- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-13
- Bylos Nr.
- 2-209-767/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-03270-2011-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Šiukštienė
- Pareiškėjas
- N. G.
- Suinteresuotas asmuo
- B. U., D. M., Šiaulių apskrities VMI, Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 34.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.19pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. G. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims B. U., D. M., Šiaulių apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja N. G., a.k. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą su patikslintu pareiškimu ir prašė pripažinti, kad pareiškėja dėl svarbių priežasčių praleido 1999 m. (duomenys neskelbtini) mirusio tėvo V. U., a.k. (duomenys neskelbtini), ir po to 2006 m. (duomenys neskelbtini) mirusios motinos J. U., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo terminą ir prašo šį terminą atnaujinti. Pareiškėja nurodo, kad 1999 m. (duomenys neskelbtini). mirė pareiškėjos ir suinteresuotųjų asmenų B. U. ir D. M. tėvas V. U., a.k. (duomenys neskelbtini), kuris turėjo tris žemės sklypus: žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) bei gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos mama J. U., a.k. (duomenys neskelbtini) mirė 2006(duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra Viktoro ir J. U. vaikas. Pareiškėja buvo įregistravusi santuoką su A. G., bet tą santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) įregistravo naują santuoką, todėl ji yra įstatyminė mirusio V. U. palikimo priėmėja. Pareiškėjos N. G. po tėvo V. U. mirties santykiai su broliu B. U. ir mama J. U. buvo ne visai geri. Pareiškėja nežinojo, kad jos tėvui V. U. iki jo mirties buvo atkurta nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą - žemę, todėl dėl mirusio tėvo palikimo priėmimo niekur nesikreipė. Pareiškėja dabar sužinojo, kad ruošiamasi parduoti mirusio tėvo palikimą – žemę. Savo nežinojimą apie 1999(duomenys neskelbtini) mirusio tėvo V. U. palikimą pareiškėja prašo pripažinti svarbia priežastimi dėl ko ji praleido palikimo priėmimo terminą, prašo mirusio tėvo V. U., a.k. (duomenys neskelbtini), ir po to 2006 m. (duomenys neskelbtini). mirusios motinos J. U., a.k. (duomenys neskelbtini) palikimo priėmimo terminą atnaujinti.
Pareiškėja N. G. teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad 1999(duomenys neskelbtini) mirus tėvui, apie palikimą nesiteiravo, nes manė, kad viskas turi likti mamai, o vaikams niekas nepriklauso. Kai mirė mama 2006(duomenys neskelbtini), brolis paėmė mirties liudijimą. Po mamos laidotuvių pareiškėja išvyko į komandiruotę. Kitus 6 metus nebuvo niekur išvykusi. Brolis, seserims nepranešęs, susitvarkė dokumentus. Pareiškėja kreipėsi į notarę ir sužinojo, kad terminas palikimui priimti yra praleistas, ir brolis vienas paveldėjo palikimą. Iš svetimų žmonių ji sužinojo, kad brolis viską parduoda, kad jis priklauso sektai. Pareiškėja su broliu tėvų namuose pradėjo daryti remontą, vieną šeštadienį ji nenuvažiavo pas brolį. Jai paskambino brolis, kad guli psichiatrinėje ligoninėje. Su broliu kartu lankėsi pas šeimos gydytoją ir neurologę. Jos nuomone, broliui yra apribotas veiksnumas, jis turi grupę. Pareiškėja tėvų turto niekada neatsisakė, ji nežinojo, kad reikia kreiptis į notarą per 3 mėnesius.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo B. U. teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko ir paaiškino, kad jis tėvų turtą paveldėjo pagal įstatymą, palikimo dokumentus susitvarkė notarų biure, nes seserys neatvyko, nors buvo kviestos. Jam niekas nedaro spaudimo parduoti turtą. Pareiškėja viską žinojo, kad tėvai turi žemės, kad jis ją paveldėjo, kad viskas sutvarkyta notarinėje kontoroje. Jis gyveno pas tėvus, paveldėjimo niekas nesitvarkė, todėl jis susitvarkė. Nesitarė, ką daryti su tėvų turtu, pareiškėja nesikreipė dėl palikimo. Jis pasitikėjo notare, kad ji išsiuntė pranešimus seserims. Notarė jam aiškino, kad, kai baigs tvarkytis dokumentus, seserys atvyks. Bet nei viena neatvyko, tai jis paveldėjo. Jis rūpinasi turtu, prižiūri jį, moka mokesčius. Turtą sudaro žemės 5 ha, pastatai - namas, ūkinis pastatas. Žemę yra išnuomavęs. Sesuo yra kalbėjusi dėl žemės dovanojimo ar pardavimo.
Suinteresuotasis asmuo D. M. teismo posėdžio metu su pareiškimu nesutiko ir paaiškino, kad ji žinojo, kad brolis turi paveldėjimo liudijimą. Kai jis buvo pas notarus, pareiškėja dar nebuvo išvykusi į komandiruotę. Nesutarimai su pareiškėja kilo dėl žemės. Susitarimo dėl turto paveldėjimo nebuvo, D. M. broliui viską paliko. Po tėvo mirties praėjo 12 metų, po mamos mirties - 6 metai, pareiškėja iki šiol niekur nesikreipė. Dabar susigalvojo. Pareiškėja pasisavino brolio dokumentus, jos paprašė asmens kodo, nenurodydama tiksliai kam, o paskui perdavė teismui. Jos su seserimi bendrauja telefonu, retai kada susitinka. Ji nesutinku, kad pareiškėjai būtų atnaujintas terminas kreiptis į notarą, nes praėjo daug laiko, galėjo kreiptis. Ji viską žinojo, kad mirė tėvai, kad buvo žemė, pastatai. Brolis prižiūrėjo pastatus, žemę, mokėjo mokesčius.
Į posėdį neatvyko suinteresuoto asmens Šiaulių apskrities VMI atstovas, apie bylą pranešta tinkamai, atsiliepime nurodo, kad teismui nustačius, jog patikslintame pareiškime nurodytos aplinkybės laikytinos svarbiomis, terminas palikimui priimti būtų pratęstas. Prašo teismo sprendimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo priimti savo nuožiūra, taip pat prašo bylą nagrinėti be šio asmens atstovo, todėl byla nagrinėjama šiam asmeniui nedalyvaujant (b.l. 67).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas atmestinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos matyti, kad N. G. (Urbonaitė) yra V. U. ir J. U. dukra (b.l. 4, 5). V. U., a.k. (duomenys neskelbtini), mirė 1999(duomenys neskelbtini) (b.l. 10). J. U. mirė 2006(duomenys neskelbtini) (b.l. 9). Iš 2011-12-12 Radviliškio seniūnijos pažymos apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad N. G. deklaravusi savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b.l. 6). Iš 2006-10-19 Radviliškio rajono pirmojo notaro biuro paveldėjimo pagal įstatymą teisės liudijimo matyti, kad V. U., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio 1999(duomenys neskelbtini) palikimą paveldi jo sūnus B. U., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8). Paveldimą turtą sudaro gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, esantis (duomenys neskelbtini) žemės sklypai: žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). (b.l. 11-25). A. A. TŪB (duomenys neskelbtini) pažymoje pažymima, kad buvusi įmonės darbuotoja N. G. 2006 m. gegužės – birželio mėnesį buvo komandiruotėje (duomenys neskelbtini) (b.l. 59).
Civiliniai santykiai tvarkomi protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų pagrindu, be kita ko, šie principai pasireiškia tuo, kad asmenys yra įpareigoti elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai tam, jog apsaugotų savo interesus ir nepakenktų kitiems. Šias pareigas pažeidę asmenys prisiima galimus neigiamus padarinius, kurie, priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti turtiniai praradimai, pareiga atlyginti kitų patirtus nuostolius ir kt. Bendroji taisyklė yra ta, kad kiekvienas veiksnus civilinių santykių dalyvis turi laisvę spręsti, kaip įgyvendinti savo subjektines teises ir turi rūpintis savo privačių interesų apsauga. Šios taisyklės išimtys – įstatymo nustatyti atvejai, kai dėl to, kad asmuo yra neveiksnus ar ribotai veiksnus, pareiga rūpintis jo interesais ir teisių įgyvendinimu perkeliama kitiems subjektams (atstovams pagal įstatymą, globėjams ir kt.). Šios principinės nuostatos galioja ir paveldėjimo santykiams. Veiksnus asmuo, kuris pagal įstatymą ar testamentą turi paveldėjimo teisę, ją įgyvendina savo nuožiūra – jis gali priimti palikimą arba jo atsisakyti. Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t.y. apsispręsti, kad nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: nagrinėjamu atveju dėl tėvo V. U. palikimo turėjo per 6 mėnesius kreiptis į notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 587 str. /1965 m. red.), o dėl motinos J. U. palikimo turėjo per 3 mėnesius kreiptis į notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 str. /2000 m. red.). Jeigu įpėdinis praleidžia įstatyme nustatytus palikimo priėmimo terminus, jo galimybės gauti paveldėtą turtą iš esmės sumažėja. Tuo atveju, jeigu kiti įpėdiniai sutinka, jis gali priimti palikimą, tačiau jeigu palikimą priėmę įpėdiniai gera valia nesutinka dalytis paveldėtu turtu su palikimo laiku nepriėmusiu įpėdiniu, teismas jo teisę į paveldėjimą gali apginti tik tada, kai terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 588 str./ 1965 m. red.; CK 5.57 str. /2000 m. red.).
Teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis ji remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą. Iš byloje esančios medžiagos ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų konstatuotina, kad pareiškėja ženkliai praleido tuo metu įstatyme nustatytą 6 mėnesių terminą palikimui po tėvo 1999(duomenys neskelbtini) mirties priimti, nes per nustatytą terminą neatliko minėtų CK 587 straipsnio 2 dalyje nustatytų veiksmų palikimui priimti. Toks ilgas termino praleidimas, praėjus daugiau kaip 12 metų iki kreipimosi į teismą dienos, teismo vertinimu, šios bylos kontekste yra nei protingas, nei sąžiningas, nei pagrįstas. Pareiškėja pareiškimu prašo šį terminą atnaujinti, nurodydama, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių: pareiškėja nežinojo, kad jos tėvui V. U. iki jo mirties buvo atkurta nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą - žemę, todėl dėl mirusio tėvo palikimo priėmimo niekur nesikreipė. Pareiškėja taip pat ženkliai praleido šiuo metu įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą palikimui po motinos 2006(duomenys neskelbtini) mirties priimti, nes per nustatytą terminą neatliko minėtų CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytų veiksmų palikimui priimti. Toks ilgas termino praleidimas, praėjus daugiau kaip 5 metams iki kreipimosi į teismą dienos, teismo vertinimu, šios bylos kontekste yra nei protingas, nei sąžiningas, nei pagrįstas. Pareiškėja pareiškimu prašo šį terminą atnaujinti, nurodydama, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių: pareiškėja buvo išvykusi į ilgalaikę komandiruotę.
Teismas, nustatydamas ir vertindamas objektyvias aplinkybes, dėl kurių pareiškėja praleido įstatyme nustatytą terminą palikimui priimti, atsižvelgia į tai, kad pareiškėja yra mirusiųjų U. dukra. Suinteresuotas asmuo, paveldėjęs mirusiojo V. U. palikimą yra mirusiųjų sūnus ir pareiškėjos brolis. Tai leidžia daryti išvadą, jog tiek pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo B. U. tarpusavyje ir su V. ir J. U. artimai bendravo. Be to, pareiškėja gyveno ir gyvena tame pačiame kaime. Teismo neįtikino pareiškėjos argumentas, jog ji nežinojo apie tai, kad jos tėvui V. U. iki jo mirties buvo atkurta nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą - žemę, todėl tai laikytina svarbia priežastimi terminui atnaujinti. Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjos motina J. U. mirė 2006(duomenys neskelbtini). Esant artimiems giminystės ryšiams, gyvenant tame pačiame kaime, esant gyvai motinai pareiškėja turėjo galimybes išsiaiškinti palikimo klausimus, tačiau to nepadarė daugiau nei per 6 metus. Pareiškėja pateikė pažymą, kad 2006 m. gegužės – birželio mėnesį ji buvo komandiruotėje (duomenys neskelbtini). Tačiau palikimą priimti ji galėjo per 3 mėnesius, be to, atstumas atvykti iš P. rajono nėra didelis. Tai rodo, kad pareiškėja nebuvo pakankamai atidi, sąžininga ir rūpestinga savo teisių įgyvendinimo požiūriu, todėl darytina išvada, jog terminas praleistas ne dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t.y. pareiškėja neįrodė, jog tam tikros priežastys lėmė, kad pareiškėja dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Pareiškėja nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl susiklosčiusių individualių gyvenimo aplinkybių pareiškėja negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių laikytina, kad turėdama apsisprendimo laisvę įpėdinė nepareiškė noro priimti palikimą. Ji nesikreipė dėl palikimo priėmimo, nes nežinojo apie egzistuojančią turtinę teisę, taip pat nežinojo apie palikimo priėmimo terminus, o nežinojo todėl, kad elgėsi pasyviai, nerūpestingai ir šia teise nesidomėjo, nors turėjo ir galėjo tai padaryti. Suinteresuotasis asmuo B. U. paveldėjo mirusio tėvo V. U. turtą, jį valdė, mokėjo mokesčius. Pareiškėja per visą tą laiką pretenzijų nereiškė. Įvertinus ir terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, praleidimo terminų (12 metų priimti mirusio tėvo palikimą ir 5 metus – mirusios motinos palikimą) nežinojimas nepripažintinas svarbia, trukdančia priimti palikimą įstatymo nustatyta tvarka priežastimi, todėl vadovaujantis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais pareiškimas netenkintinas ir terminas palikimui priimti po V. U. 1999(duomenys neskelbtini) mirties ir po J. U. 2004(duomenys neskelbtini) mirties nėra atnaujintinas nesant svarbių priežasčių (CK 588 str./ 1965 m. red.; CK 1.5 str., 5.57 str., CPK 577-578 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 577 str., 578 str.,
nutaria:
Pareiškimą atmesti.
2011-12-21 Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-209-767-12 panaikinti po nutarties įsiteisėjimo.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti apskųsta atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Radviliškio rajono apylinkės teisme.