- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-07-02
- Bylos Nr.
- ATP-691-200/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03526-2013-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Angelė Ikasalienė
- Kaltinamasis
- L. K.
- Kategorijos
- 50.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Angelė Ikasalienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarimo, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla A2.11.-4351-865/2013, kurioje administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 189¹⁶ str. 1 d., padarymu kaltinama L. K., perduota Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pažeidimui ištaisyti ir tyrimui papildyti,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 189¹⁶ str. 1 d. už tai, kad ji, būdama (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktore, 2013-02-15 raštu Nr. A33(1)-889-(4.20) informavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių (toliau – Skyrius), kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano (toliau – Specialusis planas) sprendiniai po viešo svarstymo pakeisti, o viešo svarstymo procedūros nebus kartojamos, t. y. atsisakė kartoti viešo svarstymo procedūras, nors po viešo svarstymo Specialiojo plano sprendiniai pakeisti. Pažeidimas tęsiasi nuo 2013-02-15 iki šiol. Protokole nurodoma, jog tuo L. K. pažeidė Teritorijų planavimo įstatymo (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617) 17 straipsnį, 18 straipsnį, 31 straipsnio 4 dalį; 1996-09-18 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1079 patvirtintų Visuomenės informavimo ir dalyvavimo teritorijų planavimo procese nuostatų (Žin., 1996, Nr. 90-2099) 25 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. balandžio 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą A2.11.-4351-865/2013, kurioje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 189¹⁶ str. 1 d., padarymu, kaltinama L. K., perdavė Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pažeidimui ištaisyti ir tyrimui papildyti.
Šalies argumentai
L. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarimą ir bylą nutraukti. Nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo nutarimu nesutinka, mano, kad priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes byla pagal ATPK 250 str. 1 p. turėjo būti nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Pasak apeliantės, Vilniaus miesto apylinkės teismas visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai neišaiškino bei neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 260, 284 straipsnių nuostatas. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nesilaikė nurodytų reikalavimų, neištyrė visų reikšmingų bylai įrodymų, nesivadovavo principu, jog visos abejonės yra aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, o įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka institucijai, surašiusiai protokolą. Teismas net nenagrinėjo, ar yra administracinio teisės pažeidimo sudėties visuma, ar byla dar gali būti papildyta kokiais nors įrodymais, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta pažeidimo esmė. Pasak apeliantės, esant aibei neatitikimų, klaidų, spragų, netinkamai teisinei kvalifikacijai, nenustačius pažeidimo sudėties, nenustačius jos kaltės, neįsigilinus į tai, ar Inspekcija ėmėsi visų veiksmų, siekdama ištirti faktines aplinkybes, išsiaiškinęs teismo posėdžio metu, jog apeliantė nesuvokia, kuo yra kaltinama, o Inspekcijos atstovui nesugebėjus paaiškinti, už kokios teisės normos pažeidimą ji yra traukiama atsakomybėn, Vilniaus miesto apylinkės teismas negalėjo perduoti Inspekcijai bylos taisyti ir tyrimui papildyti, nes negalima ištaisyti to, kas yra neteisėtai surašyta, netinkamai argumentuota ir neaišku.
Apeliantė pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra surašytas netinkamai, neaišku, kuo ji yra kaltinama ir kokią teisės normą ji yra pažeidusi. Apeliantė nurodo, kad protokole nėra nurodoma nei viena teisės norma, kurioje būtų įtvirtinta planavimo organizatoriaus pareiga kartoti viešo svarstymo procedūras, atsižvelgus į pateiktus pasiūlymus. Be to, protokolas yra surašytas neaiškiai, akivaizdžiai praleidžiant žodžius, iškreipiant esmę - protokolo 2 puslapyje yra kalbama apie detaliojo plano sprendinius, vėliau rašoma apie specialiojo plano sprendinių pakeitimą, nurodoma, jog L. K. atsisakymas kartoti viešo svarstymo procedūras užtraukia atsakomybę pagal ATPK 189¹⁶ str. 1 d., kurioje yra numatyta atsakomybė už planavimo sąlygų išdavimo procedūrų pažeidimą, nurodoma, jog pakeitus detaliojo plano sprendinius, teritorijų planavimo procesas „grįžta“ į teritorijų planavimo rengimo etapą, nors nenurodoma nė viena teisės norma, kurioje planavimo organizatoriui būtų įtvirtinta ši pareiga. Apeliantė mano, kad šioje byloje nėra administracinio pažeidimo sudėties: teisės aktuose nėra įtvirtinta specialiojo plano viešo svarstymo kartojimo procedūra, todėl ji negali būti nubausta už tvarkos, kurios nėra, nesilaikymą, neįrodyta jos kaltė, priežastinis ryšys ir kita.
Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pažeidimas negali būti ištaisytas ir tyrimas papildytas, nes byloje esantis Inspekcijos pagrindinis 2013-02-26 nurodymas Nr. (23.17)-2D-3191, už kurio neįvykdymą ji yra patraukta administracinėn atsakomybėn, yra abstraktus (nenurodyta, kokių konkrečių veiksmų ji turi imtis). Tuo tarpu reikalavimas turi būti suprantamas, aiškus, konkretus ir turi būti toks, kad šaliai, kuriai šis nurodymas yra adresuotas, sukeltų atitinkamas pasekmes, kad nekiltų abejonių dėl galimybės jį įvykdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS -216/2007; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS63 - 375/2011). Dėl nesuprantamo, nekonkretaus ir neaiškaus reikalavimo, kuris įvardytas nurodymu, suformulavimo, nėra objektyvių galimybių jį įvykdyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-438-496/2009; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. AS63 - 375/2011). Teismo posėdžio metu Inspekcijos atstovė patvirtino, jog irgi nežino, kaip galima būtų įvykdyti Inspekcijos nurodymą. Pasak apeliantės, minėta aplinkybė nebuvo įvertinta nagrinėjant bylą.
Apeliantė pažymi, kad bylą nagrinėjęs apylinkės teismas netyrė subjektyviųjų administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, tai yra ar yra pagrindo konstatuoti jos veikoje kaltės (pažeidimo sudėties subjektyviojo požymio) buvimą, konkrečiai nenurodė, kokia kaltės forma (tyčia ar dėl neatsargumo) pasireiškė jos veika, kokios konkrečios aplinkybės leidžia konstatuoti jos tyčią. Pasak apeliantės, Inspekcijos skyrius neištyrė ir nerinko visų reikiamų jos kaltę galinčių patvirtinti ar paneigti įrodymų, kurie patvirtintų arba paneigtų, kad ji objektyviai turėjo galimybę įvykdyti Inspekcijos nurodymą kartoti Specialiojo plano viešo svarstymo procedūras, kad nebuvo nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, dėl kurių ji negalėjo įvykdyti minėtos prievolės. Apeliantė mano, kad šioms aplinkybėms išsiaiškinti nei Inspekcija, nei Vilniaus miesto apylinkės teismas visai neskyrė dėmesio.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius (toliau institucija) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka. Institucija pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas nutarime tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, objektyviai ištyrė byloje pateiktus įrodymus. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai taikė ATPK 249 str. 2 d. ir neįvertino visų bylai reikšmingų aplinkybių. Institucija mano, kad apylinkės teismas 2013-04-25 nutarime pagrįstai nurodė, kad dokumentas, kuriuo asmeniui pareiškiamas kaltinimas, yra svarbus procesinis dokumentas ir jam taikomi griežti įstatymo reikalavimai. Institucija atkreipia dėmesį, jog apeliaciniame skunde pripažįstama, kad yra trūkumų, kurių Vilniaus miesto apylinkės teismas negalėjo pašalinti, tačiau nepagrįstai prašoma bylą nutraukti neleidžiant papildyti bylos medžiagos ir ištaisyti teisminio proceso metu paaiškėjusių trūkumų. Nėra pagrindo sutikti su tokia apeliaciniame skunde nurodoma pozicija, nes tik tinkamai surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame būtų aiškiai atskleista inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų esmė, bus įgyvendinti administracinių teisės pažeidimų teisenos uždaviniai bei ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas. Institucija mano, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo ir surinktos medžiagos grąžinimas Institucijai pažeidimams ištaisyti ir papildyti, atitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus bei galiojančias teises normas.
Institucija nurodo, kad nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo motyvais, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas galėjo ištaisyti trūkumus proceso metu. ATPK 284 str. 2 dalis numato galimybę teismui pakeisti veikos kvalifikaciją, tačiau ši teisės norma negali būti aiškinama kaip suteikianti teisę teismui savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinį, nurodant teisės aktus, už kurių reikalavimų pažeidimą traukiamas asmuo atsakomybėn, ir kurie nebuvo paminėti pačiame administracinio teisės pažeidimo protokole. Šios funkcijos ATPK yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė pagrįstą nutarimą ir bylą grąžino institucijai, surašiusiai administracinį teisės pažeidimo protokolą, nustatytiems trūkumams pašalinti.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 260 str. 1 d. numatyti reikalavimai administracinio teisės pažeidimo protokolo turiniui. Minėto straipsnio 1 dalyje numatyta jog, administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma: jo surašymo data ir vieta, protokolą surašiusio asmens pareigybė, pavardė, vardas; žinios apie administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį; administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo; liudytojų ir nukentėjusiųjų, jeigu jų yra, pavardės, adresai; administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasiaiškinimas; kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio l dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas, kai: 1) nustatytas administracinio teisės pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė); 2) žinomas pažeidimą padaręs asmuo; 3) galima konstatuoti būtinus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Pažeidimo esme ATPK 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2000 m. rugsėjo 22 d. konsultacija Nr. 4-93, Administracinių teismų praktika Nr. 1, 328-329 p.; Bylų dėl nelegalaus darbo (ATPK 41³ str.) apibendrinimas, Administracinių teismų praktika Nr. 2, 289 p., Teismų praktikos administracinių teisės pažeidimų bylose dėl nelegalaus darbo apibendrinimas ir teisės taikymo rekomendacijos, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 251-252 p.).
Praktikoje pasitaiko atvejų, kada administracinio teisės pažeidimo protokolas surašomas nesilaikant įstatymo reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad „teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai <...> administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Grąžindamas administracinio teisės pažeidimo bylą, apylinkės teismas priima motyvuotą nutartį, kurioje nurodo nustatytus trūkumus, trukdančius nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą teisme“ (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 258 p.). Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad kiekvienas konkretus atvejis, kai protokolas yra surašytas netinkamai, yra individualus. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, turi įvertinti, ar protokolo trūkumai kliudo bylą nagrinėti teisme. Teismo procesinis sprendimas grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumams pašalinti, įforminamas motyvuota nutartimi, kuri yra skundžiama bendra tvarka (Administracinė byla Nr. N3-444/06; N3-802-07). Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai ir šių protokolo trūkumų teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats pašalinti negali (LVAT nutartys bylose Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008).
Nagrinėjamu atveju L. K. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, jog administracijos direktorė raštu informavo Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrių, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybės teritorijos kraštovaizdžio specialiojo plano sprendiniai po viešo svarstymo pakeisti, o viešo svarstymo procedūros nebus kartojamos, toliau protokole aiškinami įstatymai, t. y., ką jie nurodo. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, administracinio teisės pažeidimo protokole nėra išskirta galimai padaryto pažeidimo objektyvioji pusė, t. y. kas nustatyta, ką galimai pažeidė L. K., t. y. kokius veiksmus padarė ar nepadarė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamos blanketinės teisės aktų normos turi būti nurodomos konkrečiai (jei dalys turi punktus ar papunkčius, jie turi būti ir nurodomi, o ne straipsnis – bendrai). Pati institucijos, surašiusios protokolą, atstovė, baigiamosiose kalbose nurodė, jog L. K. inkriminuota ne ta ATPK 189¹⁶ straipsnio dalis. Institucija privalėjo konkrečiai ir tiksliai nurodyti visas aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, kuriomis remiantis apeliantui inkriminavo ATPK pažeidimą, tačiau įstatymo reikalavimų nesilaikė. Tai yra esminiai protokolo trūkumai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti. Be to, šiuo atveju tyrimo metu turi būti nustatyta asmens kaltė, galimai padarius pažeidimą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde L. K. taip pat pažymi šiuos nustatytus trūkumus, tačiau nepagrįstai prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, kadangi pažeidimas negali būti ištaisytas ir tyrimas papildytas. Nėra pagrindo sutikti su tokia apeliaciniame skunde nurodoma pozicija, nes tik tinkamai surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame būtų aiškiai atskleista inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų esmė, bus įgyvendinti administracinių teisės pažeidimų teisenos uždaviniai bei ATPK 7 str. numatytas teisėtumo principas. Kaip pagrįstai nurodoma atsiliepime į apeliacinį skundą, administracinio teisės pažeidimo protokolo ir surinktos medžiagos grąžinimas Institucijai pažeidimams ištaisyti ir papildyti, atitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus bei galiojančias teisės normas. Priešingai nei nurodo apeliantė, tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi minėtų trūkumų, nėra pagrindas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Siekiant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tinkamai realizuoti savo teisę į gynybą, administracinio teisės pažeidimo protokolas kartu su bylos medžiaga pagrįstai buvo grąžinti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai. Šiuo atveju apylinkės teismas išsprendė klausimą dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo atitikimo ATPK 260 str. reikalavimams.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą procesinį sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarimas, kuriuo administracinio teisės pažeidimo byla A2.11.-4351-865/2013, kurioje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 189¹⁶ str. 1 d., padarymu, kaltinama L. K., perduota Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pažeidimui ištaisyti ir tyrimui papildyti, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutarimą nepakeistą ir L. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.