiną, taip pat patelę arba jauniklį. Tai girdėjo ir D. A., kuris nušovė tauriojo elnio patelę ir jauniklį, jis supildęs aktą, kad vieno varymo metu buvo sumedžiota daugiau tauriųjų elnių, negu turėję limitą, tačiau telefonu neinformavęs, kadangi nežinojęs, kad taip reikia padaryti (b. l. 34-38). Iš esmes analogiškas aplinkybes A. M. nurodė ir apklaustas teisme.

14. Iš medžiotojų klubo ,,Š.“ medžioklės lapo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) d. vykusios medžioklės metu dalyvavo 25 medžiotojai, D. A. nušovė du tauriuosius elnius. Kitoje lapo pusėje yra ranka padarytas įrašas, kad medžioklės metu vieno varymo metu buvo sumedžioti du taurieji elniai - jauniklis ir suaugusi patelė. Medžioklė lapą pasirašė A. M. (b. l. 27-28). Iš (duomenys neskelbtini) d. akto dėl sumedžioto didesnio medžiojamų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, skaičiaus nei nustatyta šiems gyvūnams sumedžioti Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) sav. ,,Š.“ medžioklės plotų vienete vykusioje medžioklėje varant, turint 1 nustatytą limitą sumedžiota 2, tai yra tauriojo elnio jauniklis ir tauriojo elnio patelė apie 4 metų amžiaus, apie šį atvejį įrašyta medžioklės lape Nr. (duomenys neskelbtini). Apačioje pasirašė medžioklės vadovas A. M. (b. l. 26).

15. Iš administracinio nusižengimo bylos duomenų matyti, kad tą pačią dieną, kai D. A. pateikė naują tauriojo elnio patelės ir tauriojo elnio jauniklio sumedžiojimo versiją, tai yra (duomenys neskelbtini) d., (duomenys neskelbtini) medžiotojų klubo „Š.“ pirmininkas R. L. Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos pateikė prašymą dėl licencijos pakeitimo, kuriuo prašo pakeisti vieną turimą licenciją į kitą – licenciją sumedžioti tauriojo elnio patiną pakeisti į licenciją sumedžioti tauriojo elnio patelę arba jauniklį iki vienerių metų (b. l. 54). Taip pat R. L. (duomenys neskelbtini) d. kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą su paaiškinimu, jog (duomenys neskelbtini) d. vykusios medžioklės metu buvo nušauktas tauriojo elnio patelė ir tauriojo elnio jauniklis, kurio sumedžiojimo limitas vadovaujantis Medžioklės taisyklių 28.1 punktu buvo pakeistas su turimu tauriojo elnio patino limitu, todėl medžiotojų klubo „Š.“ minėtos medžioklės metu teisėtai panaudojo skirtus limitus (b. l. 53). Tiek liudytojas R. L., tiek ir A. M. apklausiami teisme nurodė, kad praėjus kelioms dienoms po (duomenys neskelbtini) d. medžioklės ir iškilus konfliktui su Aplinkos apsaugos departamentu, bendru medžiotojų būrelio narių sprendimu nusprendė kreiptis dėl tauriojo elnio patino sumedžiojimo licencijos pakeitimo į jauniklio licenciją. Taigi, akivaizdu, kad tokie veiksmai buvo daromi siekiant padėti D. A. išvengti administracinės atsakomybės už neteisėtai sumedžiotą gyvūną.

16. Pažymėtina, jog remiantis Medžioklės taisyklių 28, 29, 33 punktais tauriojo elnio medžioklė yra limituojama, nustatant konkretų sumedžiojamų gyvūnų skaičių. Medžiotojų klubas ,,Š.“ turėjo teisę sumedžioti tauriojo elnio patiną ir tauriojo elnio patelę arba jauniklį. Medžioklės taisyklių 28.1 punkte nurodyta, kad vietoje tauriojo elnio patino gali sumedžioti tauriojo elnio jauniklį iki vienų metų amžiaus. Kaip teisingai apeliaciniame skunde nurodo D. A. atstovas, Medžioklės taisyklėse konkrečiai nėra reglamentuota, kas gali priimti tokį sprendimą, todėl tokį sprendimą galėjo medžioklės metu priimti ir pats medžiotojas. Tačiau pagal Medžioklės taisyklių 24.6 punktą, kai medžioklėje dalyvauja daugiau kaip vienas medžiotojas, medžioklei turi vadovauti medžioklės vadovas, kuris privalo pranešti visiems medžioklėje dalyvaujantiems medžiotojams, kiek ir kokių žvėrių ir paukščių bus medžiojama. Taigi, akivaizdu, jog (duomenys neskelbtini) d. prieš pradedant medžioklę medžioklės vadovas A. M. turėjo pranešti, kad keičiamas tauriųjų elnių patino sumedžiojimo limitas į tauriojo elnio jauniklio sumedžiojimą. Tiek pats D. A., tiek liudytojai A. M., R. G. nurodė, jog prieš medžioklę buvo nurodoma, kad bus medžiojami pagal licencijas tauriojo elnio patinas ir patelė, taip pat, nei vienas nenurodė, kad medžioklės vadovas būtų nurodęs, kad vietoje patino galima sumedžioti jauniklį. Kaip teisingai pažymėjo Marijampolės apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje, jog medžiojamųjų gyvūnų limitai yra suteikti ne asmeniškai kiekvienam medžiotojui, o būtent medžiotojų būreliui, todėl tokį sprendimą negali priimti kiekvienas medžiotojas individualiai, o tai turi būti bendras medžiotojų būrelio narių, jo vadovo ar medžioklės vadovo sprendimas, kuris bus žinomas visiems medžiotojams prieš pradedant medžioklę. Be to, Medžioklės taisyklėse nurodoma, kad leidimas naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius suteikiamas medžioklės plotų naudotojui; pareiga mokėti mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius nustatyta medžioklės plotų naudotojui; medžioklės plotų naudotojui suteikta teisė savo medžioklės plotų vienete organizuoti medžiokles; medžioklės plotų naudotojas rengia ir teikia medžioklių grafikus; praneša apie įvykius, nurodytus Medžioklės taisyklių 28.2-28.4 papunkčiuose; teikia prašymus dėl sumedžiojimo limitų nustatymo; atlieka medžiojamųjų žvėrių apskaitą; teikia sumedžiotų žvėrių ataskaitas; laikosi veterinarijos reikalavimų; atlygina medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą. Šios aplinkybės patvirtina, kad medžioklės plotų naudotojas, o ne individualus medžiotojas, turi diskrecijos teisę nuspręsti kaip ir kada panaudoti turimus gyvūnų sumedžiojimo limitus. Nors, kaip teigia D. A., individualiai priėmęs sprendimą panaudoti tauriojo elnio patino sumedžiojimo limitą į tauriojo elnio jauniklio sumedžiojimą, ir jau po įvykusios medžioklės, kurios metu sumedžiojo tauriojo elnio patelę ir tauriojo elnio jauniklį, neinformavo ne tik medžiotojų būrelio vadovo ar medžioklės vadovo, bet ir kitų būreliui priklausančių medžiotojų. Šiuo atveju, nesant nei bendram medžioklės būrelio sprendimui, nei (duomenys neskelbtini) d. medžioklės vadovo sprendimui, taip pat esant dar 24 medžiotojams D. A. negalėjo vienasmeniškai priimti sprendimo, sukeisti medžiojamų gyvūnų limitus ir apie tai neinformuoti nei medžioklės vadovo, nei kitų medžiotojų. Ši aplinkybė taip pat neatsispindi ir (duomenys neskelbtini) d. medžioklės lape, kuriame nurodyta tik tiek, kad D. A. sumedžiojo du tauriuosius elnius – patelę ir jauniklį, apie tai, kad sumedžiojimo limitas buvo pakeistas, nėra duomenų. Tuo pagrindu pagrįstai medžioklės vadovas A. M. užpildė aktą dėl sumedžioto didesnio medžiojamųjų gyvūnų, kurių medžioklė limituojama, skaičiaus nei nustatyta šiems gyvūnams sumedžioti, kuris buvo pateiktas Aplinkos apsaugos departamentui, tačiau nei medžioklės vadovas, nei medžiotojas D. A. neatlikto ir kito Medžioklės taisyklių 28.5 punkto reikalavimo – apie tai papildomai telefonu neinformavo Aplinkos apsaugos departamento. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad D. A. Aplinkos apsaugos departamento 2021 m. gruodžio 23 d. nutarimu pagrįstai buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.

17. Administracinėn atsakomybėn patrauktam D. A. skundžiamu nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra paskirta straipsnio sankcijos ribose, artima sankcijos minimumui. Apygardos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju vidutinės trukmės administracinio poveikio priemonės – specialios teisės medžioti atėmimo taikymas yra proporcingas D. A. asmenybės ir jo padaryto administracinio nusižengimo (ANK 290 straipsnio 8 dalis) pavojingumui, iš esmės yra suderintas su kitais administracinės nuobaudos tikslais.

18. Vadovaujantis išdėstytais argumentais sprendžiama, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog D. A. padarė ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą. Marijampolės apylinkės teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, todėl naikinti skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

palikti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. kovo 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir D. A. atstovo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinio skundo netenkinti.

Apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Jurgis Kiškis