Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

teismo posėdyje išnagrinėjęs G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. 2014 m. balandžio 24 d. 5.37 val. Šiauliuose, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties Nr. 9 pastatu, vairavo automobilį „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį R. B., a. k. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis – 2,14 promilės girtumas ir neturėdamas tam teisės, būdamas baustas pagal ATPK 127 str. 3 d.

G. B. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi. Nurodė, kad su draugais sugalvojo nuvažiuoti į aikštelę ir važiuojant juos sustabdė policija. Yra baustas du kartus, bet paskirtų baudos nesumokėjo, nes niekur nedirba. Automobilis priklauso jo mamai, kuri leidimo važiuoti jos automobiliu nedavė. Jis gyvena kartu su mama.

Automobilio savininkė R. B. parodė, kad automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jai ir ji juo važinėja. Automobilį laiko kieme ir sūnui važiuoti neleidžia, nes jis neturi teisės vairuoti. Automobilį sūnus pasiėmė kai jos nebuvo namuose. Rakteliai buvo namuose, nes ji jų nuo sūnaus neslepia. Ji tą naktį buvo namuose, o sūnus išvažiavo dieną. Grįžusi pamatė, kad automobilio nėra ir paskambino sūnui, sakė, kad parvažiuotų. Sūnus sakė nebijok, vairuoja draugas.

Motyvuojamoji dalis

Be administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisipažinimo, jo kaltė taip pat įrodyta administracinėje byloje surinktais duomenimis: administracinio teisės pažeidimo protokolu (2-3 b. l.), asmens blaivumo testu (7 b. l.), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (8 b. l.), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (9 b. l.), policijos pareigūnų A. N. ir K. J. tarnybiniais pranešimais (10-11 b. l.), pažyma apie galiojančias nuobaudas (16-18 b. l.).

ATPK 130² straipsnyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus, užtraukia vairuotojams teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų su transporto priemonės konfiskavimu, o teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims – baudą nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Teismas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad siekiant asmens veiką kvalifikuoti pagal minėtą straipsnį, būtina nustatyti, jog: 1) pirmasis pažeidimas padarytas po 2008 m. sausio 1 d.; 2) toks pažeidimas patenka į ATPK 130² straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą (ATPK 126 str. 1, 4 ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str.); 3) už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas; 4) naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius – transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartį Nr. N62-6791/2010; 2011 m. vasario 4 d. nutartį Nr.N62-2588/2011).

Kaip matyti iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą, G. B. Š. miesto apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 3 dalį, paskiriant 5000 Lt baudą, kuri iki šio nėra sumokėta, todėl nagrinėjamo pažeidimo metu nuobauda buvo galiojanti. Bylos duomenimis nustatyta, kad G. B. nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu transporto priemonę vairavo neblaivus, neturėdamas teisės ją vairuoti. Tokios teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad G. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, G. B. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130² straipsnį.

G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis prisipažino padaręs pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš pažymos apie baustumą matyti, kad baustas administracine tvarka tik už Kelių eismo taisyklių pažeidimus – vairavo automobilį neturėdamas tam teisės. Atsižvelgus į šias aplinkybes, į tai, kad anksčiau paskirtų didelių baudų nėra sumokėjęs, niekur nedirba, visapusiškai ir objektyviai įvertinus byloje surinktus faktinius duomenis, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, jam, kaip neturinčiam teisės vairuoti transporto priemones, už administracinį teisės pažeidimą skirtina administracinė nuobauda – minimalios trukmės administracinis areštas.

Be to, asmenims, padariusiems ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinės teisės pažeidimą, papildomai numatyta kaip privaloma administracinė nuobauda – transporto priemonės konfiskavimas.

ATPK 30 str. 2 d. numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. ATPK 130² str. sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma, o ne alternatyvi administracinė nuobauda. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas pripažintinas proporcinga administracine nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisės ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti (2008-05-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-1742/2008). Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-04-08 nutarime konstatuota, jog vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N575-3392/2011, N261-4717/2011). Iš bylos medžiagos matyti, kad G. B. vairuotas automobilis „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso R. B.. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad G. B., vairuodamas ne jam priklausantį automobilį, padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukėlė pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai, turtui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo 2006 m. jis 4 kartus baustas pagal ATPK 128 str. 1 d. (du kartus), 129 str., 127 str. 3 d., 130 str. 1 d. Visi pažeidimai padaryti vairuojant transporto priemones, nors teisės vairuoti nėra įgijęs. Tai labai neigiamai apibūdina pažeidėjo asmenybę, rodo, kad jam taikytos poveikio priemonės nebuvo efektyvios ir jis toliau akivaizdžiai ignoruoja visuomenėje nustatytas elgesio taisykles. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje nėra duomenų, rodančių, kad automobilio savininkė R. B. būtų ėmusi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Priešingai, byloje nustatyta, kad R. B. gyvena kartu su savo sūnumi G. B. ir žino apie jo ankstesnius baustumus, bet automobilio raktelių nuo sūnaus neslepia. Be to, tai kad sūnus pasiėmė automobilį ji pastebėjo vakare, o policija sūnų sustabdė tik ryte, todėl galima daryti išvadą, kad ji žinodama, jog sūnus turi pasiėmęs jos automobilį, leido jam toliau juo naudotis. Iš to sprendžiama, kad automobilio savininkė tinkamai neįgyvendino Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos pareigos rūpintis jai priklausančia transporto priemone. Akivaizdu, kad R. B. nesiėmė jokių priemonių, kad jai priklausančiu turtu nebūtų pasinaudota administraciniam teisės pažeidimui daryti, kas patvirtina, kad R. B., kaip transporto priemonės savininkė, elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai, nes būtent savininkas yra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Atsižvelgiant į tai, kad ATPK 130² straipsnis kodekse įtvirtintas kaip atsakas į didėjantį kelių eismo įvykiuose žūstančių ir sužeidžiamų žmonių skaičių bei siekiant sudaryti sąlygas diferencijuoti administracinę atsakomybę už pažeidimus, turinčius tiesioginę įtaką avaringumui, efektyviau pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus, teismas daro išvadą, kad nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir transporto priemonės nekonfiskuoti, todėl R. B. priklausanti transporto priemonė „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskuotina.

Nutarimas dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo pavestinas vykdyti antstoliams (ATPK 319-320 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 30² straipsniu, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutarė:

G. B. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., paskirti administracinę nuobaudą – 20 (dvidešimt) parų areštą su transporto priemonės „Opel Vectra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Nutarimą dalyje dėl transporto priemonės konfiskavimo pavesti vykdyti antstoliams.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.