Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Jolanta Bagdonienė, supaprastinto proceso tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje,

J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamąją vietą deklaruojanti (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), netekėjusi, vidurinio išsilavinimo, vykdanti individualią veiklą, neteista (teistumas išnykęs),

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. B., vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, o būtent:

ji, 2025 m. liepos 11 d., apie 17.42 val., Širvintų m., Vilniaus g., pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,75 promilės etilo alkoholio koncentracija,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

- 2025 m. liepos 14 d. Kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašai: 1. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250711-175418UTC+0300“ matyti, kaip pareigūnai atvyksta į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie geltonos spalvos pastato. Juos pasitiko vyras ir moteris, stovintys prie sidabrinės spalvos „Volswagen“ automobilio. Vyras nurodo, kad buvo Upelio - Jaunimo gatvėje ir pamatė iš darželio išeinančią, rodo į moterį, sėdinčią mėlynos spalvos automobilio vairuotojo vietoje, su vaiku rankose. Vėliau pasakoja, kad kol išnešė šiukšles, minėta moteris išvažinėjo su mašina ir važiuodama vinguriavo per kelią. Moteris, stovinti šalia vyro, nurodė, kad ji vos neatsitrenkė į priešais važiuojantį automobilį. Pareigūnė priėjo prie moters, sėdinčios automobilyje ir paklausė ar vartojo alkoholį, moteris nurodo, kad iš pačio ryto. Pareigūnė prieina prie vyro ir moters, jiems nurodo, kad jie yra reikalingi, kad turės paliudyti viską, nes ne pareigūnai sustabdė automobilį. Taip pat pareigūnė paklausė, ar matė, kaip ji važinėjo po visą kelią, vyras ir moteris nurodo, kad matė. Pareigūnė vėl prieina prie moters, sėdinčios automobilyje, šalia jos prie automobilio stovi vyras su kepure. Kitas pareigūnas patikrina moters blaivumą. Pareigūnas garsiai pasako, kad 1,75 promilių. Pareigūnė pasakė, kad bus baudžiamoji byla. Pareigūnas liepė moteriai išlipti iš automobilio. Moteris nurodo, kad automobilyje yra vaikas ir šuo, taip pat nurodo, kad šalia stovintis vyras yra sugyventinis. Pareigūnė užsirašo duomenis. Pareigūnai patikrina ir vyro blaivumą. Alkoholio kiekio matuoklis parodo 2,05 promiles. Pareigūnai ir visi žmonės ateina į policijos komisariatą. Pareigūnė informuoja budėtojus dėl vaikų teisių atstovų. Pareigūnė pildo dokumentus. Pareigūnė nueina iki kito pareigūno ir paklausė, kiek antru kartu įpūtė vairavusi moteris, pareigūnas nurodo 1,82. Vėliau pareigūnė pildo toliau dokumentus. 2. Vaizdo įraše pavadinimu „PSS-20250711-175418UTC+0300“ matyti, kaip pareigūnai atvyksta į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie geltonos spalvos pastato. Pradžioje užfiksuota tas pats, kas ir ankstesniame vaizdo įraše. Pareigūnas paima alkoholio kiekio matuoklį. Pareigūnas prieina prie mėlynos spalvos automobilio, prieina prie moters, sėdinčios vairuotojo vietoje. Pareigūnas paklausia moters, ar vartojusi alkoholį, moteris nurodo, kad ryte iš pačio ryto, taip pat nurodo, kad vairuotojo pažymėjimą turi. Pareigūnas patikrina moters blaivumą. Pareigūnas pasako, kad 1,75. Pareigūnas paima automobilio raktelius. Pareigūnai paklausia, ar yra vaikų. Moteris nurodo, kad automobilyje yra vaikas ir šuo. Pareigūnas nueina iki tarnybinio automobilio. Pareigūnas perstato tarnybinį automobilį. Nuo 04.58 min. iki 09.53 min. vaizdo įraše matomas tas pats vaizdas, kaip ir ankstesniame vaizdo įraše. Pareigūnas užrakina automobilį ir su žmonėmis nueina iki policijos komisariato. Moteris, vairavusi automobilį, mergaitė ir vyras atsisėda koridoriuje ant kėdžių, pareigūnas užeina į kabinetą. Pareigūnas pildo dokumentus. Pareigūnas patikrina antrą kartą moters neblaivumą, nustato 1,82 promilių girtumą. Pareigūnas klausia, ar tik ryte vartojusi, moteris tai patvirtina. Moteris nurodo, kad ji ir miegojo, bet jai reikėjo vaiką iš darželio paimti. Vėliau pareigūnas pildo dokumentus;

- 2025 m. liepos 11 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskrities VPK Širvintų rajono PK) tyrėjos Gitos Judickaitės tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad 2025-07-11, apie 17.42 val., Širvintų r., Širvintų m., Vilniaus g., J. B. vairavo automobilį TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai mažesniu pūtimu nustatytas 1,75 promilių neblaivumas;

- 2025 m. liepos 11 d. Policijos registruojamų įvykių registro (PRĮR) duomenimis, iš kurių matyti, kad 17.44 val. bendruoju pagalbos telefonu I. V. pranešė, kad Vilniaus g. 54, Širvintos, „Norfa“ aikštelėje užstatė neblaivų vairuotoją su automobiliu Toyota, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), moteris akivaizdžiai neblaivi, norėjo šalintis;

- 2025 m. liepos 11 d. Neblaivumo nustatymo aktu, kuriame nurodyta, kad J. B. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 6 valandas, atliktas tikrinimas prietaisu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0445, patikros Nr. 2267344, ir 17.56 val. nustatytas 1,75 promilės neblaivumas, 18.19 val. nustatytas 1,82 promilės neblaivumas. J. B. su tikrinimo rezultatais sutiko;

- 2025 m. liepos 11 d. alkoholio kiekio matuoklio kvitu, iš kurio matyti, kad alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0445, patikros sertifikatas galioja iki 2025-10-27, D. R. nustatytas 2,05 promilių neblaivumas;

- 2025 m. liepos 11 d. Priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) aktu, kuriame nurodyta, kad transporto priemonė TOYOTA COROLLA VERSO, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš Širvintų r., Širvintų m., Vilniaus g. 54 priverstinai nuvežta į saugojimo aikštelę, esančią Pramonės g. 7, Ukmergė;

- 2025 m. liepos 14 d. AB „Regitra“ duomenimis, iš kurių matyti, kad keleivinio automobilio Toyota Corolla Verso, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas–savininkas yra J. B.;

- VšĮ „Emprekis“ duomenimis, kuriais nustatyta, kad vidutinė transporto priemonės Toyota Corolla Verso kaina Lietuvoje 2025 m. liepos mėnesį su PVM yra 2340 Eur;

Motyvuojamoji dalis

Dėl veikos kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kyla tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Įvertinus aukščiau išdėstytus duomenis, kurie pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK 20) straipsnyje, ir jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. B. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamą veiką – vairavo automobilį automobilio „Toyota Corolla Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jos iškvėptame ore yra 1,75 promilių etilo alkoholio koncentracija. Šias išvadas teismas daro įvertinęs kaltinamosios, liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašus, alkoholio matuoklio duomenis, procesinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus duomenis, kitą rašytinę medžiagą. Aptarti duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pakankami J. B. objektyviai atliktiems veiksmams nustatyti ir jos kaltei pagrįsti. Kaltinamosios veiksmus, pagal nustatytas aplinkybes, teismas kvalifikuoja pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorė siūlo procesą užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirti kaltinamajai baudą. Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu pateiktas laikantis BPK 419 straipsnio reikalavimų.

Kaltinamajai paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, ji pareiškė, kad sutinka su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu bei prašė leisti sumokėti paskirtą baudą per 18 mėnesių terminą.

Dėl baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamosios atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į J. B., nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jos pavojingumo laipsnį – veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltės formą – tiesioginę tyčią, į kaltinamosios asmenybę charakterizuojančius duomenis: neteista (teistumas išnykęs), bausta administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau paskirtos baudos sumokėtos, netekėjusi, vykdanti individualią veiklą. Išdėstytos aplinkybės, taip pat kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nebuvimas bei jos sutikimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sudaro pagrindą pripažinti, kad šioje byloje BK 41 straipsnio numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatytą ir prokuroro pareiškime teismui siūlomą bausmę – baudą, jos dydį parenkant artimą įstatyme nustatytam minimaliam.

BK 64¹ straipsnyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas bei baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas, atsižvelgęs į šią įstatymo nuostatą, taip pat į nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad kaltinamajai skirtina bausmė turi būti mažinama vienu trečdaliu.

Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikino sulaikymo laikas, kai J. B. buvo laikinai sulaikyta nuo 2025 m. liepos 11 d. 18.00 val., iki 2025 m. liepos 11 d., 21.07 val. (1 diena), vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais, BPK 140 straipsnio 13 dalimi, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešių) MGL dydžio baudai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 6 straipsnio nuostatomis, nuteistasis privalo sumokėti baudą per du mėnesius nuo nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Tai reiškia, kad teismas gali nustatyti kitą, ilgesnį nei du mėnesiai bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpį. Įstatymas imperatyviai nenurodo maksimalaus bausmės – baudos – įvykdymo laikotarpio, kurį gali nustatyti teismas. Atsižvelgiant į skirtinos bausmės dydį, kaltinamosios finansinę padėtį, kaltinamajai nustatytinas kitas baudos sumokėjimo laikotarpis – 18 (aštuoniolika) mėnesių.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis), kuri pasireiškia: sulaikymu asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, nusikalstamą veiką padariusių asmenų nubaudimu, atėmimu ar apribojimu galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas, atlikusių bausmę asmenų paveikimu, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimu (BK 41 straipsnio 2 dalis).

BK 68 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Pagal BK 67 straipsnio 3 dalį, uždraudimas naudotis specialia teise gali būti skiriamas kartu su bausme. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Teismas spręsdamas dėl šios poveikio priemonės (uždraudimo naudotis specialia teise) taikymo ir jos termino nustatymo kaltinamajai J. B. įvertina tai, kad nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė realiai naudodamasis šia teise, vairavo transporto priemonę būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jai buvo nustatytas 1,75 promilių girtumas. Tokie J. B. veiksmai, tai yra vairavimas esant neblaiviai, kėlė pavojų ne tik jai pačiai, bet ir kitiems eismo dalyviams, ji rizikavo ne tik savo, bet ir automobilyje kartu važiavusių asmenų, tarp kurių ir jos pačios mažametė dukra, bei kitų aplinkinių sveikata ir gyvybe. Pažymėtina, kad kaltinamosios padaryta nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė tik laimingo atsitiktinumo dėka. Taip pat svarbu paminėti, kad ją neblaivią sėdančią už vairo pastebėjo kitas asmuo, kuris nusekė jai iš paskos, vėliau užblokavo kelią savo automobiliu ir pranešė Bendruoju pagalbos telefonu. Toks kaltinamosios elgesys naudojantis specialiąja teise vairuoti transporto priemones kelia pavojų ne tik pačios kaltinamosios, bet ir visuomenės saugumui. Teismas konstatuoja, jog J. B., sėsdama prie vairo neblaivi, visiškai ignoravo galimas kilti neigiamas pasekmes, elgėsi neatsakingai, veikė tiesiogine tyčia – žinojo, kad teisės aktai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, tačiau vis tiek taip elgėsi. Nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą kartu su bausme kaltinamajai paskirti baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo taikymo pradžios, t. y. nuo 2025 m. liepos 11 d.

BK 72 straipsnio 1 dalis nustato, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-61-511/2023, konstatavo, kad privalomos sąlygos atsakomybei pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį kilti yra neatsiejamos nuo transporto priemonės vairavimo fakto, o tokios nusikalstamos veikos padarymas be transporto priemonės neįmanomas. Šios pozicijos laikomasi formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-85-495/2022, 2K-171-387/2022). BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Byloje nustačius, kad nusikalstamos veikos nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje padarymo metu J. B., vairavo jai priklausančią transporto priemonę – automobilį Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 32). Nustatytos faktinės aplinkybės ir aptartas teisinis reguliavimas sudaro pagrindą paskirti kaltinamajai baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti automobilį Toyota Corolla Verso“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamosios įvykdyta nusikalstama veika yra susijusi su alkoholio vartojimu ir dėl to kilsiančiais padariniais (kaltinamajai nustatytas 1,75 promilių girtumas), vadovaujantis pastarąja teisės norma, J. B. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programose ir kursuose (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas), įpareigojant ją atlikti per 12 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (el. b. l. 67, 72–74), paliktinos nepakeistos iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintinos ir J. B. vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas ją išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. liepos 14 d. nutarimu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-24476-25) J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta Tuopų 8, Motiejūnų k., Širvintų sen., Širvintų rajono sav., turtui – automobiliui „TOYOTA COROLLA VERSO“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. liepos 14 d. iki 2025 m. gruodžio 14 d. skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant turtą valdyti ir juo disponuoti, ir naudotis – paliktinas galioti iki šio baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos (el. b. l. 92–95, 96–99).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

J. B. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti 75 MGL (3750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų)) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. B. 50 MGL (2500 Eur ((dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66, 65 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 13 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką, kai J. B. buvo laikinai sulaikyta nuo 2025 m. liepos 11 d. 18.00 val., iki 2025 m. liepos 11 d., 21.07 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 6 (šešių) MGL dydžio baudai, ir nustatyti, kad galutinė mokėtina bauda yra 44 MGL (2200 Eur (du tūkstančiai du šimtai eurų)).

Išaiškinti J. B., kad teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AS; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank FinlandPlc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Taip pat išaiškinti nuteistajai, kad ji sumokėjusi baudą į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo teismo raštinei pateikti mokėjimo nurodymą patvirtinančius dokumentus. Įspėti nuteistąjį, kad nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo – taikymo pradžios, t. y. nuo 2025 m. liepos 11 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2, 3 dalimis, konfiskuoti J. B., a/k (duomenys neskelbtini) priklausantį automobilį „TOYOTA COROLLA VERSO“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72⁵ straipsniu, J. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos programoje ir kursuose, įpareigojant ją atlikti per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą, palikti nepakeistas iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti, ir J. B. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti ją išdavusiai institucijai VĮ „Regitra“.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą uždraudžiant turtą valdyti, disponuoti ir juo naudotis, skirtą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. liepos 14 d. nutarimu (ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-24476-25) J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) turtui – automobiliui „TOYOTA COROLLA VERSO“, VIN: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. liepos 14 d. iki 2025 m. gruodžio 14 d. – palikti galioti iki šio baudžiamojo įsakymo dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymo dienos.

Išaiškinti J. B., kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs ją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra neskundžiamas.